- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-1174-81/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2013 m. birželio 18 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-04-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. skirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011-07-14.
Bausmės pabaiga – 2015-01-12.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau - Komisija) 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad išvadai, jog toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi, skundu prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apeliantas mano, kad teismas atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios neturi įtakos lygtiniam paleidimui. Teismas neatsižvelgė, kad jis yra atlikęs didesnę, nei įstatymas reikalauja bausmės dalį, kad pasimokė iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę darbo neatsisakė, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema. Teismas vadovavosi ne Komisijos faktiškai pagristu nutarimu, bet prielaidomis ir nepagrįstomis nuomonėmis. Teismas turėjo vadovautis įstatymais. Skunde teigiama, kad negalima atmesti nutarimo vien dėl likusios neatliktos bausmės dalies, teismas nepaisė, kad jam jau buvo paskirta griežta bausmė, ir kad taip jau buvo įgyvendinti teisingumo principai. Mano, kad teismo reikalavimas atlikti didesnę dalį bausmės, nei įstatyme numatyta, iškreipia įstatymo prasmę. Lygtinis paleidimas taip pat yra specifinė bausmės atlikimo forma, kurios teismas nenori pripažinti. Nuteistasis mano, kad teismas visiškai nevertino jam palankių aplinkybių, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo V. P. skundas atmetamas.
LR BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjant skundą pažymėtina, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, o taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas nėra imperatyviai įstatymo įpareigotas asmeniui, kuris atitinka LR BVK 157 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir kurio atžvilgiu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, patvirtinti šį nutarimą. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Apylinkės teismas, spręsdamas V. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą tinkamai atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu netaikytinas.
Taigi, V. P. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomos LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. nuostatos, tačiau vien formalių šiame straipsnyje numatytų sąlygų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.
Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl nuteistajam palankios aplinkybės, tai kad bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą skatintas, dėl sveikatos sutrikimu nebuvo įdarbintas, todėl dirbo visuomeniniais pagrindais, dalyvavo visuomenėje veikloje, palaiko reguliarius ryšius su šeima ir artimaisiais, turi ateities planų, tikisi laisvėje įsidarbinti, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vertinimo pagal OASys metodika (12 balų, t.y. žema), bei pagal atlikto SVR ir STATIC-99 seksualinio smurto rizikos vertinimo schemas (seksualinių nusikaltimų rizika taip pat žema), rezultatai taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai V. P. atžvilgiu yra pasiekti. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, kad nuteistasis siekia teigiamų pokyčių, bet jos šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad V. P. ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų ir laikysis įstatymų, juo labiau, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, nes buvo baustas.
LR BVK 157 str. 2 d. yra nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį būtina atlikti, kad būtų galima svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą. Pažymėtina, kad tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, sprendžia, koks atliktos bausmės terminas yra pakankamas, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. O sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, bei visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo skundo argumentas, kad teismas negali reikalauti nuteistojo atlikti ilgesnės bausmės, nei nurodyta LR BVK 157 str. 2 d. yra nepagrįstas.
Apylinkės teismas pagrįstai teigia, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paremtas daugiausia tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau neatsižvelgė į kitus faktorius. Todėl apeliacinis teismas pabrėžia, kad apylinkės teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkius tyčinius nusikaltimus ir nors jau atliko lygtiniam paleidimui būtiną jam paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis dar didelė – 1 metai 6 mėnuo 29 dienos (bendras paskirtos bausmės laikas 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), todėl nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir dar nėra pakankama, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas įvertino ir psichologinės tarnybos išvadą, kurioje pažymėtina, kad išlieka kriminogeniniai veiksniai: finansiniai sunkumai, susiję su civiliniu ieškiniu, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, emociškai svarbiose situacijose nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė atsiliepimu taip pat nepritarė dėl lygtinio paleidimo V. P. taikymo.
Nuteistojo skundo teiginys, kad prokurorė teikdama tokią išvada nesivadovavo LR Generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. I-154 patvirtintomis rekomendacijomis nėra šio skundo dalykas, todėl teismas jo nesvarsto. Pažymėtina, kad prokuroro pozicija svarstant lygtinio paleidimo klausimus yra patariamoji, nes sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima teismas. Tai, beje, nurodyta ir minėto Generalinio prokuroro įsakymo 65 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.