- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 1-9-836/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00199-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Civilinis ieškovas
- I. S., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Nina Frolovičeva
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,
nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui I. S., jo atstovei adv. N. Frolovičevai kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui R. Gargasui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis AB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2013 m. vasario 21 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, O. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu kirviu tyčia smogė I. S. į galvą, padarydamas jam atvirą impresinį kaktikaulio-momenkaulio lūžimą kairėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, bei galvos smegenų sumušimą - nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, taip sunkiai suluošino I. S..
Kaltinamasis D. B. apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. vasario 21 d. apie 17 val. jis automobiliu atvyko pas O. G.. Ten jau rado R. ir D. U., O. G., I. S., visi šventė, gėrė alkoholį. Išgertuvių metu I. S. jam priekaištavo, kad jis nepadėjo jam išvežti metalo. Nukentėjusysis jam liepė išeiti, bet iškrito telefonai koridoriuje prie virtuvės durų, kurių I.as jam neleido paimti ir trenkė į veidą. Tada jis I.ui kumščiu davė atgal į veidą, bet suskaudus rankai paėmė koridoriuje buvusį kirvį ir trenkė kirviu į galvą. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, išsigandęs jis kirvį numetė į sniegą. Grįžęs į vidų gaivino I.ą, nunešė į lovą ir išvažiavo, nes išsigando. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka pilnai, jau moka dalimis pagal sudarytą susitarimą. Dėl turtinės žalos sutinka visiškai, dalį turtinės žalos nukentėjusiajam atlygino, dėl neturtinės žalos dydžio klausimą palieka spręsti teismui, nurodymas, kad jei pasiturinčiai gyventų ir turėtų pinigų sumokėtų prašomą sumą neturtinės žalos, tačiau materialinė padėtis sunki, gauna 1200 – 1300 litų į rankas, apie 450 litų išskaičiuoja keturiems jo vaikams išlaikymą, nors kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 150 litų, todėl auga skola, tris metus kas mėnesį po 255 litus mokės ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo, pragyvenimui lieka apie 400 litų. Pragyvena iš užsiauginamų daržovių, turi vištų, dar uždarbiauja atlikdamas žemės ūkio darbus su arkliu. Mano, kad pagal savo materialinę padėtį galėtų sumokėti 5000 litų neturtinės žalos. Jokių artimų žmonių, tėvų neturi, gauna nedideles pajamas, todėl pasiskolinti pinigų neturi galimybių, gyvena su žmogum, kuris jį užaugino nuo trejų metų, mirus mamai, pastarasis senyvo amžiaus, neįgalus, jam padeda nudirbti darbus, parveža vaistų. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos tokiems veiksmams. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusio ir jo mamos. Nukentėjusiajam atlygino 1350 litų turtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais,
Nukentėjusysis I. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-02-21 jis savo sugyventinės O. G. namuose, kartu su ja, R.a ir D. U., gėrė alkoholį, šventė gimtadienį. Po kurio laiko atvažiavo D. B. su kuriuo koridoriuje sukonfliktavo dėl metalo, susiginčijo dėl metalo nuvežimo, kad jis nepadėjo jo nuvežti. Jis sėdėjo koridoriuje ant suoliuko, o D. smogė jam kirviu vieną kartą į galvą, į kaktos sritį. Nepamena, kad prieš tai būtų smogęs D. B.. Po smūgio nieko nepamena. Kai atsigavo, galvoje buvo skylė, nekalbėjo ir nevaldė dešinės rankos, nes buvo nutraukti nervai. Iki įvykio nedirbo ir nesimokė, bet buvo sveikas ir darbingas, dirbdavo statybose. Po įvykio ilgą laiką gydėsi, buvo atliktos kelios operacijos, pastoviai vartoja vaistus, dėl patirtos traumos neteko 55 procentų darbingumo, liko nepilnai orientuotas, nebegali dirbti fizinio darbo ir nežinia ar dar galės, nes traukia dešinės rankos sausgysles, negali net kibiro pakelti, turi saugoti galvą, kuo mažiau lankstytis, negalėjimas dirbti apriboja gyvenimo galimybes. Po pirmos operacijos negalėjo kalbėti, nevaldė rankos. Po įvykio dažnai svaigsta ir skauda galvą, negali nieko dirbti, kartais tenka visą dieną pragulėti lovoje, nes pykina. Sunku bendrauti su žmonėm. Turi 9 klasių išsilavinimą, bet toliau mokytis negalėtų, nes nebegali skaityti, tik kelis žodžius perskaito, sunkių žodžių išvis negali perskaityti, nesusidėlioja raidės, anksčiau dėl skaitymo problemų nebuvo. Dešinės rankos plaštaka šalta, pirštus valdo šiek tiek, gali tik pasirašyti. Tokia būsena sukelia psichologinius išgyvenimus, turi būti visą dieną namuose. Negali niekur išeiti, nes pradeda galva svaigti ir turi grįžti. Vienas niekur negali vykti, vyksta su mama, ateityje prognozuojama epilepsija. Dabar gauna tik iš seniūnijos socialinę pašalpą 350 litų, kadangi Sodra atsisakė mokėti pensiją, nes jis neturi darbo stažo. Prašo priteisti likusią 736,82 litų turtinę žalą ir 40000 litų neturtinės žalos. Mano, kad kaltinamajam gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nes jis dirba, moka jam žalą.
Liudytoja R. U. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013-02-21 d. ji kartu su O. G., I. S., D. B. ir savo vyru D. U. gėrė alkoholį, šventė O. gimtadienį. Išgertuvių metu niekas nekonfliktavo. Ji buvo stipriai išgėrus ir dėl girtumo nelabai ką pamena. Paties įvykio nematė, triukšmo negirdėjo, išeidama namo koridoriuje matė kraują, o I.ą matė gulint lovoje, jis buvo kruvinas. Nukentėjusįjį pažįsta, bendraudavo su juo, jis buvo sveikas ir darbingas. Dabar iš kalbos mato, kad kalbėdamas užsikerta.
Liudytoja V. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad I. S. yra jos sūnus, kuris iki įvykio netoliese gyveno su O. G.. 2013-02-21 vakare ji prie O. G. namų pamatė greitosios pagalbos automobilį. Iš O. G. sūnaus S. sužinojo, kad B. sužalojo I.ą. I.as buvo išvežtas į Kauno klinikas, galvos smegenų traumos skyrių, kur buvo operuotas, jo veidas buvo sutinęs, nevaldė dešinės rankos, nekalbėjo, ligoninėje gulėjo dešimt dienų. Sūnui reikalinga dar viena operacija galvos plokštelei įdėti. Gydymas tęsiasi, I.as geria vaistus nuo galvos skausmų, po įvykio sveikatos būklė pasikeitė, pasidarė nervuotas, o kai susinervina jam atima kalbą ir negali kalbėti, nebegali dirbti, su dešine ranka, net kibiro vandens nepakelia, o iki įvykio buvo sveikas ir darbingas, ateityje jam prognozuojama epilepsija. Sūnus gyvena su ja, nes vienas negalėtų gyventi.
2013 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, namas, (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas I. S. ( b.l. 4-15).
Įvykio vietos papildomos apžiūros metu, lauke, 14 metrų nuo O. G. namo, rastas ir paimtas kirvis, kuris apžiūrėtas ir perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatui (b.l. 18, 27, 30).
Iš byloje esančio daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja O. G. atpažino įvykio vietoje rastą kirvį ir nurodė, kad tai jai priklausantis kirvis (b.l.31).
Iš byloje esančio daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. S. atpažino įvykio vietoje rastą kirvį ir nurodė, kad tuo kirviu jį sužalojo D. B. (b.l.31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyriaus specialisto išvada Nr. G-94/13 (12) konstatuota, kad I. S. padarytas atviras impresinis kaktikaulio – momenkaulio lūžimas kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimas. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu kertančiu daiktu, o galėjo gautis suduodant smūgį kirvio ašmenimis. I. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.46-48).
Parodymų patikrinimo vietoje metu D. B. parodė patalpą, kurioje sužalojo I. S., parodė kaip jis I. S. sudavė kirviu, kur numetė kirvį ( b.l. 70-76).
Iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad I. S. nustatytas neįgalumo lygis, netektas darbingumas 55 procentai (b.l.190).
Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. B., tyčia asmeninio ginčo metu vieną kartą kirviu smogė I. S. į galvą, padarydamas jam atvirą impresinį kaktikaulio-momenkaulio lūžimą kairėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, bei galvos smegenų sumušimą, ginčo nekyla. Šį faktą pripažįsta ir pats kaltinamasis, tai nustatyta ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Neabejojama ir tai, kad nuo D. B. tyčinio smūgio kirviu nukentėjusiam I. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir kilo kaltinime aprašyti kūno sužalojimai. Tai patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-94/13 (12). Teisme apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad įvykio metu jokie kiti pašaliniai asmenys įvykyje nedalyvavo ir sužaloti nukentėjusiojo negalėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusio, liudytojų parodymais apie tai, kad nukentėjusį sužalojo tik kaltinamasis D. B.. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad įrodyti inkriminuoto nusikaltimo požymiai, jog D. B. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusio I. S. sveikatą, todėl jo veikoje yra BK 135 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, jis kaltas ir baustinas.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys (b.l. 51) dėl 9189,97 Lt už nukentėjusio I. S. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Kauno teritorinės ligonių kasos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 9189,97 Lt žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo D. B..
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. S. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 786,82 lt turtinės ir 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu ieškinį dar patikslino, jog kaltinamasis jam sumokėjo 50 litų turtinės žalos, todėl prašo priteisti 736,82 turtinės žalos ir mažina neturtinės žalos dydį prašydamas priteisti 40 000 litų (b.l. 182). LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (įvykio metu padarytas atviras impresinis kaktikaulio – momenkaulio lūžimas kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimas), nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo atliktos dvi operacijos, iki dabar jaučia skausmus galvoje ir rankoje, gydymas tęsiamas, pastoviai turi vartoti vaistus, neteko 55 procentų darbingumo. I. S. liko nepilnai orientuotas, dėl pažeistų smegenų nebegali rašyti, skaityti, nebegali dirbti fizinio darbo ir nežinia ar dar galės, nes traukia dešinės rankos sausgysles, turi saugoti galvą, kuo mažiau lankstytis. Kaip nurodė pats nukentėjusysis iki įvykio jokių negalavimų neturėjo, buvo sveikas ir darbingas. Kaltinamasis D. B. dėl turtinės žalos sutinka visiškai, dalį turtinės žalos nukentėjusiajam atlygino, dėl neturtinės žalos dydžio klausimą palieka spręsti teismui, motyvuodamas, kad jei pasiturinčiai gyventų ir turėtų pinigų sumokėtų prašomą sumą neturtinės žalos, tačiau materialinė padėtis sunki. Kaltinamasis dirba, priskaičiuoto darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį apie 1081 lt. Apie 450 litų kiekvieną mėnesį išskaičiuojamas išlaikymas keturiems jo vaikams. Kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 150 litų, todėl auga skola, tris metus kas mėnesį po 255 litus mokės ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 450 litų. Artimų žmonių, tėvų, turto neturi, materialinė padėtis sunki. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinę žalą mažina ir nukentėjusiajam I. S. iš kaltinamojo priteistina 736,82 litų turtinės ir 30000 litų neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Baudžiamajame procese nukentėjusiam I. S. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-14 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1004-1225 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirta advokatė Nina Frolovičeva teikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 40-41). Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad už nukentėjusiam I. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė viso 520 Lt išlaidų. Tai reiškia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo D. B..
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo smurtinius motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad D. B. baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos lengvinančios aplinkybės yra jo visiškas prisipažinimas padarius inkriminuojamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b.l. 104), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l 110), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l. 118). Dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, kaip ramaus, santūraus, nekonfliktiško būdo, draugiškas, sąžiningas, atsakingas, nekeliantis problemų, drausminių nuobaudų nėra gavęs (b.l.123). Turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą (b.l.159-162, 189). Teismas mano, kad šis įvykis buvo atsitiktinis ir šis nusikaltimas neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką iš esmės pripažindamas savo kaltę, neginčijo faktinių aplinkybių dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių, nuoširdžiai gailisi - kaltinamasis savo gailėjimąsi išreiškė ikiteisminio tyrimo metu bei atsiprašydamas nukentėjusiojo, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalį turtinės žalos kaltinamasis atlygino. Nukentėjusiojo interesas yra kuo greičiau gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, yra suinteresuotas, kad kaltinamasis dirbtų ir atlygintų jam žalą, nes perka vaistus, dirbti negali, iš gaunamos pašalpos sunku pragyventi. Kaltinamasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Savo kaltę nuo pat sulaikymo pripažino, netrukdė tyrimui ir teismui. Kaltinamasis D. B. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai, atlyginti jo neturėjo galimybės, nes mažos pajamos, todėl sudarė sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo ir kas mėnesį moka ligonių kasai po 255,28 lt (b.l.164), todėl atsižvelgtina į Kauno teritorinės ligonių kasos interesą, kad kuo greičiau būtų atlyginta jiems žala. Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, kad visos išdėstytos aplinkybės, susijusios su veikos padarymu, D. B. asmeniu leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę, kadangi įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai veikai, kaltininko asmenybei, būtų pažeistas nukentėjusiojo interesas gauti kuo greičiau žalos atlyginimą, taip pat keturių nepilnamečių vaikų interesai gauti išlaikymą, bei kitoms bylos aplinkybėms. Tinkamai pritaikius D. B. atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą, paskyrus švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo sankcijoje atsižvelgiama ir į tai, kad jis nuteistas pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Jis suvokia pareigą laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, supranta savo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir priešingumą teisei, todėl manoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskyrus švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu, nesusijusią bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi šiuo atveju teismas mano, kad yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos skirti kaltinamajam D. B. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p.). Darytina išvada, jog siekiant, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam D. B. taikytina Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, - laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jos terminą.
Į bausmės laiką įskaitytinas D. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, kirvį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai tiesiogiai nesusiję su darbu ir per 6 (šešis) mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (736,82 lt).
Išaiškinti D. B., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.
D. B. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. B. išbūtą laiką suėmime nuo 2013-02-22 iki 2013-03-03.
Nukentėjusio I. S. a.k.(duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Jo naudai iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 736,82 Lt (septynis šimtus trisdešimt šešis litus 82 centus) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos, įm.k. 188783839, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 9189,97 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus 97centus) padarytą žalą už nekentėjusiojo gydymą Valstybinei ligonių kasai prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.
Iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei priteisti 520,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, kvito B 2013-03-10 serija BBB Nr. 026724, kirvis 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.