Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-758-557/2014

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00040-2014-7

2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. (A. T.) nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. T. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-01-05 iki 2014-01-06 (2 dienos). A. T. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo A. T. 450 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, t. y. A. T. 2014 m. sausio 5 d. apie 02 val. atsuktuvu išlaužęs duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini), kur tuo pačiu atsuktuvu išlaužęs duris įsibrovė į sandėliuką Nr. 4, iš kurio pasikėsino pagrobti G. N. priklausantį lagaminą 180 Lt vertės ir 2 kg skardos atraižų bendros 10 Lt vertės. Tokiu būdu A. T., įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti G. N. priklausantį 190 Lt vertės turtą ir sugadino G. N. priklausantį 450 Lt vertės turtą - dvejas duris, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikaltimo – vagystės nebaigė, kadangi buvo sulaikytas liudytojo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. už tai, kad atsuktuvu išlaužęs duris įsibrovė į rūsį, kur tuo pačiu atsuktuvu išlaužęs duris įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pasikėsino pagrobti G. N. priklausantį lagaminą ir 2 kg skardos atraižų, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, vagystės nebaigė, kadangi buvo sulaikytas liudytojo.

Apylinkės teismas už BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – svetimo turto sugadinimą skyrė A. T. laisvės atėmimą 4 mėnesiams, o už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą įvykdyti vagystę skyrė laisvės atėmimą 2 metams. Teismas, skirdamas nuteistajam A. T. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – A. T. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra tyčinės, padarytos asmens nuosavybei. Taip pat atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis - nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų, būdamas daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, šiuo metu niekur nedirba, nes yra suimtas kitoje byloje, nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra atlyginta, bet žadėjo atlyginti nukentėjusiajam žalą. A. T. nusikalto esant neišnykusiam teistumui, neatlikęs bausmės, todėl laikomas recidyvistu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. T. bausmę, įvertino visas jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, žalos neatlygino, nes buvo suimtas. Akivaizdu, jog teismas nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei tam, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, suteikė itin didelę reikšmę, nes jam buvo skirtos pakankamai mažo dydžio laisvės atėmimo bausmės. Apylinkės teismas nuteistajam A. T. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d., skyrė ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu šio straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (apylinkės teismas A. T. skyrė laisvės atėmimą 4 mėnesiams, tuo tarpu bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., t. y. už pasikėsinimą įvykdyti vagystę - veiką, kuri nebuvo baigta - apylinkės teismas A. T. taip pat skyrė ženkliai mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę negu straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis (apylinkės teismas A. T. skyrė laisvės atėmimą 2 metams, tuo tarpu bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Baumės buvo subendrintos taikant nuteistajam A. T. palankiausią bausmių bendrinimo būdą – apėmimą.

Nuteistojo A. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, bylos eigai netrukdė – leido teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti nuteistojo A. T. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir, sušvelninant jo padėtį, sumažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu. Galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Dar labiau švelninti nuteistajam A. T. už dvi tyčines nusikalstamas veikas skirtą bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Nuteistojo A. T. veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Jis nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo (t. 1, b. l. 102, 103), eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, svetimo turto sugadinimą (t. 1, b. l. 39-51), o taip pat yra baustas ir administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (t. 1, b. l. 101). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis A. T. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. A. T. tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu. Remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ką apylinkės teismas šiuo atveju ir padarė. Įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Nuteistojo A. T. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis eilę kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, turto sugadinimą), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Anksčiau nuteistajam A. T. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Remdamasi tuo, kas auksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. T., kaip recidyvistui, griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatydamas jo dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą atmesti.