Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

gynėjams advokatams Jurgitai Šlapaitienei, Sofijai Kručienei, Algimantui Pileckiui, Nainai Lanzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

A. D. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas; 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant šiuos darbus atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

D. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 222,86 Lt už nukentėjusiajai M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš A. D., A. M., D. B. solidariai ir subsidiariosios atsakomybės tvarka iš R. D. bei A. M., žalos atlyginimą išieškant tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteisti ir L. M. bei E. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o A. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2012 m. kovo 4 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ant pėsčiųjų tako, šalia prekybinės bazės veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, t. y. A. M. nuvertus važiuojančią dviračiu nukentėjusiąją M. G. ir sudavus ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių smūgių, kuriais nukentėjusiajai padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nusitęsiančiomis į skruosto sritį, poodinė kraujosruva kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario srityje, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, bei A. D. ištraukus iš nukentėjusios rankos, pagrobė jai priklausantį 1000 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson ST17i“.

Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. B., jo gynėja bei nuteistojo A. M. gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji A. M., E. S. ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo nuomonės neišsakė, palikdami spręsti teismui, prokurorė, A. D. ir E. S. gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas), o nuosprendžio dalis dėl D. B. nuteisimo panaikintina ir jo atžvilgiu priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Iš nukentėjusiosios skundo matyti, jog ji apylinkės teismo nuosprendį skundžia tik dėl jos atžvilgiu įvykdyto plėšimo, t. y. skundžia nuosprendį dėl A. D., A. M., D. B. nuteisimo, todėl, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jai važiuojant dviračiu priešais ją atėjęs aukštas žmogus sudavė gana stiprų smūgį į veidą, dėl to ji nukrito nuo dviračio, kad ji, gulinti ant žemės, buvo spardoma į galvą, krūtinę, rankas, kojas, kitas kūno vietas ir kad užpuolikai atėmė iš jos rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną. Nuketėjusioji taip pat parodė, kad matė einančius du asmenis link jos per gatvę iš kitos pusės, tačiau ji nežino, ar jie ją spardė ir traukė telefoną. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji teigė nemananti, jog nusikalstamą veiką jos atžvilgiu padarė byloje kaltinamaisiais pripažinti asmenys, nes yra įsitikinusi, jog asmuo, kuris jai sudavė smūgį, po kurio ji nukrito nuo dviračio, buvo suaugęs vyras 30-40 metų amžiaus, ir ji įsidėmėjo ją užpuolusį vyriškį, kuris buvo panašus į E. S..

Nukentėjusiosios manymą, jog jos atžvilgiu plėšimą padarė ne A. D., A. M., D. B., paneigia ne tik jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir nuteistųjų D. B., A. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. D., liudytojų parodymai ir kita byloje surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad jai smūgį į galvą sudavė priešais ją atėjęs apie 180 cm ūgio asmuo, nugriuvusi nuo dviračio ant žemės jautė, jog ją spardo ir bando atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, kad prie jos pribėgo dar du asmenys, kurie ją taip pat spardė. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, jog asmenų, kurie smurtavo prieš ją negali atpažinti, nes buvo tamsu ir jų veidų nematė (1 t. 17, 18 b. l.). Tokius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojo Ž. Š. parodymai, jog jis matė, kaip jo sekami du apie 176 cm ūgio tamsiai apsirengę vaikinai (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko su trečiu vaikinu, kurio ūgis buvo apie 190 cm, ir kuris nuvertė nuo dviračio moterį, ir visi trys jaunuoliai spardė moterį, buvo pasilenkę prie moters. Liudytojas taip pat parodė, kad tų vaikinų veidų neįsidėmėjo, nes nuo jų buvo nutolęs 150 m atstumu, be to, buvo tamsu (1 t. 40, 41 b. l.). Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino smūgiavęs nukentėjusiajai, parodė, kad kad nukentėjusioji po jo smūgio nukrito ant žemės, jis ją spardė, o pribėgęs A. D. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, tada jie visi trys – jis, A. D. ir D. B. pabėgo. A. M. taip pat parodė, kad D. B. nieko nedarė, stovėjo „apakęs“, be žado bei teisme pademonstravo nukentėjusiajai suduotą smūgį (2 t. 160 b. l.). A. D. prisipažino, kad jis pasiūlė „prasukti reikalą“ ir parodė, kad A. M. spyrė nukentėjusiajai ir, kai ji nuvirto nuo dviračio ant žemės, A. M. jai spyrė, buvo pasilenkęs, o jis pribėgęs prie nukentėjusiosios, atėmė jos turėtą rankoje mobiliojo ryšio telefoną, o po to visi trys – jis, A. M. ir D. B. nubėgo. A. D. taip pat parodė, jog D. B. neatliko jokių veiksmų, tik stovėjo ir žiūrėjo. Nuteistasis D. B. patvirtino, kad buvo kartu su A. M. ir A. D., matė kaip A. M. nuvertė dviratininką ant žemės, praėjo jį spardyti, pribėgęs A. D. paėmė mobiliojo ryšio telefoną, tada visi trys pabėgo. D. B. tvirtino negirdėjęs susitarimo daryti nusikaltimą, prie nuversto dviratininko priėjo pasižiūrėti, tačiau jis nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Be to, A. M., A. D. ir D. B. patvirtino, kad įvykio metu buvo tamsu, todėl jie nesuprato, ar dviračiu važiavo vyras ar moteris. Įvertinus šių asmenų parodymus, akivaizdu, kad jų parodymai vieni kitus atitinka ir patvirtina, todėl nėra pagrindo netikėti A. M., A. D. prisipažinimais padarius nusikalstamą veiką – apiplėšus nukentėjusiąją. Tai, kad kaltinamųjų parodymuose yra netikslumų dėl pirmojo smūgio sudavimo ar dėl nukentėjusiosios aprangos, ar kad nepastebėjo, jog dviratininkas moteris, nepaneigia jų duotų parodymų, nes tokie netikslumai pateisinami tamsiu paros metu, dėl ko nebuvo įmanoma įžiūrėti šių detalių, o pati situacija (smūgio sudavimas, spardymas, telefono plėšimas iš rankos) patvirtina, kad nusikaltimas truko labai trumpai. Be to, tokioje situacijoje ir pati nukentėjusioji neįsidėmėjo jos atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusių asmenų veidų (1 t., 17 b. l.). Taigi, visuma šių paminėtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiosios M. G. atžvilgiu padarė baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. M. ir A. D., todėl nėra pagrindo jų atžvilgiu priimto nuosprendžio naikinti. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog D. B. kaltė apiplėšus nukentėjusiąją yra įrodyta, nes iš A. M. ir A. D. parodymų matyti, kad D. B. nesudavė smūgių nukentėjusiajai ir neplėšė iš jos rankų telefono, jis tik stovėjo bei žiūrėjo, ir kaip A. M. parodė, jis buvo be žado, „apakęs“. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. Š. parodė matęs, kaip trys jaunuoliai buvo pasilenkę prie nukentėjusiosios, matė spiriamuosius judesius, tačiau, įvertinus tai, kad šis liudytojas nuo įvykio vietos buvo 150 m atstumu ir jau buvo tamsus paros metas, jis kategoriškai nenurodė matęs, jog D. B. sudavė smūgius nukentėjusiajai ar plėšė iš jos rankų telefoną. To neparodė ir pati nukentėjusioji. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešinti, pagrobė svetimą turtą. Taigi, kaip matyti, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad D. B. atliko kokius nors aktyvius nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios M. G. atžvilgiu. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neįvardijo konkrečių D. B. atliktų nusikalstamų veiksmų, už kuriuos pastarasis yra nuteistas, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl D. B. kaltės apiplėšus nukentėjusiąją. Dėl to D. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, ir pastarasis išteisinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Nepriteistinas iš D. B. ir civilinis ieškinys (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Be to, kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę priteisdamas Valstybinei ligonių kasai 222,86 Lt už nukentėjusiajai M. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, A. M. ir A. D. padarė bendrais veiksmais – mobiliojo ryšio telefoną pagrobė nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoję fizinį smurtą, t. y. savo veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiajai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiosios gydymosi išlaidas, t. y. A. M. ir A. D. Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė. Dėl to nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų, ir Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų taikant dalinę atsakomybę.

Be to, iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, A. M. ir A. D. padarė būdami nepilnamečiais, todėl byloje civiliniais atsakovais pripažintos jų motinos A. M. ir R. D. (1 t. 44, 46 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė, todėl pagal subsidiariosios atsakomybės pobūdį šie asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu A. M. ir A. D. yra nepilnamečiai, todėl iš A. M. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės A. M. ir A. D. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės R. D. priteistina atlyginti žala tik ta civilinio ieškinio dalis, kuri tenka jų prižiūrimiems nepilnamečiams. Dėl to nuosprendžio dalis dėl Valstybinei ligonių kasai priteisto civilinio ieškinio keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi kolegija,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:

iš A. M. ir A. D. priteisti po 111,43 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai M. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, o A. M. ir A. D. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš A. M. ir R. D. išieškoti po 111,43 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.