Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) 2016-05-17 nutarimu A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 2 d nubaustas 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

A. V. nubaustas už tai, kad jis 2016-04-07, 7 val. 46 min., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį šalutiniu keliu nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimo ir važiuodamas per nereguliuojamą kelių sankryžą nedavė kelio iš dešinės pusės šalutiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, privalėjo staigiai stabdyti.

Pažeidėjas Institucijos 2016-05-17 nutarimą apskundė Pasvalio rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016-08-19 nutarimu A. V. skundą tenkino iš dalies, panaikindamas nutarimo dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. ir šioje dalyje bylą nutraukė, o pagal ATPK 124² str. 1 d. Institucijos skirtą 200 Eur baudą sumažino iki 180 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai paskyrė nuobaudas, nes, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, specialiosios teisės atėmimo terminą nustatė mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis (4,5 mėn.), o baudą – didesnę nei sankcijoje numatyta vidutinė bauda (172,5 Eur). Tvirtina, kad ir bauda turėjo būti paskirta mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis.

Apeliantas taip pat tvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra būtinųjų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., požymių, nes nėra duomenų, kad pažeidimo metu buvo sukelta pavojinga situacija ir dėl to eismo įvykyje dalyvavęs D. K. buvo priverstas staigiai stabdyti. Mano, kad staigaus stabdymas turėtų būti lydimas tokiais reiškiniais kaip automobilio salone esančių daiktų ženklus inercinis pasislinkimas, stabdymo kelio atsiradimas čiuožiant užsiblokavusiems ratams, staigiam stabdymui būdingų garsų buvimas (padangų cypimas), kitų staigaus stabdymo metu instinktyvių saugojimosi veiksmų atlikimas (vairo staigus pasukimas) ir kt. Šiuo atveju visiškai jokių staigiam stabdymui būdingų aplinkybių nebuvo įvykę. Nurodo, kad teismas staigų stabdymą, kaip įvykusį, motyvavo filmuota įvykio medžiaga. Tačiau, apelianto manymu, iš filmuotos medžiagos taip pat negalima neginčijamai teigti, kad D. K. transporto priemonė buvo staigiai (pavojingai) stabdoma.

Pažymėjo, kad eismo įvykyje dalyvavęs D. K. pats nesilaikė Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nustatytų saugumo reikalavimų, nes, iš anksto matydamas nestabdantį automobilį, turėjo pareigą imtis atsargumo priemonių, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde A. V. kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, tvirtina, kad nagrinėjamas įvykis neturi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėties, asmens atpažinimas vyko pažeidžiant proceso reikalavimus ir, galiausia, – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku transporto priemonę vairavo ne jis, o V. M..

A. V. Panevėžio apygardos teismui adresuotame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde dėl Institucijos nutarimo, adresuotame Pasvalio rajono apylinkės teismui. Apylinkės teismas šiuos skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išklausė proceso dalyvių paaiškinimus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjo byloje esantį vaizdo įrašą bei padarė motyvuotas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

ATPK 124² str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog aptariamoje situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo vairavimas ir padarytas KET pažeidimas privertė iš dešinės važiuojančio automobilio vairuotojo staiga stabdyti. Apelianto manymu staigaus stabdymas turėtų būti lydimas tokiais reiškiniais kaip automobilio salone esančių daiktų ženklus inercinis pasislinkimas, stabdymo kelio atsiradimas čiuožiant užsiblokavusiems ratams, staigiam stabdymui būdingų garsų buvimas (padangų cypimas), kitų staigaus stabdymo metu instinktyvių saugojimosi veiksmų atlikimas (vairo staigus pasukimas) ir kt. Šiuo atveju jokių staigiam stabdymui būdingų aplinkybių nebuvo įvykę. Apeliacinės instancijos teismas šiems skundo argumentams nepritaria. Pirmiausia ATPK 124² str. 1 d. dispozicija nereikalauja, kad staigus stabdymas būtų itin ekstremalus ir lydimas skunde nurodytų reiškinių – automobilio čiuožimo, esant užsiblokavusiems ratams, padangų cypimo, kitų staigaus stabdymo metu instinktyvių veiksmų atlikimo (vairo staigaus pasukimo) ir kt. Pagal šio straipsnio dispoziciją pakanka, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukeltų pavojingą situaciją, kai kiti eismo dalyviai turi staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Kaip matyti, veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, teismo posėdžio protokolą, kitą rašytinę medžiagą, nustatė, kad D. K. vairuojamas automobilis, sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį ir turėdamas pirmumo teisę, buvo priverstas staigiai stabdyti, nes automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, privalėjęs sustoti ties „STOP“ kelio ženklu, to nepadarė ir, išvažiuodamas į pagrindinį kelią, pavojingai kirto sankryžoje pirmumo teisę turinčio automobilio važiavimo trajektoriją. Aptariamas A. V. KET pažeidimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuriam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti.

Nepritartina skundo argumentui, kad eismo įvykyje dalyvavęs D. K. pats nesilaikė KET nustatytų saugumo reikalavimų, nes, iš anksto matydamas nestabdantį automobilį, nesiėmė atsargumo priemonių. Šiuo atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad sankryžoje pirmumo teisę turinčio automobilio vairuotojas tinkamai sureagavo į netikėtą situaciją, kai jį praleisti turėjusi transporto priemonė užkirto jam kelią – D. K. sugebėjo laiku sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir išvengti eismo įvykio.

V. apeliaciniame skunde kartoja skundo, pateikto apylinkės teismui argumentą, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu jo transporto priemonę valdė kitas asmuo - V. M.. Pirmosios instancijos teismas šį argumentą atmetė, pateikdamas išsamią byloje esančių įrodymų analizę. Tyrimo bei teismo posėdžio metu D. K. paaiškino, kad jis iš paskos minėtam automobiliui važiavo iki pat Pasvalio miesto, vėliau šis automobilis nusuko į Biržų gatvę, o jis, t.y. D. K. nuvažiavo Vilniaus gatve. Teigė, kad vairuotoją sankryžoje stebėjo trumpai, todėl pabandytų atpažinti gyvai. Pakviestus į policijos pareigūno kabinetą atpažinti automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį iš dviejų asmenų – A. V. ir V. M., nedvejodamas parodė į A. V..

Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal duomenis, esančius policijos pareigūno V. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 8), iki atpažįstant asmenį gyvai, D. K. buvo pateiktos nuotraukos Nr. 1 (V. M.) ir Nr. 2 (A. V.). Tuo metu D. K. negalėjo patvirtinti, kad automobilį vairavo asmuo, esantis fotonuotraukoje Nr. 2, tačiau iš karto kategoriškai atmetė galimybę, kad automobilį galėjo vairuoti fotonuotraukoje Nr. 1 esantis asmuo, t.y. V. M..

Skunde nurodoma, kad liudytojas D. K. gatvėje matė (duomenys neskelbtini) vairuotoją iš profilio, o atpažinimo metu – iš priekio, todėl atpažindamas galėjo suklysti. Tačiau ir ši aplinkybė teismo posėdžio metu buvo nagrinėta. Atsakydamas į advokato I. Ruželės klausimą, D. K. paaiškino, kad tik įėjęs į pažeidimą tyrusio pareigūno kabinetą, iš karto atpažino automobilį vairavusį asmenį, jis sėdėjo pasisukęs profiliu. Aptartais duomenims, atmetama galimybė, kad liudytojas D. K. galėjo suklysti dėl asmens, vairavusio automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, tapatybės.

Skunde nurodoma, kad vairuotojo atpažinimas bylą tyrusio pareigūno kabinete atliktas nesilaikant įstatymu nustatytų reikalavimų, todėl duomenys gauti atpažinimo metu negali būti naudojami įrodinėjant asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip asmens parodymas atpažinti nei gyvai, nei pagal jo nuotrauką, todėl vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodekse (toliau - PBK) numatytomis taisyklėmis. Pritartina skundo argumentams, kad asmens atpažinimas atliktas nesilaikant BPK 3 skirsnyje numatytų parodymų patikrinimo taisyklių, tačiau pagal teismų praktiką nustatytos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tokie pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir nepažeidė kaltinamojo teisių, duomenys pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis (LAT nutartis 2K-320/2011). Kaip jau minėta, teismas skundžiamame nutarime pateikė išsamius motyvus, kodėl liudytojo D. K. atliktą asmens atpažinimą laiko patikimu, duomenų, kad nustatytos tvarkos pažeidimai būtų suvaržę pažeidėjo teises, nėra.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. 2016-04-07, 7 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį šalutiniu keliu nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimo ir važiuodamas per nereguliuojamą kelių sankryžą nedavė kelio iš dešinės pusės šalutiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, privalėjo staigiai stabdyti.

Skirdamas A. V. nuobaudas, pirmosios instancijos teismas jas individualizavo tinkamai. ATPK 124² str. 1 d. sankcija vairuotojams numato baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, paskyrė 180 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai skyrė nuobaudas, nes nustačius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, proporcingai turėjo būti paskirta ir bauda, t.y. mažesnė nei 172,5 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nereikalauja griežtų aritmetinių skiriamos nuobaudos skaičiavimų. Be to, nuobaudos individualizavimas yra išskirtinė teismo prerogatyva ir pagal formuojamą teismų praktiką procesinis sprendimas aukštesnės instancijos teisme gali būti keičiamas tik jei paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir todėl neteisinga. Šiuo atveju paskirta bauda, kuri nežymiai viršija sankcijoje numatytą vidurkį, įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą palikti nepakeistą, A. V. apeliacinio skundo netenkinti.