- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-1233-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Atsakovas
- M. M., A. B.
- Ieškovas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsakovo M. M. prašymas panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi skirtą baudą civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atmestas, atsakovas A. B., suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. B. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad A. B. nėra 2006-12-14 jos pagimdyto sūnaus M. B. gim 2006-12-14, biologinis tėvas; nustatyti, kad atsakovas M. M. yra jos sūnaus M. B., gimusio 2006-12-14, tėvas; priteisti iš atsakovo M. M. sūnaus M. B., gim. 2006-12-14, išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus M. B. pilnametystės; priteisti iš atsakovo M. M. sūnaus M. B. išlaikymui susidariusį įsiskolinimą.
Nurodė, kad 2006-12-14 pagimdė sūnų M., būdama neišsituokusi su A. B., tačiau su sutuoktiniu nuo 2003 metų negyvena ir šeiminių santykių nepalaikė. Sūnaus M. tėvas yra atsakovas M. M., su kuriuo ieškovė artimai pradėjo bendrauti nuo 2005 metų vasario mėnesio, o išsiskyrė 2006 metų balandžio mėnesį, kai pranešė apie nėštumą. Atsakovas liepė nutraukti nėštumą, nes jis nebuvo planuotas. Gimus sūnui, įforminti tėvystę atsakovas atsisakė. Su atsakovu A. B. ieškovė, jos pastojimo metu, jau negyveno, todėl jis nėra jos vaiko tėvas, ką gali patvirtinti DNR ekspertizė. Be to, ekspertizės išvada tėvystės nustatymo byloje yra prima facie įrodymas, todėl šioje byloje būtina skirti genominę ekspertizę. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta įstatymu, todėl, įvertinus atsakovo vengimą išlaikyti savo vaiką, iš jo vaiko išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo pat jo gimimo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
Nurodė, kad jis nėra vaiko tėvas, nes su ieškove šeiminių santykių nepalaiko nuo 2003 metų, gyvena skyrium.
Atsakovas M. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad ieškovė pastojo būdama santuokoje, todėl atsakovo M. M. tėvystės nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai bus išspręstas tėvystės nuginčijimo klausimas. Atsakovas ieškovę pažinojo apie metus, buvo susitikę kokius 5-7 kartus, tačiau jo namuose ieškovė buvo tik vieną kartą. Atsakovo nuomone, ieškovė jį pasirinko vaiko tėvu todėl, kad būnant jo namuose, susidarė įspūdis, kad M. M. yra pasiturintis. Tuo atveju, jeigu teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes vis tik pripažintų atsakovą ieškovės sūnaus tėvu, atsakovas neprieštaraus, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas ieškovės sūnui iki jo pilnametystės, nes tokią pareigą įtvirtina įstatymas. Priteisiant išlaikymą, prašė įvertinti tai, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus – sūnų P. (15 metų), K. (12 metų) ir M. (8 metų), tuo tarpu ieškovė turi tik vieną išlaikytinį bei didesnes pajamas.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus su ieškiniu sutiko.
Nurodė, kad remiantis visos bylos eiga, tikslinga taikyti Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatą ir pripažinti, kad atsakovas M. M. yra ieškovės vaiko tėvas bei priteisti išlaikymą atsižvelgiant į konkrečias atsakovo gaunamas pajamas.
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovui M. M. skirta 1000 Lt bauda pripažinus, kad į teismo posėdį jis neatvyko be pateisinamų ir svarbių priežasčių, ko pasekoje teismas turėjo skirti dar vieną teismo posėdį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2009 m. spalio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta baigti pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kuris skirtas 2010 m. sausio 20 d., 13.30 val. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, įrodymų patvirtinančių jo neatvykimo priežastį nepateikė. Atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas asmeniškai 2009 m. spalio 16 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, ką patvirtino byloje esantys pakvitavimai. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas konstatavo, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, teismo posėdžiai buvo atidedami dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas savalaikiai neįnformuodavo teismo ir kitų proceso dalyvių apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu savo veiksmais atsakovas nepaisė garbingos bylos vedimo taktikos, pareigos veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, tuo pažeidė viešąjį interesą, nepilnamečio vaiko teisę žinoti kas jo tikrasis tėvas, gauti savalaikį materialinį bei kitokį išlaikymą iki pilnametystės. Teismas kaip pat nurodė, kad savo veiksmais atsakovas trikdė teismo darbą, gaišino kitus proceso dalyvius, todėl teismas sprendė, kad piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis atsakovas procesą padarė brangesniu valstybei bei kitiems proceso dalyviams, vengė bendradarbiauti su kitais proceso dalyviais. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovas kategoriškai atsisakė atlikti genominę ekspertizė taip pat atsunkino teisingą bylos išsprendimą, nes teismas turėjo remtis kitais byloje esančiais įrodyais bei liudytojų parodymais, todėl sprendė, kad atsakovui skirtina maksimali 1 000 Lt bauda.
Atsakovas M. M. 2010 m. vasario 11 d. pateikė teismui prašymą pripažinti atsakovo nedalyvavimą teismo posėdyje pateisinamu ir panaikinti skirtą baudą.
Nurodė, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes serga arterine hipertenzija, o dieną prieš teismo posėdį pasijuto blogai, pakilo kraujo spaudimas. Teismo posėdžio dieną, ryte, jis dar ketino dalyvauti teismo posėdyje, tačiau pasijutęs dar blogiau suprato, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Apie tai buvo pranešta atsakovo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, kuris teismą apie atstovaujamojo negalavimus informavo, o dokumentų pateisinančių atsakovo nedalyvavimą nepateikė, nes atsakovą gydanti gydytoja tą dieną pradėjo dirbti tik 14.00 valandą, todėl į teismo posėdį 13.30 valandą, dokumentai pateisinantys neatvykimą negalėjo būti pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi prašymas netenkintas.
Teismas pažymėjo, kad bauda atsakovui skirta dėl piktnaudžiavimo procesu, neatvykimo į teimo posėdį be pateisinamos priežasties bei vengimo atlikti genominę ekspertizę, tuo apsunkinant teisingą bylos išspendimą. Teismo vertinimu, atsakovas žinodamas savo sveikatos būklę ir pats vienašališkai spręsdamas kada atvykti, o kada ne į teismo posėdžius, turėjo žmogiškąją pareigą apie tai informuoti teismą ir procesinę pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai bei laiku pateikti negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu hipertenzinė širsdies liga yra lėtinė liga, kuria atsakovas serga jau seniai ir vartoja jam skirtus medikamentus, todėl šios ligos diagnozavimas atsakovui savaime neeliminuoja atsakomybės atsakovo procesinių pareigų kontekste, nes jis esant staigiam sveikatos pablogėjimui galėjo kreiptis skubios medicininės pagalbos į budintį gydytoją. Nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad skirtos baudos panaikinti nėra teisinio pagrindo, nes atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas M. M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti; panaikinti atsakovui M. M. skirtą 1 000 Lt baudą.
Nurodo, kad pareigą informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje atsakovas vykdo tinkamai ir pateisinančius dokumentus pateikia laiku. Apie negalėjimą dalyvauti 2010 m. sausio 20 d., 13.30 val. skirtame teimo posėdyje atsakovas informavo savo atstovą, o pateisinančio dokumento nepateikė nes, tą dieną gydytojas pradėjo dirbti vėliau (14.00 val.) nei prasidėjo teismo posėdis. Aplinkybės, kad atsakovo sveikata staigiai pablogės jis negalėjo numatyti. Atsakovas procesinėmis teisėmis naudojasi tinkamai ir sąžiningai. Teismui buvo pateiktas atsakovo 2010 m. sausio 20 d. nedarbingumo pažymėjimą, kurį teismas turėjo priimti ir įvertinti kaip įrodymą byloje. Teismas neįvertino, kad atsakovas seniai serga sunkia širdies ir kraujagyslių liga ir yra nuolatinėje rizikos grupėje, dėl teismo posėdžių metu patiriamo streso jį gali ištikti ir miokardo infarktas. Teismo argumentas, jog atsakovas galėjo pasinaudoti skubia gydytojo pagalba neagrįstas, nes sergant liga kuria serga atsakovas, kol neatsitiko miokardo infarktas, skubi pagalba neteikiama. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, nes procsinėmis teisėmis atsaovas nepiktnaudžiavo ir kitų šalių teisių suvaržyti nesiekė, nes atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę darė viską, kad byla būtų nagrinėjama kaip galima greičiau. Be to, teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 292 straipsnio nuostatas, nes įstatymas įpareigoja teismą nutartis kurios skundžiamos atskiraisiais skundais išsiųsti per tris dienas nuo nutarties priėmimo, tuo tarpu teismo 2010 m. kovo 19 d. priimtą nutartį, atsakovas gavo tik 2010 m. balandžio 1 d., praėjus trylikai dienų nuo jos priėmimo. Atsakovas daro išvadą, jog teismo nutartis galėjo būti surašyta atgaline data, todėl teismas pats galėjo vilkinti bylą.
Atsiliepimas
Ieškovė D. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas naudodamasis profesionalia teisininko pagalba, turėjo žinoti teismo poėdžio praleidimą pateisinančių dokumentų pateikimo svarbą. Atsakovo argumentas, jog jo gydytojas dirbo tik po pietų neįrodo teismo posėdžio praleidimo priežasčių svarbumo, nes būdamas analogiškoje būsenoje teismo posėdžiuose anksčiau dalyvaudavo, todėl teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
Atsakovas A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad sirgo 2010 m. sausio 20 d. sirgo plaučių uždegimu.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, nes padaryti procesinės teisės pažeidimai sąlygojo aplinkybę, jog civilinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina. Įgyvendinant Civilinio proceso įstatyme įtvirtintus proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 str.) byla negražintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, o iš esmės išspręstina apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d., CPK 337 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo iš išlaikymo nepilnamečiam vaikui pritesimo. Atsakovas M. M. 2007 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės (b.l. 52-56, T1). 2007 m. liepos 11 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakovas nedalyvavo, nes turėjo dalyvauti kitame teismo posėdyje kurio data buvo suderinta 2007 m. gegužės 4 d. (b.l. 100, 114-115, T1). 2007 m.liepos 31 d. atsakovas teismo posėdyje dėl teismo nušalinimo dalyvavo (b.l. 123-124, T1). Prašymas dėl teisėjo nušalinimo atmestas. 2007 m. lapkričio 7 d. atsakovas teimo posėdyje dalyvavo (b.l. 150., T1). Teismas 2008 m. kovo 12 d nutartimi, atsakovą įpareigojo atvykti DNR ekspertizės atlikimui į teismo medicinos institutą, tačiau dėl sveikatos būklės jis neatvyko (b.l. 203-204, T1). 2008 m. birželio 30 d. atsakovas teismo posėdyje dėl teismo nušalinimo dalyvavo (b.l. 243-244, T1). 2008 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas teismas nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo (b.l. 1, T2). Teismo posėdyje vykusiame 2008 m. spalio 6 d. atsakovas dėl sveikatos būklės nedalyvavo (b.l. 34;36-38, T2). 2008 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo sveikatos būklės (b.l. 46-49; 55-56). Teismo posėdyje 2009 m. sausio 12 d. atsakovas dalyvavo (b.l 74-15, T2). Teismui 2009 m. sausio 29 d. bei vasario 3 d. buvo pateikti dokumentai apie atsakovo neįgalumą (b.l. 84-96, T2). Teismo posėdyje vykusiame 2009 m. vasario 4 d. atsakovas dalyvavo (b.l. 100-104, T2). Teismo posėdyje 2009 m. kovo 12 d. atsakovas dalyvavo. Teismo posėdyje nutarta skirti genomine ekspertizę (b.l. 117-120, T2). Teismo posėdžiuose 2009 m. gegužės 15, 2009 m. liepos 14 d. atsakovas nedalyvavo dėl sveikatos būklės. Dokumentus apie atsakovo ligą pateikė jo atstovas (b.l. 133;140-149). Teismo posėdyje 2009 m. rugsėjo 2 d. atsakovas dalyvavo (151-154, T2). Teismo 2009 m. spalio 16 d. posėdyje, kuriame atsakovas dalyvavo nuspręsta bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 159, T2). Atsakovas į teismo posėdį 2010 m. sausio 20 d. neatvyko dėl sveikatos būklės (b.l. 188-190). Teismas atsakovui už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių skyrė 1000 Lt baudą (b.l. 192-193, T2). Teismui buvo pateikti dokumentai jog teismo posėdis praleistas dėl pateisinamų priežasčių, atsakovo sveikatos būklės, bei pareikštas prašymas panaikinti baudą (b.l. 169-206; 214-216, T2). Teismas prašymo netenkino.
Skirdamas atsakovui baudą, pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas teismo posėdį praleido be svarbių priežasčių, nors jis buvo įpareigotas dalyvauti teismo posėdyje,
nepateikė nedalyvavimą pateisinančių dokumentų, savalaikiai neįnformuodavo teismo ir kitų proceso dalyvių apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose, tuo nepaisydamas garbingos bylos vedimo taktikos, pareigos veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, trikdė teismo darbą, gaišino kitus proceso dalyvius, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis pažeidė viešąjį interesą, nepilnamečio vaiko teisę žinoti kas jo tikrasis tėvas, gauti savalaikį materialinį bei kitokį išlaikymą iki pilnametystės.
Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo vertinimu ir baudos atsakovui skyrimo pagrįstumu nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso normos numato asmenų baudimą piniginėmis baudomis tuo atveju, kai jie padaro veikas, už kurias numatytos baudos tyčia ar dėl nerūpestingumo, t.y. suvokia ar turi suvokti tai, jog daro pažeidimą, tačiau jo nenutraukia. Bauda yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Vienas iš Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis numatyta Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje ir gali būti skiriama už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovo dalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas (b.l. 78, T2). Atsakovas sveikatos problemų turinis asmuo, jam konstatuotas 40 procentų darbingumas (b.l. 84-96, T2). Teismo posėdžiai buvo praleidžiami tik dėl jo sveikatos sutrikimų, o teismo posėdžių praleidimą pateisinantys dokumentai buvo pateikiami prieš sekantį teismo posėdį, ar teismo posėdžio metu. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas nesirgdamas ir negulėdamas ligoninėje, teismo posėdžiuose dalyvavo ir be pateisinamos priežasties jų nepraleido. Atsakovas 2010 m. sausio 20 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės, jo atstovas apie tai teismą informavo teismo posėdžio metu, o 2010 m. vasario 11 d. teismui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai (b.l. 196-201, T2). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuolatinius atsakovo sveikatos būklės sutrikimus, apie kurios bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma nuo pat civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, teismas nepagrįstai pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, nedalyvavimą pateisinatys dokumentai teismui buvo pateikti, todėl iš esmės sąžiningai procesinėmis teisėmis besinaudojančiam asmeniui pagrindo skirti baudą teismas neturėjo. Vien aplinkybė, kad dėl atsakovo sveikatos būklės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl to susidarė teisinis neapibrėžtumas byloje, nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinas atsakovo piktnaudžiavimu procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skiriant vieną iš griežčiausių teismo nuobaudų rūšių – baudą, šios nuobaudos skyrimui turi būti keliami aukšti pagrįstumo reikalavimai, o dėl įrodymų piktnaudžiavimu procesu nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti baudą, naudai. Įvertinant bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo M. M. kaltės dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nuobaudos skyrimas laikytinas nepagrįstu ir netikslingu.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Naikintina Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. N2-820-600/2010, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo M. M. prašymą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi skirtos 1 000 Lt baudos už neatvykimą į teismo posėdį panaikinimo ir klausimas išspręstinas iš esmės. Atsakovo M. M. prašymas tenkintinas. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovui M. M. skirta 1 000 Lt bauda už neatvykimą į teismo posėdį naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., kolegija
nutarė:
Atsakovo M. M. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį kuria atsisakyta tenkinti atsakovo M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi skirtos 1 000 Lt baudos už neatvykimą į teismo posėdį panaikinimo civilinėje byloje Nr. N2-820-600/2010 ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovo M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovui M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą 1 000 Lt bauda už neatvykimą į teismo posėdį.