- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-590-337-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- G. G.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-337/2009
Teisėjas Vitalijus Šidagis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Valdo Petro Meidaus, Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-07-01 nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš G. G. priteista 1000 Lt A. R. žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., iš ganyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pavogė A. R. priklausančią 8 mėnesių amžiaus 1000 litų vertės telyčią, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-07-01 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, pakeisti laisvės atėmimą į viešuosius darbus. Teigia, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta. Nurodo, kad visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, civilinį ieškinį visiškai pripažįsta ir nori kuo greičiau atlyginti žalą. Mano, kad atlikdamas su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą. Apeliantas skunde pažymi, kad yra darbingas, užsiregistravęs darbo biržoje, todėl turi galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas. G. G. mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikaltimą, padėjo jį išaiškinti, nemelavo ir taip nevengė atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis G. G. neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui G. G. bausmę bei nustatė jos dydį.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. G. G. praeityje ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas jam neišnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BPK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 55 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių G. G. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. G. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus bei stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių nebuvimą, tinkamai įvertino G. G. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas, taip pat būdamas baustas administracine tvarka, nedirbantis, nevedęs). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl G. G. skirtina sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, G. G. paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokios teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo dėstomi motyvai nėra nauji, jie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, į jo skunde nurodomas aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo apeliantui taikyti BK 62 str., kurio taikymas tėra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, konstatuotina, kad apeliantui G. G. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.