Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M., jo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą VDI Šiaulių skyriaus, atstovui Stasiui Joneikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundą dėl VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2008 m. birželio 20 d. VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo nutarimu pagal ATPK 41 str. 1 d. paskirta 3000 litų bauda už tai, kad 2008 m. gegužės 7 d. UAB „Manukas“, adresu Liejyklos 10, Šiauliai, tiriant nelaimingą atsitikimą, atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog 2008 m. kovo 17 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. DS-2 buvo patvirtinta „Darbų, kai naudojama atvira ugnis, rūkymo vietų ir vietos, skirtos suvirinimo darbams priešgaisrinė instrukcija“ Nr. 53, tačiau ji neužregistruota Saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale, o darbuotojai, vykdantys ugnies darbus, neinstruktuoti pagal minėtą instrukciją, t. y. nesupažindinti su saugiais ugnies darbų atlikimo metodais. Tuo darbdavį atstovaujantis asmuo, t. y. bendrovės direktorius, neįvykdė pareigos, numatytos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 6 punkte, – organizuoti darbuotojų instruktavimą bei pažeidė „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“, patvirtintų 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 11, 12 punktų reikalavimus. Vykdant ugnies darbus, t. y. atliekant kuro bako virinimo darbus, įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad M. M., būdamas darbdavį atstovaujantis asmuo, neįvykdė pareigų sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir sudarė prielaidas nelaimingam atsitikimui įvykti. Teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes Šiaulių miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje jis nubaustas bauda už tuos pačius padarytus pažeidimus, kurie nurodyti ATP protokole ir nutarime. Mano, kad du kartus už tą patį bausti negalima.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovas advokatas Evaldas Onaitis nurodė, kad M. M. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2008-03-17 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. DS–2 buvo patvirtinta „Darbų, kai naudojama atvira ugnis, rūkymo vietų ir vietos, skirtos suvirinimo darbams priešgaisrinė instrukcija“ Nr. 53, tačiau ji neužregistruota Saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale, o darbuotojai, vykdantys ugnies darbus, neinstruktuoti pagal minėtą instrukciją, t.y. nesupažindinti su saugiais ugnies darbų atlikimo metodais. Tuo darbdavį atstovaujantis asmuo, t.y. bendrovės direktorius M. M., neįvykdė pareigos, numatytos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p. – organizuoti darbuotojų instruktavimą, bei pažeidė „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“ 11 ir 12 p. reikalavimus. Baudžiamojoje byloje M. M. buvo kaltinamas, kad nevykdė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p., dėl to įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Mano, kad tai identiškas sutapimas tų veiksmų, už kuriuos asmuo buvo nubaustas administracine tvarka. Pagal LR ATPK 9 str. negalima administracinė atsakomybė, jeigu tie patys veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl šiuo atveju administracinė nuobauda turėtų būti panaikinta, o administracinė byla nutraukta, nes asmuo antrą kartą už tą patį negalėtų atsakyti.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą VDI Šiaulių skyriaus, atstovas Stasys Joneikis prašo nutarimą palikti nepakeistą ir M. M. skundo netenkinti. Nurodė, kad įvykus nelaimingam atsitikimui 2008-06-03 buvo surašyti nelaimingo atsitikimo tyrimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) techninė, nes įvyko nelaimingas atsitikimas. Konkrečiai prieš atliekant kuro bako suvirinimo darbus kuro bakas nebuvo išplautas, išgarintas, nebuvo įvertinta galima sprogimo rizika; 2) vidinės kontrolės nepakankamumas, nes nebuvo užtikrinta vidinė kontrolė, tuo pažeistas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. ATP protokole ir nutarime nurodyta, kad M. M. nevykdė pareigos, neužtikrino darbuotojų papildomo instruktavimo, priėmus naujus teisės aktus, instrukcija privalo būti užregistruota žurnale ir darbuotojai privalo būti papildomai instruktuojami ją priėmus, o ne tada, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas. Mano, kad pažeidimas, nurodytas ATP protokole, neturi jokio priežastinio ryšio su įvykusia nelaime. Tuo metu, kai buvo nagrinėjama administracinė byla, tai tikrai nebuvo tas pats pažeidimas, už kurį baudžiama įvykus nelaimingam atsitikimui ir numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje yra nurodytos tos pačios priežastys, kurias jis paminėjo, kadangi aktas yra neužginčytas ir nepanaikintas. Jis nežino, kodėl atliekant ikiteisminį tyrimą tyrimo ribos buvo praplėstos, buvo sujungti tie pažeidimai, dėl kurių ne tik įvyko nelaimingas atsitikimas, bet visi kiti pažeidimai, nurodyti kompleksinio patikrinimo metu, kurie buvo nurodyti jo reikalavime ir atitinkamai ATP protokole. Šiuo atveju jis sutinka, kad prokuratūra iš dalies apgynė atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl tai palieka teismui vertinti. Tuo metu, kai buvo surašomas ATP protokolas ir nagrinėjama administracinė byla, juose nurodyti pažeidimai nebuvo adekvatūs ir priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu nebuvo, o ATP protokole nurodyti visai kiti punktai, kuriuos pažeidė įmonės vadovu dirbęs atsakomybėn traukiamas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundas tenkintinas. Paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla M. M. atžvilgiu nutrauktina.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina tirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, b. l. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 42-1-00344-08 medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo prijungti VDI Šiaulių skyriaus 2008 m. birželio 25 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus R1-0244-0337 (t. 2, b. l. 78-79), ATP protokolas (t. 2, b. l. 80), nutarimas (t. 2, 81), o Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-06-26 specialisto išvadoje Nr. 11-1260(09), Nr. 11-1810(09) (t. 2, b. l. 137-142) pasisakyta tiek dėl nelaimingo atsitikimo tiesioginės priežasties, tiek dėl darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos reikalavimų, reglamentuojančių darbdavio (ar jo įgalioto asmens) pareigas, pažeidimų. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra kaltinamuoju aktu (t. 3, b. l. 186-191) M. M. pateikė be kitų kaltinamų ir kaltinimą dėl to, kad jis, būdamas bendrovės direktoriumi, įsakymu Nr. DS-2 patvirtino „Darbų, kai naudojama atvira ugnis, rūkymo vietų ir vietos, skirtos suvirinimo darbams priešgaisrinę instrukciją“ Nr. 53, tačiau neužtikrino jos įregistravimo Saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale bei darbuotojų instruktavimo ir supažindinimo su šios instrukcijos reikalavimais, taip neįvykdė pareigos pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą tinkamai organizuoti darbuotojų instruktavimą bei pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“ 11 ir 12 punktų reikalavimus, kurie reglamentuoja darbuotojų instruktavimo tvarką (t. 3, b. l. 187). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 148-155) M. M. pripažintas kaltu ir pagal aukščiau paminėtą kaltinimą (t. 4, b. l. 149). Nuosprendis baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs, nes nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas. Dėl ikiteisminio tyrimo ribų praplėtimo, kada buvo sujungti pažeidimai, dėl kurių ne tik įvyko nelaimingas atsitikimas, bet visi kiti pažeidimai, nurodyti kompleksinio patikrinimo metu, nurodyti VDI Šiaulių skyriaus reikalavime, ATP protokole ir nutarime, teismas nepasisako, nes tai nėra šio teismo kompetencija, nes ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Baudžiamojo kodekso reguliavimo sritis yra nusikalstamos veikos ir baudimas už jas, o ATPK 9 str. 2 d. nurodyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata iš esmės draudžia bausti administracine tvarka asmenis, kurių veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai. Nuostatos dėl dvigubo baudimo yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. LR Konstitucijos 31 str. 5 d. nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas (non bis im idem) įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusi Konvenciją 1995 04 27 įstatymu. Pagal LR Konstitucijos 138 str. 3 d. tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnis “Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus” nustato, kad “niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried) ar baudžiamas (punished) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.” Veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardinti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai.

ATPK 250 str. 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. M. M. dėl pažeidimo, kuris nurodytas ATP protokole ir nutarime, nubaustas baudžiamąja tvarka, todėl jam paskirta administracinė nuobauda yra nepagrįsta ir panaikintina bei administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str.1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 8 p., teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundą patenkinti.

Panaikinti 2008 m. birželio 20 d. VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo nutarimą, kuriuo M. M. pagal ATPK 41 str. 1 d. paskirta 3000 litų bauda, ir administracinę bylą M. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.