Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

R. L. (R. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas – Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. gegužės 30 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,17 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu daugiau nei vieną kartą sudavė į galvos sritį taip pat paėmęs už kaklo pradėjo smaugti žmoną V. L., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 31 d. įtariamuoju apklaustas R. L. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, įtarimo esmę suprato. Parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 19.30 val. jis grįžo į namus. Namuose buvo jo žmona kartu su vaikais. Jis pastebėjo, kad jo žmona yra išgėrusi alkoholinių gėrimų. Jis dėl to labai supyko, kad ji vartoja alkoholinius gėrimus, kai šalia yra mažamečiai vaikai. Dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad minėtas faktas, kad jo žmona girtauja prie mažamečių vaikų, būtų užfiksuotas. Jo žmona išgirdo, kad jis skambina bendruoju pagalbos telefonu, paėmė vaikus ir išbėgo iš buto. Jis liko bute. Po kurio laiko grįžo jo žmona su vaikais, jis taip pat pamatė, kad su ja atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam nieko nepaaiškino. Jie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis nesmurtavo prieš savo žmoną. Mano, jeigu jis būtų jai sudavęs į galvos sritį, tai matytųsi. Taip pat jis jos nesmaugė. Žmonos brolio konflikto metu namuose nebuvo. Kol vyks tyrimas, jis galės gyventi pas savo tėvą M. L. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 1 d. įtariamuoju papildomai apklaustas R. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog pirminės apklausos metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes įvykio, kuris buvo 2020 m. gegužės 31 d. metu, buvo smarkiai neblaivus, todėl visų aplinkybių tiksliai nepamena. Pamena, kad 2020 m. gegužės 31 d. tarp jo ir jo žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį. Dėl smaugimo, jis tiksliai nepamena, ar ją smaugė, nes kaip ir minėjo, buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių nepamena, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti. Dėl įvykio labai gailisi, žmonos atsiprašė, pažada, kad ateityje nepasikartos joks panašus įvykis (b. l. 53–54).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 1 d. liudytoja papildomai apklausta V. L. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. ji buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Tuo metu mažesnis vaikas lovytėje miegojo, o vyresnis buvo savo kambaryje, todėl vaikai įvykio nematė. Žodinio konflikto metu jos vyras (duomenys neskelbtini) jai vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį. Ar jis ją smaugė, ji nepamena, bet mano, kad galėjo ir nesmaugti. Visko ji pilnai neprisimena, nes buvo išsigandusi ir nervinosi dėl susiklosčiusios situacijos. Dėl sužalojimų į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio neteiks. Po įvykio (duomenys neskelbtini) jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi, nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (b. l. 23–24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 31 d. liudytoja apklausta I. I. parodė, kad ji yra V. L. motina ir jos gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 30 d. kartu su dukra išgėrinėjo vyną ir apie 18.30 val. grižo jos neblaivus žentas R. L. ir iš karto grįžęs nuėjo miegoti į savo kambarį. Tada po kai kurio laiko ji nuėjo į savo kambarį, o jos dukra nuėjo pas vyrą. Kas tarp jų įvyko, ji nežino ir kol buvo savo kambaryje nieko negirdėjo. Ji išėjo iš kambario tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai, kai išėjo, ji pamatė, kad ant dukros galvos yra didelis guzas. Kai atvyko policijos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) elgėsi agresyviai, jis visą laiką agresyvus, kai neblaivus. Po to, kai policijos pareigūnai išvažiavo, ji paklausė dukros, kas tarp jų atsitiko, bet ji jai nieko nenorėjo aiškinti, kadangi visą laiką verkė. Taip pat bute buvo jos anūkai, ar jie matė visą įvykį, ji nežino, nes, kaip ir minėjo anksčiau, dukra jai nieko nesakė. (duomenys neskelbtini) naudoja fizinį smurtą prieš jos dukrą jau nebe pirmą kartą, bet anksčiau į policiją jos nesikreipė. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi pati buvo išgėrusi ir nieko nematė, negirdėjo (b. l. 31–32).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. 21.41 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad namuose vyksta konfliktas tarp pranešėjo ir jo žmonos, kuri namuose neblaivi triukšmauja. Namuose yra mažametis, Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Pranešėjo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Abu vietoje, laukia (b. l. 5–7).

Iš 2020 m. gegužės 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja V. L. pranešė apie tai, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras R. L. naudojo prieš ją fizinį smurtą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytoja apklausta V. L. parodė, kad su vyru R. L. gyvena kartu apie du metus, jis jau anksčiau ją mušdavo, dėl ko ji jausdavo fizinį skausmą, į policiją dėl to niekada nesikreipė. 2020 m. gegužės 30 d. apie 18.30 val. jos vyras grįžo į namus labai neblaivus ir iškart užmigo lovoje, bet atsikėlęs apie 21.00 val. iš lovos pradėjo rėkti, šaukti ant jos, netikėtai buto koridoriuje puolė ją smaugti rankomis, trenkė su kumščiu į galvos galinę dalį ir kaktą. Kiek smūgių buvo, neatsimena, bet tikrai daugiau nei vienas, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to ji pabėgo iš namų, kad jis jos daugiau nemuštų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šeimoje kartu gyvena nepilnamečiai vaikai. Apžiūrėta įvykio vieta, pridėtos fotonuotraukos (b. l. 10–22; 33–34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 3-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. 2020 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 30 d. patruliavimo metu, kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. apie 21.45 val. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), bute vyksta konfliktas. Atvykus į vietą prie namo juos pasitiko neblaivus R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad tai jis kvietė policiją, nes jo neblaivi žmona V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), namuose triukšmavo ir iki pareigūnų atvykimo pasišalino iš namų su kūdikiu, bet šiuo metu jau pretenzijų jai nebeturi. Bendraujant su R. L., jo žmoną V. L. pastebėjo šalia (duomenys neskelbtini), namo kartu su kūdikiu. V. L. pareigūnams papasakojo, kad iš namų su kūdikiu pabėgo dėl to, kad namuose jos vyras R. L. ją mušė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (ant kaktos matėsi sumušimas-patinimas), bei namuose liko dar vienas vaikas (iš pirmosios santuokos). Užėjus į (duomenys neskelbtini), butą, paaiškėjo, kad namuose yra du vaikai, neblaivi V. L. motina I. I., gimusi (duomenys neskelbtini). V. L. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, R. L. nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, I. Ivanovai nustatytas 2,67 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, vyriausiasis specialistas J. M. priėmė sprendimą, kad visiems trims vaikams likti yra nesaugu, todėl du iš jų nuvežė adresu: (duomenys neskelbtini), ir perdavė giminaitei B. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). Trečią vaiką nuvežė adresu: (duomenys neskelbtini), ir perdavė giminaitei I. K., telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi R. L. naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną V. L., buvo užpildytas 5/1, R. L. pristatytas į Vilniaus OVS (faktinis sulaikymo laikas 22.14 val.) (b. l. 35).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. 22.14 val. R. L. nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, 2020 m. gegužės 30 d. 22.16 val. V. L. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, o 2020 m. gegužės 31 d. 00.19 val. I. I. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 55–58).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios V. L. pareiškimas ir parodymai, liudytojos I. I. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašas, alkotesterio kvito rodmenys), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. gegužės 30 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,17 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu daugiau nei vieną kartą sudavė į galvos sritį taip pat paėmęs už kaklo pradėjo smaugti žmoną V. L., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 76–78), nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 79).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – jauno amžiaus, vedęs, turi mažametį vaiką, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, per pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 65–70), teistas vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 71–72), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam R. L. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p.).

Pažymėtina, jog kaltinamasis R. L. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 30 d. 22.14 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 12.50 val. (dvi dienos) (b. l. 39–40; 49). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50–51) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. (R. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. (R. L.) paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. L. (R. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 2 (du) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. L. (R. L.) dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2020 m. gegužės 30 d. 22.14 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 12.50 val. jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

R. L. (R. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. L. (R. L.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti R. L. (R. L.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.