Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 MGL (1 300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirta 30 MGL (3 900 Lt) bauda;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius, t. y. po 10 valandų kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius, t. y. po 10 valandų kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 30 MGL (1 129,52 Eur) bauda;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta 2024 m. lapkričio 22 d.;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta 2025 m. rugsėjo 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2025 m. balandžio 23 d. apie 21.06 val., UAB „Kilminė“ priklausančioje parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), paimdamas 1 butelį putojančio vyno „Bosca Anniversary sal.“, 0,75 l talpos, 5,59 eurų vertės, ir jo neslėpdamas, nešdamas rankose, matant parduotuvės darbuotojai V. B., į jos perspėjimus sustoti ir susimokėti už prekę nereaguodamas, išėjo iš parduotuvės patalpų už šią prekę nesusimokėjęs, tai yra atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 5,59 Eur vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos ir laiko neatsimena, bet galėjo būti 2025 m. balandžio 23 d., 21.06 val., jis nuėjo į parduotuvę „Express Market“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes norėjo išgerti. Pasiėmė šampano, bet jam pardavėja nepardavė, todėl pasiėmė ir išėjo. Neatsimena ar girdėjo, kaip pardavėja jam sakė sustoti, bet galėjo būti, kad nestojo. Su pagrobto alkoholio verte sutinka.

Trečiu atveju jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo girtas ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė dėdei į ausį. Paskui į dėdę metė suoliuką, bet neprisimena, kur pataikė, nes buvo neblaivus. Su nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu sutinka. Jis jau seniai yra padaręs išvadas, bet turi priklausomybę alkoholiui, kuo daugiau apie alkoholį kalba, tuo labiau nori gerti. Pačiam atsisakyti alkoholio neišeina, į „anoniminius“ eiti nenori, tablečių gerti taip pat nenori. 40 parų areštas taip pat nepadėjo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsino liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytoja V. B. parodė, kad ji vyrui pasakė, kad jau yra po 20 val. ir neparduoda alkoholio. Vyras jai atsakė: „tada aš vogsiu“, ir atvirai nešdamas butelį, niekur jo neslėpdamas išėjo iš parduotuvės (1 t., b. l. 54–55).

Teismui pagarsinus liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kaltinamasis R. B. papildomai parodė, kad galėjo taip būti, jog jis pasakė, kad vogs. Su civiliniu ieškiniu sutinka (2 t., b. l. 164).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl vagystės iš „Express Market“

Iš 2025 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „Kilminė“ pateikti vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą „bandicam 2025-05-08 11-37-14-085-3“ matoma, kad vaizdo įraše yra fiksuojama data ir laikas. Įraše matomas parduotuvės prekybos salės vaizdas. Įrašas prasideda įraše fiksuojamu laiku „2025-04-23 21:05:19 val.“. Įraše fiksuojamu laiku 21:05:21 val. matoma, kaip į prekybos salę įeina vyriškos lyties asmuo Nr. 1. Asmuo Nr. 1 vilki juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos striukę, avi juodos spalvos batus. Įraše fiksuojamu laiku 21:05:31 val. matoma, kaip parduotuvės darbuotoja ateina prie kasos ir stebi asmenį Nr. 1. Įraše fiksuojamu laiku 21:05:32 val. matoma, kaip asmuo Nr. 1 alkoholio skyriuje nuo prekybinės lentynos pasiima vieną butelį. Įraše fiksuojamu laiku 21:05:38 val. matoma, kaip asmuo Nr. 1 parduotuvės darbuotojai parodo butelį. Parduotuvės darbuotoja ir asmuo Nr. 1 kalbasi. Įraše fiksuojamu laiku 21:05:57 asmuo Nr. 1 išeina pro kasas, atvirai rankose laikydamas butelį. Parduotuvės darbuotoja tuo metu stovi ir žiūri į asmenį Nr. 1. Asmuo Nr. 1 išeina iš kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašas baigiasi įraše fiksuojamu laiku 21:06:08 val. (1 t., b. l. 35–41).

Iš 2025 m. gegužės 23 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, kad peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, galimai padarė R. B., kuris atpažintas pagal išvaizdą – bendrus veido bruožus, aprangą. R. B. žinomas dėl ankstesnių savo padarytų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų. Patikrinus R. B. informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmuo, užfiksuotas pateiktuose vaizdo įrašuose, atitinka R. B. išvaizdą (1 t., b. l. 61–62).

Iš 2025 m. liepos 30 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas R. B., vilkintis mėlynos spalvos striukę, po ja pilkos spalvos marškinėlius, dėvi tamsios spalvos kelnes. Mėlynos spalvos striukė yra pusilgė – žemiau juosmens, nugaros pusėje truputį ilgesnė nei priekyje. Striukė yra su mėlynos spalvos gobtuvu. Ties pečiais yra tamsios spalvos medžiagos įsiuvai. Rankovių apačioje – rankogaliai taip pat yra tamsios spalvos. Gobtuvo vidus taip pat tamsios spalvos. Striukė užsegama užtrauktuku. Striukės šonuose yra kišenės užsegamos užtrauktukais. Striukės užsegimo ir kišenių užsegimo užtrauktukai yra ryškios oranžinės spalvos (1 t., b. l. 63–68).

Iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl R. B. vilkimų rūbų nustatyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai padarė R. B.. 2025 m. liepos 30 d. R. B. atvyko į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui kituose ikiteisminiuose tyrimuose (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). R. B. atvykus į policijos komisariatą, jis vilkėjo mėlynos spalvos striukę, identišką tai, kuria 2025 m. balandžio 23 d. prekybos centre „Express Market“, (duomenys neskelbtini), vagystės metu vilkėjęs asmuo pavogė vyno butelį (1 t., b. l. 69–70).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl UAB „Maxima LT“ turto sugadinimo

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos D. Š. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Š. parodė, jog dirba parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasininke–pardavėja. Jai yra priskirta dirbti savitarnos kasose. 2025 m. birželio 13 d., maždaug apie 19.57 val. prie kasos, pažymėtos Nr. 25 pastebėjo, jog atėjo vyras, norintis įsigyti alaus. Ji matė, kad vyras nuskenavo alų ir norėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais, matė kaip į kasos aparatą įmetė monetas, tačiau kiek tiksliai įmetė nežino, nematė, nurodyti negali. Ji pastebėjo, jog po to, kai vyras įmetė pinigus, jam liko sumokėti 1,89 Eur, todėl priėjo prie vyro, jis jai pasakė, jog įmetė pinigų daugiau negu reikia, ji pagalvojo, jog galbūt savitarnos kasos aparatas užstrigo, todėl pridėjusi savo darbo išduotą magnetą atrakino savitarnos kasą. Atrakinusi pastebėjo, jog vyras įmetė 5 centus, vyras pradėjo ginčytis, jog įdėjo daugiau pinigų. Ji pastebėjusi, jog jau yra po 20 val. ir vyras jau nebenusipirks alkoholinių gėrimų, o būtent alaus, padarė grąžinimą alkoholinio gėrimo, tačiau tie vyro įmesti penki centai neiškrito, ji nuėjo prie kitų pirkėjų šiek tiek tolėliau. Nuėjusi pastebėjo, kad tas pats vyras su savo ranka, kuria tiksliai nurodyti negali, ir kuria rankos dalimi nežino, nurodyti negali, trenkė į savitarnos kasos aparato, pažymėtą Nr. 25, ekraną, tačiau kiek kartų nežino, nurodyti negali. Vyras sudaužęs savitarnos kasos aparato ekraną išėjo iš savitarnos kasų (1 t., b. l. 112–116).

Iš 2025 m. birželio 19 d. UAB „Maxima LT“ pareiškimo nustatyta, kad 2025 m. birželio 13 d. apie 20 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) „Maxima XXX“ ((duomenys neskelbtini)) galimai neblaivus (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, alkoholio kvapas), jiems nežinomos tapatybės pilietis atėjo prie kasos Nr. 25 ir norėjo įsigyti alkoholinį gėrimą. Piliečiui nepavykus įsigyti alkoholinio gėrimo jis iš chuliganiškų paskatų su savo alkūne tris kartus trenkė į savitarnos kasos ekraną ir taip jį sudaužė. Dėl šio piliečio veiksmų UAB „Maxima LT“ buvo padaryta bendra 1 129,20 Eur žala, kurią sudaro – 1 vnt. displėjus „BA93 pc-touch“, kurio kaina 839,22 Eur (be PVM), remonto darbai 94 Eur (be PVM) ir PVM 195,98 Eur (1 t., b. l. 71–75).

Iš 2025 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kasos Nr. 25 ekranas sudaužytas, veikiantis. Kasos stendas 25 judantis, sugadintas (1 t., b. l. 76–84).

Iš 2025 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo bei medžiagos persiuntimo nustatyta, kad bendrauta su parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoju D. T., kuris paaiškino, jog jam dirbant parduotuvėje „Maxima“ apsaugoje ir būnant apsaugos poste, į jį kreipėsi parduotuvės „Maxima“ darbuotoja, kuri nurodė, jog savitarnos kasose yra neblaivus, agresyvus vyras ir jis nuėjo sulaikyti šio vyro. Kaip įvyko įvykis nematė, tačiau nurodė, jog peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus pastebėjo, kai 2025 m. birželio 13 d. apie 20 val. prie savitarnos kasos, pažymėtos Nr. 25, akivaizdžiai neblaivus vyras tris kartus trenkė į kasos ekraną su savo dešinės rankos alkūne. D. T. nurodė, jog tokiais savo veiksmais vyras apgadino, sudaužė kasos Nr. 25 ekraną, sulaužė kasos numerio stovą bei „LED“ apšvietimą, po ko nedelsiant vyrą sulaikė ir iškvietė policiją. Buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo – R. B. (1 t., b. l. 120–125).

Iš 2025 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Matoma, kaip prie savitarnos kasos Nr. 25 prieina vyras, vilkintis mėlynos spalvos šortus, nuskenuoja prekę, prieina prie kasininkės, po to vyras įdeda pinigus, po kurio laiko kasininkė vėl prieina, atrakina kasą bei paima vyro nuskenuotą prekę ir vyras dešinės rankos alkūne tris kartus trenkia į kasos kompiuterio ekraną (1 t., b. l. 92–97).

Iš alkotesterio duomenų nustatyta, kad 2025 m. birželio 13 d. 20.59 val. R. B. nustatytas 1,83 promilių girtumas (1 t., b. l. 123).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nežymaus V. K. sveikatos sutrikdymo

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo V. K. parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. parodė, jog kartu su juo gyvena sūnėnas R. B.. Šis yra jo sesers I. B. sūnus. R. B. dažnai vartoja alkoholį, o apsvaigęs nuo alkoholio be priežasties pasidaro agresyvus, jam užeina pykčio priepuoliai. Taip pat nutiko ir prieš kelias dienas. 2025 m. liepos 19 d. apie 21.30 val. R. B. namuose vartojo alkoholį, o paskui pasidarė agresyvus. Dėl to tarp jų įvykio žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, jam būnant svetainės kambaryje, R. B. priėjo prie jo ir vieną kartą, tyčia, iš dešinės rankos kumščio trenkė jam į galvos sritį ir pataikė į kairę ausį. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol ir nežymius sužalojimus. Tada jam išėjus į lauką, R. B. nenusiramino ir pasiėmęs lauke esantį medinį suoliuką, iš jo trenkė jam į kairę koją, dėl kol patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, ir nežymius sužalojimus. Dėl tokių jo veiksmų jis iškvietė policiją ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 140–152).

Iš 2025 m. liepos 19 d. ROIK duomenų nustatyta, kad V. K. kreipėsi į policiją, pranešdamas, jog dabar namuose sumušė posūnis. Mušė ranka į veidą, skauda ausį, kraujuoja iš veido (1 t., b. l. 189–190).

Iš 2025 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas V. K. parodė, jog 2025 m. liepos 19 d. apie 21.38 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo sūnėno R. B., pastarasis pasidarė agresyvus ir be priežasties, tyčia, vieną kartą iš dešinės rankos kumščio trenkė jam į galvos sritį ir pataikė į kairę ausį. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Jam išėjus į lauką, sūnėnas nenusiramino ir pasiėmęs lauke esantį medinį suoliuką, su juo trenkė jam į kairę koją, dėl ko vėl patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, ir patyrė nežymius sužalojimus (1 t., b. l. 140–152).

Iš 2025 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17–28).

Iš 2025 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje bei odos nubrozdinimas ir muštinė odos žaizda kairės blauzdos nugariniame paviršiuje padaryti dviem smūgiais. Turimais duomenimis sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kairės ausies kaušelyje galėjo išsivystyti nuo smūgio ranka, o sužalojimai kairėje blauzdoje nuo slystančio poveikio kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir medinis suolelis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 183–184).

Dėl įrodymų vertinimo ir vagystės iš parduotuvės „Express Market“ kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo R. B. teisiamojo posėdžio metus duotus parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, UAB „Kilminė“ pareiškimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą, tarnybinius pranešimus, daiktų apžiūros protokolą, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis pripažino pagrobęs svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį turtą. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu laiku buvo UAB „Kilminė“ priklausančioje parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė vieną butelį putojančio vyno, parduotuvės pardavėjai matant, praėjo pro kasas ir išėjo iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs. Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 21 val. jai būnant kasoje į parduotuvę atėjo kaltinamasis, kuris nuėjo į alkoholio skyrių ir pasiėmė butelį putojančio vyno. Ji kaltinamajam pasakė, kad jau yra po 20 val. ir neparduoda alkoholio. Vyras jai atsakė „tada aš vogsiu“ ir atvirai nešdamas butelį, niekur jo neslėpdamas išėjo iš parduotuvės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuėjo į parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes norėjo išgerti, pasiėmė šampano, bet jam pardavėja nepardavė, todėl pasiėmė ir išėjo. Taigi kaltinamasis neabejotinai suprato, kad parduotuvės darbuotoja suvokė kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį, bandė sustabdyti jį, tačiau kaltinamasis to nepaisė ir sąmoningai tęsė savo veiksmus siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kaltinamasis iš prekių lentynos paima vieną butelį alkoholinio gėrimo, prieina prie kasos, tuo metu pardavėja kaltinamajam kažką pasako ir kaltinamasis išeina pro kasą rankoje laikydamas minėtą butelį ir už prekę nesusimoka, kas patvirtina, jog kaltinamasis suprato, kad buvo pastebėtas, tačiau toliau tęsė savo veiksmus siekdamas užvaldyti svetimą turtą, ignoravo bandymus jį sustabdyti ir norėjo taip veikti. Taigi, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku parduotuvėje vagystę įvykdė būtent R. B., pats kaltinamasis šios aplinkybės neneigė. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo R. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi R. B. 2025 m. balandžio 23 d. apie 21.06 val., UAB „Kilminė“ priklausančioje parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), paimdamas 1 butelį putojančio vyno „Bosca Anniversary sal.“, 0,75 l talpos, 5,59 eurų vertės, ir jo neslėpdamas, nešdamas rankose, matant parduotuvės darbuotojai V. B., į jos perspėjimus sustoti ir susimokėti už prekę nereaguodamas, išėjo iš parduotuvės patalpų už šią prekę nesusimokėjęs, tai yra atvirai pagrobė svetimą UAB „Kilminė“ priklausantį 5,59 Eur vertės turtą Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui daro materialinę žalą ir norėjo taip veikti.

Dėl įrodymų vertinimo ir UAB „Maxima LT“ turto sugadinimo kvalifikavimo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Turto svetimumo požymį lemia pats turto statusas, tai yra, turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir panašiai. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, BK XXVII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL, t. y. 500 Eur, bet neviršija 400 MGL, t. y. 20 000 Eur.

Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė.

Kaltinamasis kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad į parduotuvėje esančią savitarnos kasą įdėjo pinigus, bet jų neužskaitė, todėl pasakė pardavėjai, kad perskaičiuotų, bet pardavėja pinigų neperskaičiavo, todėl jis supykęs trenkė į ekraną. Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir UAB „Maxima LT“ pareiškimas, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojos D. Š. parodymai. Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie kasos, pažymėtos Nr. 25 atėjo kaltinamasis, kuris norėjo įsigyti alaus ir įmetė monetas. Ji pastebėjo, jog po to kai kaltinamasis įmetė pinigus, jam liko sumokėti 1,89 Eur, todėl priėjo prie kaltinamojo, kuris jai pasakė, jog įmetė pinigų daugiau negu reikia, ji pagalvojo, jog galbūt savitarnos kasos aparatas užstrigo, todėl pridėjusi savo darbo išduotą magnetą atrakino savitarnos kasą. Atrakinusi pastebėjo, jog kaltinamasis įmetė 5 centus, vyras pradėjo ginčytis, jog įdėjo daugiau pinigų. Ji pastebėjo, jog jau yra po 20 val. ir kaltinamasis jau nebenusipirks alaus, padarė alkoholinio gėrimo grąžinimą, tačiau kaltinamojo įmesti penki centai neiškrito, ji nuėjo prie kitų pirkėjų šiek tiek toliau. Nuėjusi pastebėjo, kad kaltinamasis su savo ranka, kuria tiksliai, nurodyti negali, ir kuria rankos dalimi, nežino, trenkė į savitarnos kasos aparato, pažymėtą Nr. 25, ekraną. Liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip prie savitarnos kasos Nr. 25 prieina kaltinamasis, nuskenuoja prekę ir prieina prie kasininkės. Po to kaltinamasis įdeda pinigus, po kurio laiko kasininkė vėl prieina, atrakina kasą bei paima kaltinamojo nuskenuotą prekę ir kaltinamasis dešinės rankos alkūne tris kartus trenkia į kasos kompiuterio ekraną. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi R. B. tyčia sugadino svetimą turtą. Akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tris kartus alkūne trenkiant į savitarnos kasos ekraną, bus sugadintas ar sunaikintas svetimas, jam nepriklausantis, turtas ir šių pasekmių norėjo. Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis UAB „Maxima LT“ padarė turtinę žalą.

Kaltinamajam R. B. pareikštame kaltinime nurodyta, jog sugadinto turto vertė yra 1 129,20 Eur, kurią sudaro ekranas „BA93 pz-touch“, 839,22 Eur (be PVM) vertės ir negarantinio remonto darbai, 94 Eur (be PVM), bei 195,98 PVM. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto ekrano vertė sudaro 839,22 Eur be PVM, o PVM sudaro 176,24 Eur (839,22 Eur x 21 proc.), iš viso 1 015,46 Eur, todėl patikslintinas kaltinimas nurodant, kad R. B. sugadino UAB „Maxima LT“ priklausantį 1 015,46 Eur turtą, kaltinimą išdėstant taip:

R. B. 2025 m. birželio 13 d. apie 19.57 val. parduotuvėje „Maxima XXX“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia 3 kartus dešinės rankos alkūne trenkė į savitarnos kasos Nr. 25 ekraną ir jį sudaužė, taip sugadino UAB „Maxima LT“ priklausantį 1 015,46 Eur vertės turtą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu teismas įspėjo kaltinimą apie galimą kaltinime nurodyto sugadinto turto vertės patikslinimą, su tokia kaltinimo korekcija kaltinamasis sutiko, duoti laiko pasirenti gynybai neprašė. Ši kaltinamojo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. B. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiojo V. K. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu, kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. B. 2025 m. liepos 19 d. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu. Kaltinamasis R. B. pripažino, kad buvo neblaivus ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė dėdei į ausį, o paskui į dėdę metė suoliuką. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad R. B. namuose vartojo alkoholį, o paskui pasidarė agresyvus. Dėl to tarp jų įvykio žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, jam būnant svetainės kambaryje, R. B. priėjo prie jo ir vieną kartą, tyčia, iš dešinės rankos kumščio trenkė jam į galvos sritį ir pataikė į kairę ausį. Tada jam išėjus į lauką, R. B. nenusiramino ir pasiėmęs lauke esantį medinį suoliuką, iš jo trenkė jam į kairę koją, dėl kol patyrė fizinį skausmą. Kaltinamojo R. B. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko, jog savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia vieną kartą suduodant nukentėjusiajam į ausį ir paėmus suoliuką suduodant nukentėjusiajam į koją. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą ir pyktį. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo R. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi R. B. 2025 m. liepos 19 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu svetainėje vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę ausį nukentėjusiajam V. K., po to išėjęs į lauką ir paėmęs medinį suoliuką juo sudavė nukentėjusiajam V. K. į kairę koją, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje bei odos nubrozdinimu ir muštine odos žaizda kairės blauzdos nugariniame paviršiuje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas pilnametis, iki tol būdamas teistas šešis kartus, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, kas rodo, jog kaltinamasis realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas pripažįsta kaltinamąjį recidyvistu ir šią aplinkybę laiko sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir du nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, padaryti dėl savanaudiškų paskatų, pykčio protrūkio, nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytas dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 60–73), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 74–105), įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (2 t., b. l. 109–113, 116), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 121–122), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to tokia bausmės rūšis nenumatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kaltinamasis nedirba, oficialių pajamų negauna, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, todėl kaltinamajam neskirtina ir baudos bausmė. Be to, anksčiau kaltinamajam skiriamos baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės jokio poveikio nepadarė, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad anksčiau skiriamos švelnesnės bausmės jokio poveikio kaltinamajam nepadarė, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės jų dydį parenkant artimą minimaliam, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirtina 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, t. y. prie griežčiausios – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridedant po dalį (3 (tris) mėnesius) švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, ir kaltinamajam R. B. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bendrinant bausmes dalinis bausmių sudėjimas bei pridedamų bausmių dalys (po 3 mėnesius) parinktos įvertinus veikų padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. B. skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas, bausmes atlikęs, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra gauta, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kaltinamojo R. B. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams.

Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė UAB „Kilminė“ pareiškė 5,59 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 48–51).

Dėl civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta objektyviai duomenimis, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. B. civilinės ieškovės UAB „Kilminė“ naudai priteistinas 5,59 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinė ieškovė UAB „Maxima LT“ pareiškė 1 129,20 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 104–107).

Dėl civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta objektyviais duomenimis, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštaravo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. B. civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ naudai priteistinas 1 129,20 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis V. K. civilinio ieškinio nereiškė.

Kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136–139, 2 t., b. l. 56–59), paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 41, 91), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, t. y. prie griežčiausios – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridedant po dalį (3 mėnesius) švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, ir kaltinamajam R. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. B. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. B., kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

R. B. pripažinti recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „Kilminė“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. B. civilinės ieškovės UAB „Kilminė“ naudai 5,59 Eur (penkis eurus penkiasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. B. civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ naudai 1 129,20 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus dvidešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.