Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1474-794/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
2S-1474-794/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14358-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-1474-794/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-14358-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.3.2.4; 3.1.14.4.; 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei 489-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl 2016 m. gruodžio mėnesio reikalavimo sumokėti 626,86 Eur pripažinimo dalyje neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu atsakovės 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. gruodžio mėnesio reikalavimą sumokėti 626,86 Eur už suteiktas paslaugas dalyje dėl 601,66 Eur, priteisti ieškovei ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas nurodė, jog iš ieškinyje nurodomų aplinkybių matyti, kad ieškovė prašo patvirtinti aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai yra priskaičiavęs ieškovei skolą, kurią 2016 m. gruodžio mėnesio pranešimu dėl skolos sumokėjimo reikalauja sumokėti. Teismas padarė išvadą, kad iš bylos medžiagos neaišku už kokį laikotarpį ieškovei yra skaičiuojamas nurodytas įsiskolinimas. Ieškovė ieškinyje detalizuoja tik kokius mokesčius ji yra sumokėjusi už laikotarpį nuo 2006 metų iki 2016 metų. Teismas taip pat nurodė, kad įsiskolinimas yra teisėtas ar neteisėtas, teismas gali konstatuoti tik nagrinėdamas ginčą, atsakovui pareiškus reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Šiuo atveju tokio reikalavimo teisme atsakovas nereiškia. Kiekvienas reikalavimas turi būti reiškiamas iš atitinkamai tarp šalių materialinės teisės normų pagrindu susiklosčiusių santykių, kai tarp jų kyla ginčas dėl teisių ir pareigų. Įvertinus materialinį teisinį santykį, būtina tinkamai suformuluoti reikalavimą, nes priešingu atveju neatsiranda civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis.Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas yra ne dėl teisės pripažinimo ar jos gynimo, o dėl fakto nustatymo, kuris kildinamas iš prievolinių teisinių santykių ir gali būti patvirtinamas kitokia tvarka gaunamais dokumentais, todėl nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė D. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti ieškovės D. D. ieškinį atsakovui pripažinimo neteisėtu. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:Atsakovė ieškovei jau pateikė ieškovės ieškinyje nurodytą reikalavimą, todėl ieškovė neturi kito būdo kaip ginti savo teises. Atsakovė nebendrauja, paaiškinti kas sudaro skolą atsisako.Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį netinkamai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir jų taikymo praktiką bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas atsisakydamas priimti ieškinį nepagrįstai nurodė, kad visi ieškovės argumentai gali būti tik atsikirtimais, jei atsakovas kreiptųsi į teismą dėl skolos iš ieškovės priteisimo. Teismas negali atsisakyti priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neįrodė materialiojo teisinio pobūdžio priežasčių, nes tai teisminio nagrinėjimo dalykas, kuris nesprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje. Teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Visi minėti ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Ieškovės ieškinio reikalavimas yra pripažinti, jog atsakovės pareikštas reikalavimas jai mokėti skolą yra neteisėtas, ieškovės ieškinyje pateikti skaičiavimai tai įrodo, kito būdo pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą ieškovė neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios nare ji yra, priskaičiuotų mokesčių pripažinimo neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį nurodė, jog tokio pobūdžio reikalavimas yra vertintinas tik kaip atsikirtimas ir byla gėlėtų būti nagrinėjama tik tuo atveju, jei 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija reikštų reikalavimą dėl skolos ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme, t. y. atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka.Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Teismas taip pat pabrėžia, kad proceso dispozityvumo principas užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti jų pasirinktą gynimo būdą teismas gali pritaikyti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalį bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatuose nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri nagrinėjamu klausimu priėmė atsakovei nepalankų 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo aukščiau nurodyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ieškovė, manydama, jog 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos priskaičiuojami mokesčiai yra per dideli bei nesutikdama su 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu siekė, kad teismas pripažintų, jog atsakovės skaičiuojami mokesčiai yra nepagrįstai dideli, t. y. ieškovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą ir pasirinko savo teisių gynimo būdą (CK 1.137, 1.138 straipsniai). Taip pat pabrėžtina tai, kad ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais atsisakoma priimti, kai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka tuomet, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, kai byla priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (administracine ar baudžiamąja tvarka). Nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgė į materialinio pobūdžio klausimus. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, analizavo, kokio pobūdžio civiliniai teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendriją, už kokius laikotarpius ieškovė yra sumokėjusi atsakovei, t. y. sprendė materialaus pobūdžio aplinkybes, kurios gali būti sprendžiamos tik bylos nagrinėjimo metu, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nukrypo nuo tesimų praktikos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, jog ieškovė ieškinyje nedetalizuoja už kokį laikotarpį ieškovei yra skaičiuojamas nurodytas įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nustatė ieškovės ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimu, todėl tokiu atveju teismas turi teisę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau neatsisakyti tokį ieškinį priimti (CPK 115 straipsnis).Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės D. D. ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas.Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vaclovas Paulikas