- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-200-594/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. (toliau – G. K.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. vasario 28 d. nutarimo G. K. administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. K. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 4 mėnesiams bei transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už tai, kad jis 2019 m. vasario 7 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei vengė pasitikrinti neblaivumą. Tuo G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu G. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimą ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. paskirtą baudą sumažinti iki 500 eurų baudą, išdėstant jos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 metų ir 6 mėnesių bei panaikinti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismo skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams, skirta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant švelnesnės nuobaudos nei ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje paskyrimui. Skunde pažymima, kad apeliantas patį administracinio nusižengimo padarymo faktą pripažino, paaiškino nuosekliai visas padarymo aplinkybes, kad visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį jis elgėsi tinkamai, transporto priemonių nevairavo, baigė kursus, išsilaikė vairavimo teorijos egzaminą ir neketino vairuoti transporto priemonės, neturėdamas tam teisės. Nurodė, kad tėvui priklausantis automobilis buvo paliktas giminaičio garaže remontui, tuo metu reikėjo atlaisvinti keltuvą, todėl jis sėdo už automobilio vairo, tačiau šią transporto priemonę vairavo tik nedidelį atstumą, t. y. tik išvarė iš garažo. Tuo tarpu apylinkės teismas visiškai ignoravo, tiek apelianto, tiek ir transporto priemonės savininko nuoseklius paaiškinimus, kad pastarasis neperleido savo noru transporto priemonės apeliantui ir nežinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad transporto priemonė apelianto buvo valdoma su savininko žinia ir jo leidimu. Apeliantas nuosekliai aiškino, kad remontavo automobilį tėvui nežinant apie tai, iš ryto jie nebuvo kalbėję apie automobilio remontą. Taigi, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas buvo priimtas netinkamai pritaikius ANK 29 straipsnio nuostatas.
2.2. Skundu taip pat nesutinkama su teismo paskirtos baudos dydžiu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, kad nors apeliantas ir dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokesti yra labai nedidelės, jokio kito turto jis neturi (tai patvirtina teismui pateikto pažymos), o teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina padedant tėvams ūkyje. Tėvas turi rimtų sveikatos problemų, kurias patvirtina teismui pateiktos medicininės pažymos, todėl sunkių darbų jis negali pats atlikti ir apeliantas yra vienintelis galintis jam padėti. Šių aplinkybių teismas nepagrįstai neįvertino kaip išskirtinių, sudarančių pagrindą švelninti apelianto teisinę padėtį.
2.3. Nesutikdamas su jam paskirta administracine nuobauda apeliantas taip pat pažymi, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo nuo pat pradžių prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir savo kaltės neneigė, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, jis charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o padarytas administracinis nusižengimas realiai jokio pavojaus ir žalos niekam nesukėlė. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Tokia nuobauda nepažeis visuomenės intereso, nes apeliantas suprato savo veiksmų neteisėtumą, pripažino savo kaltę ir dėl to labai gailisi.
Atsiliepimas
3. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į G. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos teigimu, G. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl šiuo atveju administracinės nuobaudos švelninimas akivaizdžiai prieštarautų administracinei nuobaudai keliamiems tikslams. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui negali būti vertinamas kaip išskirtinės aplinkybės, sąlygojančios švelnesnės nuobaudos skyrimą. Asmuo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, turi numatyti galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokių veiksmų pasekmes ir pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo. G. K. paskirta administracinė nuobauda šiuo atveju nėra nei aiškiai per griežta nei neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. G. K. skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutartis) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
6. Analizuojant G. K. apeliacinio skundo turinį matyti, kad ginčo dėl to, jog jis pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei vengė pasitikrinti neblaivumą, nagrinėjamu atveju nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti G. K. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su G. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu, prašant sumažinti paskirtą baudą ir išdėstyti jos mokėjimą 6 mėnesių terminui, taip pat sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą bei pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, sutikti su G. K. teiginiais ir jų pagrindu naikinti/keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
8.1. G. K. apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8.2. Remiantis ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio G. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Minėto straipsnio dalis numato privalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų, o remiantis šio straipsnio 3 dalimi, transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas (ANK 427 straipsnio redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu, t.y. 2019 m. vasario 7 d.).
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant administracinio nusižengimo bylos duomenis matyti, kad nagrinėjamu atveju G. K. skundžiamu apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimu už ANK 427 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo skirta 1300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų ir 4 mėnesių laikotarpiui bei transporto priemonės „Opel Vectra“ konfiskavimas. Vertinant skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių pagrįstumą, pažymėtina, kad G. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir vengė pasitikrinti blaivumą. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, G. K. jau buvo baustas praeityje, teisės vairuoti jis vis dar nėra atgavęs. Taigi, ankstesniu nutarimu už vairavimą esant neblaiviam paskirta nuobauda – bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nebuvo pakankamai efektyvi, nes G. K. ir toliau daro tyčinius nusižengimus, kas apeliantą neabejotinai charakterizuoja neigiamai.
10. Apelianto skunde akcentuojamos nusižengimo padarymo aplinkybės – jis tik išvarė automobilį iš garažo ir neketino niekur toli važiuoti, niekam nebuvo sukelta neigiamų pasekmių ar realaus pavojaus, nepadaryta jokia žala, aukštesniojo teismo vertinimu nepagrindžia nei mažesnio G. K. nusižengimo nei jo asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, būdamas baustas už vairavimą neblaiviu ir neturėdamas teisės vairuoti, vėl sėsdamas už transporto priemonės vairo, kai, remiantis jo paties parodymais buvo vartojęs alkoholio, pagrindžia, kad G. K. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, iš jo nepasimoko, o skiriamos nuobaudos nedaro jo elgesiui teigiamos įtakos. Šios aplinkybės neabejotinai apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, darbdavio ir seniūno charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, taip pat nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą švelninti apelianto teisinę padėtį taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
11. Nors apeliaciniame skunde G. K. teigia, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra labai nedidelis, jokio kito turto jis negauna, todėl paskirtos 1300 eurų baudos neturės iš ko sumokėti, tačiau šis skundo argumentas yra atmetamas. Įvertinus byloje esančiu duomenis, kad apeliantas yra jauno amžiaus, dirba, gauna pajamas, duomenų apie jo turimus finansinius įsiskolinimus nėra, jis gyvena su tėvais, padeda jiems prižiūrėti nemažą ūkį (60 ha žemės ir 20 galvijų), iš ko taip pat gauna tam tikrą atlygį, pagrindo išvadai, kad paskirta bauda yra aiškiai per griežta ir turėtų būti švelninama skiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, išdėstant jos mokėjimą dalimis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
12. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Tokiu būdu net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove būtinybe padėti prastos sveikatos tėvams ūkyje, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis be abejonės patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir G. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apelianto pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad G. K., būdamas socialiai atsakingas ir norėdamas padėti savo tėvui rūpintis nemažu ūkiu, kurio sunkią sveikatą kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
14. Apeliaciniu skundu keliamas ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Opel Vectra“, priklausančio apelianto tėvui konfiskavimo taikymo pagrįstumo klausimas. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo G. K. buvo skirta ir baudžiamoj poveikio priemonė – transporto priemonės „Opel Vectra“ konfiskavimas. Bylos duomenimis šis automobilis priklauso apelianto tėvui J. K.. Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 427 straipsnio 1dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau tik tuo atveju jei nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Pažymėtina, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
15. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad administracinį, nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje G. K. padarė vairuodamas J. K. priklausančią transporto priemonę „Opel Vectra". Įvertinus apelianto ir suinteresuoto asmens (transporto priemonės savininko) duotus parodymus, matyti, kad automobilio savininkas J. K. žinodamas, kad sūnus yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones, sudarė sąlygas G. K. laisvai naudotis jam priklausančia transporto priemone, t. y. neužtikino, kad šis asmuo negalėtų pasinaudoti minėta transporto priemone. Šią išvadą patvirtina suinteresuoto asmens duoti parodymai, kad jis iš ryto atvarė automobilį į giminaičio garažą, paliko jį su užvedimo rakteliais viduje ir pats išėjo į darbą parai laiko. Nors nurodė, kad automobilį ketino taisyti pats ir nežinojo, kad sūnus ketina taisyti automobilį, tačiau tokie teiginiai yra abejotini, nes ketindamas taisyti automobilį pats, jį paliko su rakteliais viduje ir išėjo į darbą parai laiko. Visų šių duomenų pagrindu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas G. K. su transporto priemonės savininko žinia ir leidimu naudojosi automobiliu „Opel Vectra“, o transporto priemonės savininkas šiuo atveju, neužtikrino, kad jam priklausanti transporto priemonė nebūtų panaudota administracinio nusižengimo padarymui. Pagrindo daryti priešingą išvadą, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas nemato. Šiuo atveju ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga apylinkės teismo buvo pagrįstai nustatyta ir transporto priemonė, priklausanti ne pažeidėjui, konfiskuota esant teisėtam pagrindui.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad G. K. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos ir adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. K. būtų galima skirti mažesnę baudą ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos tinkamam šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemones – sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar netaikant transporto priemonės konfiskacijos tais pačiais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.