Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d., ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio bauda.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo A. G. priteistas 178,84 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo I. G. (I. G.) atstovei pagal įstatymą S. G. iš nuteistojo A. G. priteista 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 8.26 val., Klaipėdoje, Liepų g., ties namu Nr. 51, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Liepų g. antra eismo juosta, ne sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G., ir su juo susidūrė. Nuo smūgio automobilis „Audi Q5“ pasisuko apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklės judėjimo kryptį ir, judėdamas įstrižai į priekį ir į kairę, priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. S., dešinį šoną. Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“ automobilis „Audi Q5“, judėdamas į priekį, sukosi laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir priekiniu kairiuoju kampu slysdamas kontaktavo su ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusio automobilio „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., galiniu dešiniu kampu, po to atsitrenkė į dešinėje pusėje esančiame šaligatvyje įrengtą gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi Q5“ keleiviai M. K. (M. K.), kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir I. G., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 109 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai ignoravo liudytojų G. G., A. V. ir A. N. parodymus, nors jie patvirtino, kad automobilis „Audi Q5“ viršijo leistiną greitį. Šią aplinkybę patvirtino ir pati S. G.. Mano, kad specialisto D. J. išvada, jog viršytas greitis neturėjo reikšmės avarijos pasekmėms, yra klaidinga, toks teiginys neatitinka elementarių fizikos dėsnių, todėl nurodo kreipęsis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 str. dėl melagingų eksperto D. J. parodymų.

Apeliantas pažymi, kad liudytojas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš karto po įvykio, atidaręs automobilio „Audi Q5“ galines dureles, pastebėjo, kad nukentėję vaikai nebuvo prisisegę saugos diržais. Posėdžio metu S. G. nurodė, kad nepatikrino, ar vaikai prisisegę saugos diržais, kadangi manė juos esant prisisegusius. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas vaikų ūgis ir svoris, nors, apelianto nuomone, jie turėjo būti prisegti specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.

Nurodo, kad nesutinka su žalos atlyginimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kadangi jei S. G. būtų važiavusi leistinu greičiu, avarijos padariniai nebūtų tokie, ji būtų spėjusi sustabdyti automobilį iki jam atsitrenkiant į stulpą.

Nesutinka su nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą S. G. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Baudžiamoji byla išnagrinėta per 2 teismo posėdžius, todėl mano, kad 500 Eur suma yra nepagrįstai didelė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Olegas Romanovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagrindinis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas – priežastinio ryšio tarp jo padarytų KET pažeidimų ir dėl eismo įvykio atsiradusių padarinių nebuvimas. Apelianto tvirtinimu, priežastis kilti eismo įvykio padariniams – automobilio „Audi Q5“ keleivio M. K. nesunkiam sveikatos sutrikdymui, I. G. nežymiam sveikatos sutrikdymui, gatvės apšvietimo stulpo sugadinimui – buvo S. G. viršytas leistinas greitis.

BK 281 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę.

Teismų praktikoje priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 str. numatytų padarinių. Tai yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Taikant BK 281 str., priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. nurodytus padarinius, priežastis. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, sprendžiama, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Be to, tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Bylos duomenimis nustatyta, to apeliantas ir neneigia, kad jis, važiuodamas Liepų g. antra eismo juosta, ne sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G., ir su juo susidūrė. Taigi nuteistasis to, kad jis tokiais anksčiau nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p., kuriame numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, neneigia. Tačiau teigia, kad S. G. važiuojant leistinu greičiu, pasekmės dėl autoįvykio būtų kitokios.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog automobilis „Audi Q5“ būtų važiavęs didesniu, nei leistina, greičiu, byloje nėra nustatyta. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų G. G., A. V. ir A. N. parodymus, kurie patvirtina, kad S. G. vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį. Apygardos teismo vertinimu, konstatuoti automobilio judėjimo greitį remiantis tik prieštaringais liudytojų parodymais negalima. Iš 2015 m. gegužės 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Audi Q5“ važiavimo greičio prieš įvykį nustatyti negalima. Specialistas D. J. teisme patvirtino minėtą išvadą ir papildomai nurodė, kad automobilio ,,Audi Q5“ greičio nustatyti neįmanoma, nes šis automobilis yra gana naujas ir jame yra daug saugumo technologijų. Nustatyti automobilio važiavimo greitį galima iš to, kokie pėdsakai liko po įvykio, tačiau kuo automobilis naujesnis ir įranga geresnė, tuo mažiau pėdsakų lieka. Šio įvykio metu asfaltas buvo šlapias, todėl, jo nuomone, pėdsakų neliko.

2015 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio „Peugeot 406“ vairuotojo A. G. veiksmai. Nors apeliantas nurodo, kad automobiliui „Audi Q5“ važiuojant leistinu greičiu, eismo įvykio padariniai nebūtų tokie, vis dėlto, jei nuteistojo vairuojamas automobilis nebūtų įvažiavęs į priepriešinio eismo juostą, kuria važiavo S. G., o tai šioje situacijoje ir sukėlė tiesioginę grėsmę eismo saugumui, eismo įvykis ir jo metu kilę padariniai – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai –nebūtų kilę. Tai reiškia, kad net automobiliui „Audi Q5“ viršijant greitį, vien dėl tokio KET pažeidimo eismo įvykis nebūtų kilęs. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad jei A. G. nebūtų pažeidęs KET 109 p. reikalavimų, nebūtų kliudęs „Audi Q5“ automobilio ir nebūtų kilusios tokios pasekmės. Nuteistasis privalėjo būti atsargus ir atidus bei kairio posūkio manevrą atlikti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Šios pareigos nuteistasis neįvykdė, todėl būtent nuteistojo veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo ir turtinės žalos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – priežastis.

Apeliantas skunde pažymi, kad liudytojas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš karto po įvykio, atidaręs automobilio „Audi Q5“ galines dureles, pastebėjo, kad vaikai nebuvo prisisegę saugos diržais. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šis asmuo ir nuteistasis yra pažįstami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio matė, jog automobilyje „Audi Q5“ sėdėję vaikai buvo neprisisegę saugos diržais, tačiau jis taip pat nurodė, kad jie buvo sveiki, jokių sužalojimų nepatyrė. Tuo tarpu šią liudytojo nurodytą aplinkybę paneigia teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat specialisto D. V. paaiškinimai teisme, jog nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai įmanomi, kai jie sėdynėje prisegti saugos diržais. S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikai buvo prisisegę saugos diržais (2 t., 59 b. l.), tai patvirtino ir pats nukentėjęs M. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 54 b. l.).

Apelianto nuomone, nukentėję vaikai automobilyje „Audi Q5“ turėjo būti prisegti specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Kaip pažymėta ir apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas vaikų ūgis ir svoris, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilio „Audi Q5“ keleivis M. K. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), o keleivis I. G. – (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vaikų amžius eismo įvykio metu leidžia pagrįstai manyti, kad specialios vaikų prisegimo sistemos nebuvo būtinos. Be to, net jei ir būtų naudojamos šios specialios sistemos, eismo įvykis kilo dėl nuteistojo veiksmų, jam kairio posūkio manevrą atliekant neįsitikinus, kad tai daryti saugu. Apygardos teismo vertinimu, apelianto nuomonė, kad nukentėję vaikai automobilyje „Audi Q5“ turėjo būti prisegti specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu.

Apeliantas nesutinka su nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą S. G. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Nurodo, jog baudžiamoji byla išnagrinėta per 2 teismo posėdžius, todėl mano, kad 500 Eur suma yra nepagrįstai didelė. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį atsižvelgė į tai, kad advokatas atstovavo abiem nukentėjusiesiems trijuose teismo posėdžiuose, laikė šias išlaidas pagrįstomis, todėl jas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiųjų atstovas teisme pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą – pinigų priėmimo kvitą (2 t., 84 b. l.). Atstovas susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose atstovaudamas nukentėjusiųjų interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo priteistos šioje byloje nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jos santykinai nėra didelės, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl mažinti jas nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrintas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.