Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovo AB „Lesto“ atstovui A. Ž., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ Vilniaus miesto būstas atstovei R. S., atsakovui A. K. nesant, tretiesiems asmenims I. I. ir I. I. nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų I. I. ir J. I., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-07-09 priėmė ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. K., Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų subsidiariai jo naudai 2490,52 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 75 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2012 m. vasario 20 d. patikrinimo metu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys enskelbtini), įvadiniame kabelyje už skaitiklio montavimo lentos prieš apskaitą padaryta atšaka, nuo kurios per prailgintuvą prijungti bute esantys elektros įrenginiai ir be apskaitos naudojama elektros energija bei surašytas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra išnuomotas A. K.. Ieškovas paaiškino, jog perskaičiavo per metus suvartotą elektros energijos kiekį pagal bute rastų elektros energijos prietaisų galią ir nustatė, kad padaryta 2490,52 Lt žala. Ieškovas pažymi, kad už žalą tiesiogiai atsakingas atsakovas A. K., tačiau tai neeliminuoja atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės, kadangi ji savo neveikimu ir tinkamu nesirūpinimu jai priklausančiomis patalpomis sudarė prielaidas žalai atsirasti. Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę ieškovas grindžia Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 97 punktu.

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad savivaldybės neveikimas, nesirūpinimas patalpomis sudarė prielaidas žalai atsirasti. Ieškovo teigimu savivaldybė turėjo tikrinti nuomininką, o to nepadarydama pažeidė Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 97 punktą. Savivaldybės kaltė pasireiškė nerūpestingumu (b.l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-02-20 patikrinus buto, esančio (duomenys enskelbtini), elektros įrenginius nustatyta, jog kliento įvadiniame kabelyje už skaitiklio montavimo lentos prieš apskaitą padaryta atšaka, nuo kurios pajungta rozetė. Nuo neapskaitinės rozetės pajungtas šaldytuvas ir ilgiklio pagalba per rozetę pajungta buto instaliacija. Patikrinimo metu skaitiklio diskas nesisuko, tačiau visi bute esantys elektros energijos imtuvai veikė be apskaitos (elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11001208, b.l. 9-12). Aktą pasirašė I. I., kuri įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. AB Lesto Rytų regiono elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11001208 komisijos 2012-04-11 nutarimu Nr. R-2012-517 nuspręsta atlikti sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą už vienerius metus, t.y. nuo 2011-02-21 iki akto surašymo dienos – 2012-02-20 pagal akto metu užfiksuotų elektros imtuvų galias ir nustatyta, kad bendrovei padaryta 2490,52 Lt dydžio žala (b.l. 13).

Bylos duomenys patvirtina, jog butas, esantis (duomenys enskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovas A. K. naudojosi šiuo butu nuomos sutarties pagrindu (b.l. 7-8, 29-31). Nustatyta, kad tarp atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir A. K. 2007-08-29 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0492, kuria Vilniaus miesto savivaldybė perdavė už užmokestį naudotis nuomininkui A. K. butą, esantį (duomenys enskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (b.l. 29-31). A. K. minėta sutartimi taip pat įsipareigojo sudaryti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tarp jų ir AB „Lesto“ (buvęs pavadinimas – AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Sutarties 37 punktu atsakovas A. K. įsipareigojo atlyginti žalą tretiesiems asmenims jei ji buvo padaryta dėl jo kaltės ar aplaidumo. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, atsakovas A. K., 2004 m. liepos 13 d. sudarė su ieškovu AB „Lesto“ sutartį dėl elektros energijos pirkimo –pardavimo Nr. 100847-21000/5343, kurios pagrindu elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigojo tiekti abonentui (vartotojui) patalpoms, esančioms adresu (duomenys enskelbtini) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis) (b.l. 46-47). Šalys, pasirašydamos sutartį, įsipareigojo vadovautis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis. Sutarties 5.5. punktu atsakovas įsipareigojo užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, pakabintų plombų saugumą bei priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų pajungimo schemos bei nedelsiant pranešti elektros tinklams apie visus pastebėtus apskaitos prietaisų gedimus, apskaitos prietaisų ir įrenginių plombų pažeidimus. Nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovui civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, nustatančių sutartinę civilinę atsakomybę pagrindu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis). Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina, kad atsakovas A. K. netinkamai vykdė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesilaikė Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatytų reikalavimų. Kaip minėta elektros energijos pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. 100847-21000/5343 A. K. įsipareigojo laikytis sutartyje numatyto elektros energijos vartojimo režimo, užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, pakabintų plombų saugumą bei priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų pajungimo schemos. Sutartyje šalys susitarė vadovautis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pagal minėtų taisyklių 74 punktą elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra šių Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas A. K., savo kaltais veiksmais, pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, t.y. savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus tinklo ir naudojo ieškovo tiekiamą elektros energiją be apskaitos, tokiu būdu padarydamas ieškovui 2490,52 Lt dydžio žalą. Žalos dydis yra apskaičiuotas ieškovo, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, dėl jos dydžio ginčo byloje nėra. Atsakovo A. K. kaltė nėra paneigta.

Byloje tarp ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kilo ginčas dėl savivaldybės pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą subsidiariai su atsakovu A. K..

Ieškovas nurodo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė kaip patalpų savininkas turėjo pareigą rūpintis jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būkle, užtikrinti saugų jų eksploatavimą. To nepadarius, remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių) 97 punktu savivaldybei kilo pareiga subsidiariai su atsakovu A. K. atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybei kilo sutartinė atsakomybė (b.l. 75-76).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės neturi įstatymo galios (b.l. 76).

Teismas konstatuoja, jog elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuoja civilinis kodeksas, taip pat kiti energetikos srityje priimti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, kurių nuostatos energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams turi būti taikomos laikantis CK 1.3 straipsnyje nustatytų civilinės teisės šaltinių konkurencijos taisyklių. Pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalies normą, jei yra prieštaravimų tarp įstatymų, reglamentuojančių tą patį teisinį santykį, CK normos turi prioritetą prieš kitus įstatymus, jeigu pačiame kodekse nenustatyta kitaip. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, remiasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 97 punktu, kuris numato, kad tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Civilinės atsakomybės sampratą ir jos rūšis įtvirtina civilinio kodekso normos, kurios šiuo atveju turi pirmenybę prieš poįstatyminį teisės aktą - Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Pagal CK 6.245 str. nuostatas civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 str. 5 d. nustatyta, kad asmens subsidiari atsakomybė už pagrindinį skolininką atsiranda pagal įstatymą arba pagal sutartį. Konstatuotina, jog šiuo atveju nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės subsidiariai atsakomybei už pagrindinį skolininką atsakovą A. K. kilti, todėl teismas ieškovo reikalavimą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu laiko neįrodytu ir atmestinu (CPK 178 str.).

Patenkinus ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu iš jo priteistinos įstatyminės procesinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. K. CK 6.210 str. 1 d. numatytas penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Lt žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. K. ieškovo naudai (b. 1. 4).

Pagal CPK 96 str. 1 d iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 30,05 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lesto“, juridinio asmens kodas 302577612, 2490,52 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt litų 52 ct) nuostoliams atlyginti, ir 75 Lt (septyniasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lesto“, juridinio asmens kodas 302577612, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2490,52 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2012-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei 30,05 Lt (trisdešimt litų 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.