Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrolitpa“ atstovams A. G., K. S., advokatui Dainiui Tamošiūnui, atsakovei V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agrolitpa“ ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 301,14 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose ir 2019 m. lapkričio 7 d. bei gruodžio 3 d. teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad pagal 2016 m. gegužės 17 d. Ekologinės žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/272/16 ieškovė įsipareigojo iš atsakovės nupirkti 6,5 tonos išvalytų ekologinių lubinų po 300 Eur/t be PVM. Bendru sutarimu ekologiniai lubinai buvo pristatyti į ieškovės sandėlį pagal 2016 m. birželio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. 2016-001. Važtaraštyje atsakovė nurodė, jog vairuotojui perduoda 6,5 t ekologinių lubinų LT-EKO-001, tačiau sėklų atsakovė nesvėrė. Ieškovė sėklų priėmimo metu jas pasvėrusi 2016 m. birželio 3 d., užfiksavo 5140 kg lubinų svorį. Kadangi laboratorija jau nebedirbo (buvo penktadienio vakaras), automobilis su sėklomis buvo paliktas aptvertoje ieškovės teritorijoje. 2016 m. birželio 6 d., pirmadienį, buvo surašytas Ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktas Nr. EKO PR16/157 ir Bandinio paėmimo aktas Nr. BA16/238. Po sėklų priėmimo buvo surašyta Kokybės pažyma Nr. KO16/101, nustačius, kad sėkla nėra išvalyta, atliktas ekologinių žaliavų valymas bei surašytas Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. EKO VA 16/052, po sėklų valymo liko 4780 kg išvalytos sėklos. Ieškovė šiam kiekiui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir atsakovei pervedė 1735,14 Eur už 4,78 t lubinų. Atsakovė dėl nurodyto kiekio pretenzijų nereiškė. Ieškovei pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl PVM grąžinimo, ieškovė buvo informuota, kad atsakovė nėra PVM mokėtoja, todėl jai negalėjo būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Todėl ieškovė atsakovei išsiuntė paprastą sąskaitą faktūrą 1434,00 Eur sumai ir paprašė grąžinti susidariusią PVM permoką 301,14 Eur. Atsakovė permokėtos sumos negrąžino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 301,14 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovai, 2016 m. gegužės 6 d. atvykę pas atsakovę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 30¹ punktu, paėmė ekologinių lubinų mėginius jų kokybei nustatyti. 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė su atsakove sudarė Ekologinės žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/272/16 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti užsakytas išvalytas žaliavas – 6,5 t saldžiųjų ekologinių lubinų ir sumokėti už juos 300 Eur už toną be PVM (el. b. l. 3-5). 2016 m. birželio 3 d. minėta žaliava buvo pakrauta į krovinio vežėjo UAB „Varpas transport“ transporto priemonę SCANIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. 1016-001 (el. b. l. 33). Krovinio važtaraštį pasirašė atsakovė ir krovinį vežti priėmęs R. P.. Krovinio važtaraštyje nurodytas ekologinių lubinų svoris 6,5 t. Analogiški duomenys įrašyti ir 2016 m. birželio 3 d. Ekologinės žaliavos priėmimo-pardavimo akte, kurį išrašė atsakovė (el. b. l. 66). 2016 m. birželio 6 d. ieškovė surašė Ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktą Nr. EKO PER 16/157, kuriame nurodytas lubinų netto svoris 5140 kg, gautas iš pilnos transporto priemonės (19860 kg) atėmus tuščios transporto priemonės svorį (14720 kg) (el. b. l. 34). Tą pačią dieną surašytas Bandinio paėmimo aktas Nr. BA16/238, patikrinta žaliava, surašyta Kokybės pažyma Nr. KO 16/101, iš kurios matyti, kad lubinų sėkloje yra šiukšlių, kitų augalų sėklų (el. b. l. 36). Atlikus žaliavos valymą, surašytas Ekologinių žaliavų valymo aktas, kuriame įrašyta, jog išvalytos žaliavos svoris yra 4780 kg, priemaišų svoris – 360 kg (el. b. l. 37). 2016 m. birželio 6 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AV20160606 1735,14 Eur sumai, įskaitant 301,14 Eur PVM, už 4780 kg ekologinių lubinų, mokant po 300 Eur už toną. PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą patvirtina Mokėjimo nurodymas Nr. 1390151 (el. b. l. 42). Gavus informaciją iš VMI, kad atsakovė nėra PVM mokėtoja, ieškovė tai pačiai 2016 m. birželio 6 d. išrašė naują paprastą sąskaitą faktūrą Nr. AV20160606 1434,00 Eur sumai už 4780 kg ekologinių lubinų (el. b. l. 7), kurią išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu 2016 m. spalio 18 d., kartu informuodama, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 301,14 Eur (el. b. l. 8).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo teisė reikalauti sumokėti kainą, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, ir pirkėjo pareiga sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus, reglamentuota CK 6.314, 6.344 straipsniuose. Taigi, teismo vertinimu, šalių santykių reglamentuoja minėto įstatymo nuostatos bei nurodyta 2016 m. gegužės 17 d. tarp bylos šalių sudaryta Ekologinės žaliavos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 03/272/16 a.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovei atsakovės parduoto lubinų kiekio: ieškovė nurodo, kad atsakovė pardavė tik 4780 kg Sutarties reikalavimus atitinkančių lubinų, atsakovė – kad parduota buvo ne mažiau 6,5 t tokių lubinų. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad ieškovei pagal Sutartį buvo parduota tik 4 780 kg lubinų, atitinkančių Sutarties reikalavimus, kaip ir nurodo ieškovė, bet ne 6,5 t, kaip nurodo atsakovė. Todėl būtent už 4780 kg lubinų ieškovė ir turėjo apmokėti atsakovei (CPK 12, 176, 185 str.). Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs šių aplinkybių visetą.

Atsakovės argumentai apie tai, kad ji pardavė 6,5 t lubinų, o jei jų kiekis sumažėjo iki 5 140 kg, o vėliau ir iki 4 780 kg, tai taip įvyko dėl pačios ieškovės kaltės, nes pagal Sutarties 3.3 punktą tokia rizika tenka būtent ieškovei, nepagrįsti.

Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad, priimdamas ekologines žaliavas į sandėlį, dalyvaujant Pardavėjo atstovui, Pirkėjas atlieka ekologinės žaliavos apžiūrą, nustato jų svorį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei paėmus bandinius 2016 m. gegužės 6 d., nei prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, nei atsakovei pakraunant žaliavą, lubinai nebuvo sveriami, pirmą ir vienintelį kartą lubinai pasverti juos pristačius ieškovei, taip, kaip tai numatyta Sutarties 3.2 punkte. Pažymėtina, kad svėrimo metu atsakovė nedalyvavo, nors pagal Sutartį turėjo tokią teisę. Todėl, teismo nuomone, rizika dėl galimo svorio neatitikimo tenka pačiai atsakovei. Svėrimo metu nustatyta, jog lubinų pristatyta 5,14 t, svoris nustatytas, pasvėrus pakrautą, o vėliau iškrautą transporto priemonę. Atsakovė savo argumentus dėl lubinų svorio grindžia tuo, jog 2015 m. rudenį buvo nuimtos 7 tonos lubinų, tačiau į bylą nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų nuimtų lubinų svorį, jų drėgnumą, kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad lubinai nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. birželio mėnesio buvo saugomi atsakovės, o ieškovės atsakomybėje buvo tik nuo 2016-06-03, pripažįstama, kad labiau tikėtina, kad lubinų svoris galėjo pasikeisti būtent per tą kelių mėnesių laikotarpį (pvz., dėl išdžiūvimo), kai jie buvo atsakovės žinioje, bet ne kelių dienų, kai jie buvo pas atsakovę. Todėl teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad atsakovė perdavė ieškovei būtent 5,14 t lubinų, o ne 6,5 t. Atsakovės argumentas dėl žaliavos praradimo rizikos tekimo ieškovei nepagrįstas ir dėl to, jog Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad žuvimo ar atsitiktinio sugadinimo rizika pirkėjui pereina nuo žymos apie ekologinės žaliavos priėmimą važtaraštyje momento, o priėmimas vyksta apžiūrint žaliavą ir nustatant jos svorį pas ieškovą (Sutarties 3.2 punktas).

Atsakovė taip pat tvirtino, kad pardavė tinkamos kokybės lubinus, jų valyti nereikėjo, todėl perduotos žaliavos svoris negalėjo būti mažinamas papildomai iki 4 780 kg. Šie argumentai t.p. nepagrįsti.

Sutarties 1.1 punktu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti išvalytas žaliavas. Reikalavimai parduodamai lubinų sėklai yra nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 382 patvirtintame Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų apraše. Aprašas yra privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems sėklos dauginimu ir vietinių ar saugotinų pašarinių augalų veislių sėklos auginimu ir tiekimu rinkai, taigi, taikomas ir atsakovei. Įsakymu patvirtintoje Pašarinių augalų sertifikuotos sėklos kokybės reikalavimų lentelėje nustatyta, jog lubinų mažiausias švarumas turi būti 98 proc. svorio. Kaip matyti iš Kokybės pažymos Nr. KO 16/101, sėklos švarumas priėmimo metu buvo 91 proc., t. y. priešingai nei teigia atsakovė - sėkla neatitiko Įsakymu lubinų sėklai keliamų privalomų švarumo reikalavimų. Kadangi ieškovės teiginius pagrindžia jos pateikti dokumentai (nurodyta Kokybės pažyma, kt. dokumentai), o atsakovė savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, teismas pripažįsta pagrįsta būtent ieškovės poziciją dėl parduotų lubinų kokybės. Tokiu būdu, ieškovė, nustačiusi, kad perduota žaliava yra netinkamo švarumo, išvalė ją, ko pasėkoje liko 4,78 tonos Įsakymo ir Sutarties sąlygas atitinkančių lubinų. Įvertinęs Sutarties esmę, teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę išvalyti pristatytą žaliavą, kad ji atitiktų Sutartyje sulygtas sąlygas, ir sumokėti tik už išvalytos žaliavos, atitinkančios Sutarties sąlygas, kiekį, t. y. už 4,78 t lubinų.

Todėl pripažįstama, kad atsakovė pardavė ieškovei tik 4 780 kg Sutarties reikalavimus atitinkančių lubinų, ir tik už tokį kiekį ieškovė privalėjo sumokėti atsakovei pagal Sutartį - viso 1 434 Eur. Tačiau, kaip matyti, ieškovė atsakovei sumokėjo didesnę sumą – 1 735,14 Eur. Tokiu būdu 301,14 Eur ieškovės piniginių lėšų atsakovė įgijo nepagrįstai. Kadangi yra visos įstatyme numatytos sąlygos atsakovės pareigai grąžinti ieškovei šias pinigines lėšas konstatuoti (lėšas atsakovė įgijo be teisinio pagrindo, jų išreikalauti kt. teisių ginimo būdais nėra galimybės, ieškovės veiksmai buvo teisėti, atlikti jos interesais ir rizika) (CK 6.237 str. 1 d.), ieškovės reikalavimas tenkinamas ir jai iš atsakovės priteisiama pagal Sutartį permokėta suma - 301,14 Eur(CK 6.213 str. 1 d.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, atsakovė - ūkininkė, užsiimanti ūkine komercine veikla, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu ir tenkinamas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 210 Eur išlaidos advokato pagalbai bei 15,00 Eur žyminis mokestis, viso – 225 Eur (CPK 80, 88, 93, 98 straipsniai). Valstybei iš atsakovės priteistina 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 301,14 Eur (trijų šimtų vieno euro 14 ct) nepagrįstai įgytų piniginių lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 301,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“, juridinio asmens kodas 168598128, naudai.

Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.