- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 2-76/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Antransas“ generalinio direktoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei ,,Antransas“ bei paskirtas bankroto administratorius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Antransas“ administracijos vadovas V. S. 2006 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo (b. l. 2). Nurodė, jog bendrovė yra nemoki. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai bendrovei į teismą kreipėsi ir ieškovas Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (b. l. 60). Teigė, jog bendrovė yra nemoki, o bankroto administratoriumi prašė skirti Dargirą Bardišauską. Kreditorius ir įkaito turėtojas AB Šiaulių bankas administratoriumi siūlė paskirti Alvydą Čepuką.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Antransas“, nes sprendė, jog įmonė nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Bankroto administratoriumi teismas paskyrė Alvydą Čepuką. Teismas nurodė, kad visos siūlomos administratorių kandidatūros formaliuoju požiūriu atitiko teisės aktų nustatytus kriterijus, tačiau sprendė, jog geriausiai šias pareigas galėtų vykyti administratorius A. Čepukas, nes bendrovė yra didelė, o šis administratorius turi reikalingą kvalifikaciją, sugebėjimus, ilgametę darbo patirtį. Teismas nustatė, jog šis asmuo yra baigęs administravimo procedūras 22 įmonėse, tačiau šiuo metu administruoja tik tris įmones. Dėl to, teismo nuomone, jis galės skirti daugiau laiko ir darbo sąnaudų bendrovės ūkinės-finansinės veiklos patikrinimui ir operatyviau vykdys administravimo procedūras. Kiti siūlyti administratoriai turi didelį darbo krūvį ir jų darbo apimtys gali turėti įtakos bankroto procedūrų vykdymo operatyvumui. Be to, teismas nurodė, jog esminę reikšmę skiriant bankroto administratorių turi didžiausi įmonės kreditoriai, nes jų nepritarimas paskirto administratoriaus kandidatūrai gali nepagrįstai trukdyti bankroto procesą, lemti interesų konfliktą ar sukelti žalingų pasekmių įmonei bei jos kreditoriams. Šiuo atveju vienas didžiausių kreditorių – AB Šiaulių bankas – administratoriumi siūlo skirti A. Čepuką, o iš kitų kreditorių negauta duomenų, kad šis asmuo negali būti paskirtas į mintas pareigas. Dėl to teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad šio administratoriaus paskyrimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, ar kad kliudys išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB ,,Antransas“ generalinis direktorius V. S. prašo panaikinti minėtos teismo nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo, klausimą išspręsti iš esmės ir bendrovės bankroto administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepagrįstai sprendė, jog apelianto siūlytas administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras yra perkrautas darbais ir negalės tinkamai vykdyti bankroto procedūros, bei nenurodė pagrįstų argumentų, kuriais remdamasis pasirinko kitą administratorių. Pagal viešai publikuojamus informacinius duomenis (www.bankrotodep.lt) apelianto siūlytas administratorius turi gerą vardą ir didelę patirtį bankrutuojančių įmonių administravime, šiuo metu administruoja 71 įmonės bankroto procedūrą, iš viso yra užbaigęs 296 bankroto procedūras išregistruojant įmones iš Juridinių asmenų registro. Be to, 2006 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. 11-7991 leidžia spręsti, jog šis administratorius turi sudaręs kvalifikuotų darbuotojų grupę, o tai turi įtakos didelės apimties įmonių bankroto procedūros tinkamam vykdymui ir operatyviam užbaigimui (b. l. 45). Tuo tarpu administratorius A. Čepukas yra užbaigęs tik 22 įmonių bankroto administravimo procedūras, o tai leidžia spręsti, kad tokios didelės apimties bankroto procedūra kaip UAB ,,Antransas“ gali nevykti sklandžiai ir operatyviai. Be to, Įmonių bankroto valdymo departamentas, įvertinęs darbo patirtį ir administratoriaus užimtumą, nusprendė ir pritarė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro kandidatūrai administruoti UAB ,,Antransas“. Teismas pažeidė asmenų, nurodytų ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje dalyje ir 11 straipsnio antrojoje dalyje, lygiateisiškumą, sąžiningos konkurencijos ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, nes pasirinkdamas bendrovės bankroto administratorių, prioritetą teikė vienam kriterijui, tai yra paskyrė tą administratorių, kurį siūlė didžiausias įmonės kreditorius ir įkaito turėtojas. Toks kriterijus administratoriui ne tik kad nesuteikia pranašumo, bet ir prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio antrosios dalies prasmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-978).
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą kreditoriai VSDFV Anykščių skyrius ir Utenos apskrities VMI prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas yra teisiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, o teismas tinkamai pritaikė teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstomam klausimui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, ir, paskirdamas bankrutuojančios bendrovės administratoriumi A. Čepuką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje, apibrėžiančiame bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijas (teises ir pareigas), taip pat ĮBĮ 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje bei 31 straipsnyje, reglamentuojančiuose bendrovės administratoriaus jau kaip šios bendrovės likvidatoriaus funkcijas, nustatyta, kad tai yra teismo paskirtas asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, taip pat privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai. Esminis šio asmens veiklos požymis yra tai, kad, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso darbus, jis privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus. Šių asmenų veiklos principai yra įtvirtinti ir Ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintose Verslo administratorių etikos taisyklėse, kuriose, be kitko, nustatyta, kad bankroto administratorius privalo veikti tokiu būdu, kad garbingai ir profesionaliai vykdomas įmonės bankroto procesas atitiktų bendruosius šalies ekonominės raidos interesus, o įmonių bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Taigi daugiausia nuo šio fizinio ar juridinio asmens, kuris turi plačius įgalinimus įmonės bankroto procese, taip pat likviduojant įmonę, veiksmų priklauso tinkama visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga bei bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas.
Sutinkamai su ĮBĮ 11 straipsnio antrąja dalimi, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimą, kuris asmuo turi būti paskirtas administratoriumi, nes šios kategorijos bylose, kaip ir darbo, šeimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, ir teismui suteiktos kur kas didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą. Tačiau akivaizdu, kad nagrinėjant šiuos klausimus teismui yra privalomos aukščiau nurodytos bankroto procedūras reglamentuojančių aktų nuostatos.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentais, tvirtina, kad teismas, administratoriumi paskirdamas asmenį, pasiūlytą kreditorius, kuriam priklauso didžioji kreditorinių reikalavimų dalis, pažeidė asmenų, nurodytų ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje dalyje ir 11 straipsnio antrojoje dalyje, lygiateisiškumą, sąžiningos konkurencijos ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus bei ĮBĮ 11 straipsnio antrosios dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos aplinkybėmis, atmeta šį apelianto teiginį (CPK 185 str.). Be kitų teismo nutartyje išdėstytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, tai pat yra svarbu tai, kad šios bankroto bylos iškėlimą inicijavo paties skolininko administracijos vadovas, todėl atsižvelgiant į anksčiau paminėtas bankroto administratoriaus, tai yra teismo paskirto asmens, funkcijas, įgaliojimus bei atsakomybę, teismo sprendimas paskirti bankroto administratoriumi ne skolininko pasiūlytą asmenį, o kito kreditorius ir įkaito turėtojo AB Šiaulių banko pasiūlytą A. Čepuką, yra pagrįstas ir teisingas. Teismas turėjo pagrindą išvadai, kad tokiu atveju yra didesnė tikimybė, jog bankroto procesas bus sklandesnis. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsiliepimuose į atskirąjį skundą, kreditoriai VSDFV Anykščių skyrius ir Utenos apskrities VMI pritaria tokiam teismo paskyrimui ir prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Antra, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad bankrutuojančios bendrovės administratoriumi paskirtas A. Čepukas neatitinka įstatymų reikalavimų (CPK 178 str.).
Pažymėtina tai, jog įstatymas neriboja kreditorių ir teismo teisės bankroto proceso eigoje spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti savo funkcijas. Tokia įstatymo nuostata yra pagrįsta viešu suinteresuotumu bankroto procedūrų skaidrumu bei teisėtumu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas ar kreditoriai, turėdami duomenų, kad įmonės administratorius nėra pakankamai aktyvus, ar iškilus pagrįstoms abejonėms dėl administratoriaus tinkamumo, turi teisę spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 1 d. 13 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi UAB ,,Antransas“ atskirąjį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra, todėl šis atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.