- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-208-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1135-192/2010 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu (b.l. 144-146) prašė teismo nustatyti bendravimo su sūnumi M. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir atsisakė pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą.
Ieškovas nurodė, kad santuoka su atsakove nutraukta 2007 m. koov 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria buvo nustatyta jų sūnaus M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, jo išlaikymo ir turto padalijimo klausimai. Kadangi sūnus M. išreiškė norą gyventi su tėvu, buvo kreiptasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo posėdžio metu, išklausant sūnų, paaiškėjo, kad jis nori gyventi su motina, o pas ieškovą lankytis atostogų metu. Todėl teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi bendru sutarimu šio klausimo išspręsti su atsakove nepavyko.
Atsakovė R. V. priešieškiniu (b.l. 57-58) prašė teismo pakeisti 2007 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir padidinti jį iki 600 Lt per mėnesį, mokant išlaikymą iki sūnaus M. V. pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną R. V., bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka šiandienos vaiko poreikių - jis pradėjo lankyti mokyklą, pabrango būsto išlaikymas ir kitos vartojimo prekės. Atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, jo pajamos kas mėnesį siekia apie 6000 litų. S. M. šiuo metu yra septyneri metai. Jis lanko pirmą klasę ir tėvo skiriama 200 litų suma yra nepakankama ir negali patenkinti sūnaus poreikių bei sudaryti jam pilnaverčių sąlygų gyventi ir lavintis. Atsakovės skaičiavimais, vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 700 litų, tačiau būna ir nenumatytų išlaidų - odontologui, vaistams. Jos mėnesio pajamos be mokesčių yra 1500 litų. Vaikui specialūs poreikiai nenustatyti, jis yra sveikas, būrelių nelanko. Vaikas norėtų lankyti baseiną ir pramoginius šokius. Išlaikymą atsakovas teikė iki 2010 m. vasario mėnesio, todėl padidintas išlaikymas turėtų būti skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos. Jai žinoma, kad J. V. apmokėjo sūnaus maitinimą mokykloje už visus metus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu (b. 1. 158-161) priešieškinį patenkino iš dalies. Priėmė J. V. atsisakymą nuo ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Pakeitė 2007 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-5769-568/2007 nustatytą išlaikymo dydį, jį padidino ir priteisė iš J. V. sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį, mokant išlaikymą nuo 2010 m. sausio 25 d. iki sūnaus M. V. pilnametystės. Patvirtino J. V. ir R. V. sudarytą taikos sutartį dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5769-568/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punkto pakeitimo (kiek tai liečia bendravimo su vaiku tvarką) tokiomis sąlygomis:
1. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) leidžia J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. pagal galimybes - telefonu, internetu, laiškais, taip pat R. V. namuose vaiko ligos metu, tiek J. V. namuose, leidžia išvykti su sūnumi atostogauti.
2. J. V. bendraus su nepilnamečiu sūnumi keturis kartus per metus sūnaus atostogų metu, atsižvelgiant į mokymosi ir atostogų programą. Vasarą sūnus praleis su tėvu keturias savaites, o rudenį, žiemą ir pavasarį - po vieną savaitę. Nustatytu laiku tėvas privalo pasiimti M. pas save, turi teisę su juo išvažiuoti į bet kurią vietovę Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Tėvas apie sūnaus pasiėmimą įspėja R. V. iš anksto, t. y. ne mažiau, kaip prieš 3 dienas. Dėl darbo grafiko ar komandiruočių negalėdamas pasiimti sūnaus numatytoms atostogoms, J. V. įsipareigoja apie tai pranešti R. V. ne vėliau, kaip prieš tris dienas.
3. J. V. bendraus su nepilnamečiu sūnumi M. kiekvieną savo gimtadienį, Tėvo dienos savaitgalį; poriniais metais per Naujuosius Metus, per Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir sūnaus gimtadienį. Tėvas apie sūnaus pasiėmimą įspėja R. V. iš anksto, t.y. ne mažiau, kaip prieš 3 dienas. Dėl darbo grafiko ar komandiruočių negalėdamas pasiimti sūnaus numatytomis dienomis, J. V. įsipareigoja apie tai pranešti R. V. ne vėliau, kaip prieš tris dienas.
4. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Priteisė iš J. V. bylinėjimosi išlaidas valstybei 72 litus. Priteisė iš J. V. atsakovės R. V. naudai jos turėtas atstovavimo išlaidas 1500 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 2007 m. gegužės 2 d. (b.l. 12). M. V. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2007 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu M. V. iš tėvo J. V. priteistas išlaikymas po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį (b.l. 8-10). R. V. mėnesio pajamos su mokesčiais - 2174,40 Lt, išmokėjimui - 1696,82 Lt (b.l. 60). J. V. savo vardu turi 2 registruotas transporto priemones (b.l. 75) ir nekilnojamą turtą - butą (b.l. 13). Teismas pažymėjo, kad galima sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.1 d.) ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CK 3.192 str.2 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus M. V. yra septynerių metų amžiaus, baigė pirmą klasę, papildomų užsiėmimų nelanko, išlaikymas nustatytas 2007 m. kovo 29 d. teismo sprendimu. Atkreipęs dėmesį į ieškovės priešieškinyje nurodytą aplinkybę apie vaiko išlaikymui reikalingą 706,80 Lt sumą (b.l. 56-58), teismas pažymėjo, kad prašant priteisti iš ieškovo 600 Lt vaiko išlaikymui, atsakovė tokiu būdu prie sūnaus išlaikymo prisidėtų tik 100-200 litų suma. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kitos konkrečios aplinkybės. Teismas nurodė, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, sveikatos priežiūrai užtikrinti, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įsigyti. Vaiko tėvas J. V. sutinka kas mėnesį vaiko išlaikymui skirti 400 litų per mėnesį, apmokėti vaiko maitinimą mokykloje ir jo lankomus būrelius. R. V. mėnesio pajamos yra pilnai pakankamos, kad ji galėtų prie sūnaus išlaikymo prisidėti kas mėnesį 300-400 litų suma. Šalių sūnus tėra septynerių metų amžiaus, jo poreikiai maistui, aprangai ir mokymo reikmėms yra nedideli. Iš atsakovės darbo užmokesčio dydžio teismas sprendė, kad ji gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo likusia 300 Lt suma, todėl remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, VTAS išvada teismas sprendė, kad R. V. reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. (b.l. 162-167 ) prašo pakeisti 2010 m. birželio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisto išlaikymo dydį padidinant iki 600 Lt ir įtraukiant CK 3.208 str. nuostatą, kad periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Padidėjus vaiko poreikiams ryšium su tuo, kad jis pradėjo lankyti mokyklą, pabrangus būsto išlaikymui, kitoms vartojimo prekėms, atsirado pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinant. Dar vienas pagrindas didinti priteisto išlaikymo dydį — ženklus ieškovo turtinės padėties pagerėjimas - ieškovas jau trečius metus dirba Norvegijoje ir jo pajamos per mėnesį siekia apie 6000 Lt. Pagal pateiktą minimalių vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, jie siekia apie 750 Lt, neskaitant vaiko maitinimosi mokykloje (apie 100 Lt) bei užsiėmimų (baseino, šokių būrelio) lankymo (apie 30-80 Lt). Todėl vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudarytų apie 900-950 Lt. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Teismas pagrįstai nustatė, kad vaiko išlaikymui motina gali skirti 300 Lt, todėl likusią sumą 600 Lt, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, vaiko interesus ir jo poreikių patenkinimo užtikrinimą, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, privalėtų skirti ieškovas.
Teismas, vertindamas ieškovo parodymus, duotus teismo posėdyje, privalėjo atsižvelgti ir į kitus įrodymus, patvirtinančius, kad tik paskutiniajame teismo posėdyje, atsakovas ėmė teigti, kad jis visus uždirbtus pinigus išleidžia pragyvenimui, kas yra netiesa. 2010 m. kovo 26 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 6000 Lt, o išlaidos apie 2 500 Lt ir patvirtino, kad jam per mėnesį lieka 3 500 Lt, kuriuos jis taupo. Tai yra ieškovas parodė, kad jam pragyvenimui užtenka maždaug pusės jo uždirbtų pajamų. 2010 m. vasario 7 d. atsiliepime į priešieškinį atsakovas nurodė, kad jis nors ir uždirba daugiau, tačiau ir išleidžia daugiau, kad 1 000 Lt išleidžia per mėnesį už buto nuomą, 400 Lt už telekomunikacijos ryšius, 500 Lt maistui, dar 400 Lt sumoka už butą Lietuvoje, bei 350 Lt moka už paskolą. Įvertinus tai, kad ieškovas turi išlaidų rūbams bei kitokiems poreikiams (nors to pats nenurodo), kas gali sudaryti apie 1 000 Lt per mėnesį, jo išlaidos bendroje sumoje sudarytų 3 300 Lt. Pagal šiuos paskaičiavimus ieškovui nuo gaunamų pajamų lieka daugiau negu 2 500 Lt. Ieškovas nurodė, kad jis stengiasi dažnai grįžti į Lietuvą, tačiau pagal iki tol buvusius jo parvykimus galima teigti, kad ieškovas grįžta per didžiąsias šventes ir per vasaros atostogas, t.y. 3-4 kartus per metus, o kelionės kaina, kaip jis nurodė, yra 80 Lt.
Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad sūnus nori lankyti baseiną, šokius, tačiau negali, nes nepakanka atsakovės gaunamų pajamų. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, skirtingai nei teigė ieškovas, nurodė, kad sūnui ieškovas nieko neperka. Ieškovo teismo posėdyje įvardintas jo sūnui nupirktas dviratis bylos nagrinėjimo buvo pas ieškovą ir tik prieš savaitę (skaičiuojant nuo apeliacinio skundo padavimo dienos) ieškovas jį sūnui atvežė į namus. Ieškovas visiškai nekontaktuoja su atsakove, nederina kokių daiktų ar rūbų vaikui reikėtų, todėl jo nuožiūra nupirkti daiktai negali būti laikomi išlaikymo dalimi ir ta dalimi minusuojami iš bendros išlaikymui skirtos sumos, juo labiau, nors pats ieškovas ir teigė, kad perka rūbus, tačiau negalėjo nurodyti kokius konkrečiai daiktus perdavė atsakovei ar sūnui.
Vieno iš tėvų, pas kurį lieka gyventi vaikas, teisė yra uzufrukto teise tvarkyti vaikui skiriamas lėšas, tai yra tas tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas geriausiai žino vaiko poreikius ir sprendžia lėšų panaudojimą šiems poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodo, kad jeigu vaikas valgys mokykloje ir lankys baseiną, šias išlaidas jis apmokės, tai yra jis pripažįsta, kad vaikui šios lėšos yra reikalingos. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad šiomis lėšomis ieškovas prisideda prie išlaikymo papildomai ir jo skiriamų 400 Lt visiškai turi pakakti.
Teismas visiškai nevertino ieškovo, kaip tėvo, elgesio teikiant išlaikymą. Ieškovas nuo 2009 metų sausio mėnesio visiškai neteikė išlaikymo ir buvo išieškomas antstolio priverstinai iki 2010 metų sausio 24 dienos, nurašant lėšas nuo ieškovo sąskaitos, t.y. ieškovas nors ir turėjo lėšų sąskaitoje, išlaikymo sąmoningai neteikė, tuo pažeisdamas ne tik vaiko, bet ir atsakovės teises ir teisėtus interesus - atsakovė ne tik negalėjo patenkinti visų būtinų vaiko poreikių, tačiau maksimaliai skirdama lėšas vaiko išlaikymui, negalėjo tenkinti ir savo būtinų poreikių, mokėti mokesčių ir kt. Antstoliui nurašius lėšas už išlaikymo įsiskolinimą, ieškovo sąskaita yra tuščia ir nors jis sutiko mokėti padidintą išlaikymą po 400 Lt, tačiau nei šio, nei iki tol priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo įsipareigojęs mokėti po 200 Lt, nevykdė. Tik 2010 m. liepos 18 d. ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė priteisto išlaikymo sumą už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. liepos 30 d. t.y. 2 400 Lt. Taip elgiantis ieškovui, atsakovė negali tvarkyti vaikui skirtų lėšų, negali planuoti jo užimtumo ir tenkinti kitus jo poreikius, kadangi atsakovas teismo sprendimų nevykdo ir vaikui išlaikymo geranoriškai neteikia, nors turi tam visas galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovą (tėvą) su sūnumi M. sieja glaudūs ir šilti santykiai. Ieškovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, domisi ir rūpinasi sūnaus auklėjimu, savanoriškai teikia jam didesnį nei 2007 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą materialinį išlaikymą (b. l. 51, 61, 65, 78-81, 131). Atsižvelgiant į šalių taikos sutartimi patvirtintą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką bei laikotarpį, per kurį ieškovas vaiką prižiūrės ir išlaikys, į ieškovo teikiamą papildomą išlaikymą, atsakovės gaunamas pajamas (b. l. 60), į vaiko amžių ir dabartinius jo poreikius, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vaiko išlaikymui priteistina 400 litų suma atitiks vaiko poreikius ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, bus proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės argumentu, kad teismas priteistam vaiko išlaikymui netaikė CK 3.208 straipsnio nuostatų, šią pirmosios instancijos klaidą ištaiso, papildymas sprendimo rezoliucinę dalį sakiniu, kad vaiko išlaikymui priteista periodinė 400 Lt per mėnesį suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl apeliacinį skundą atmestu, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos ( CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 3 dalį sakiniu, kad vaiko išlaikymui priteista periodinė 400 Lt per mėnesį suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.