Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-817/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
1-1160-817/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02285-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
L. G.
Advokatai
Valdas Bugelevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02285-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.22.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,kaltinamajam L. G., jo gynėjui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „S.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenis, o būtent: L. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo: A kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoniniu būdu pagamintą 35 kalibro revolverį (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 35 kalibro šoviniais su pasklindančių šratų užtaisu ir 4 vnt. A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis - pramoniniu būdu pagamintus .35 (9 mm) kalibro šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu, skirtus šaudyti iš įvairių modelių lygiavamzdžių revolverių, kuriuos nuo įgijimo momento neteisėtai laikė savo faktinėje gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., po ko, žinodamas, kad bus sprendžiamas konfliktas tarp ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų, 2021 m. rugpjūčio 8 d., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,10 promilių girtumas, minėtą šaunamąjį ginklą su šoviniais atsinešė su savimi prie (duomenys neskelbtini), kur pagal iškvietimą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos pareigūnai, atliktos dalinės apžiūros metu, rado ir paėmė iš L. G. dešinės pusės kelnių kišenės minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Kaltinamasis L. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną šventė draugo gimtadienį, vienas kaltinamojo draugas visą dieną buvo liūdnas. Kaltinamajam pasiteiravus kas nutiko, po kiek laiko šis pasakė, kad jo draugė išvažiavo švęsti kitur. Kaltinamasis pasakė draugui, kad paskambintų jai ir išsiaiškintų. Kelis kartus skambino, į skambučius atsiliepdavo vis skirtingi vyrai, agresyviai nusiteikę. Po to atsiliepė kažkokia mergina ir pasakė adresą, kur jie yra. Kaltinamasis ir jo draugas nusprendė ten nuvažiuoti. Kad drąsiau jaustųsi, kaltinamasis nusprendė pasiimti iš namų turimą pistoletą. Nuvažiavo į namus, pasiėmė ginklą ir nuvažiavo į tą vietą, kuri jiems buvo nurodyta. Atvažiavę ten, pradėjo kalbėtis, kaltinamasis niekam nerodė pistoleto. Nebuvo jokių konfliktų, galbūt tik garsiau vienas su kitu kalbėjosi, todėl atvažiavo policija ir, kadangi kaltinamasis dešinėje kišenėje turėjo pistoletą, kaltinamąjį sulaikė. Prieš sulaikymą kaltinamasis laikė rankas kišenėse, pareigūnai pasakė, kad jis ištrauktų rankas, nes nori apžiūrėti, pamatė pistoleto išlindusią rankeną. Kaltinamasis nurodė, kad ginklą su šoviniais maždaug prieš vienerius metus iki šio įvykio įsigijo per draugus iš nepažįstamo asmens. Ginklą įsigijo tam, kad jaustųsi drąsiau. Ginklą laikė stalčiuje savo kambaryje, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad ginklu naudotis nemoka, leidimo jam neturi. Kaltinamasis nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pradžioje sakė netiesą, nors ginklas buvo kaltinamojo, kaltinamasis pasakė, kad tai tėčio ginklas, nes jis medžiotojas. Kaltinamasis nurodė, kad prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galimas laiduotojas yra M. M.. Jis yra kaltinamojo dėdė, kaltinamojo tėčio pusbrolis. Nuo vaikystės su juo sutaria labai gerai, jis kaltinamąjį prižiūri. M. M. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamojo (duomenys neskelbtini), jei kildavo problemų, kaltinamasis kreipdavosi į jį. M. M. visada stumdavo kaltinamąjį tik į priekį. Su juo kaltinamasis susitinka 1-2 kartus per savaitę, kartais kartu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu M. M. prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo priežiūrai. Nurodė, kad L. G. yra jo pusbrolio sūnus, pažįsta kaltinamąjį nuo vaikystės, kiek jis augo, būdavome ir iki šiol yra kartu. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), kurioje M. M. dirba. Kaltinamajam (duomenys neskelbtini), M. M. kartu su kaltinamuoju padarė (duomenys neskelbtini), kartu (duomenys neskelbtini), kartais kartu (duomenys neskelbtini). M. M. nurodė, kad kaltinamasis yra normalus, adekvatus, geras berniukas, po įvykio M. M. kalbėjosi su kaltinamuoju apie šį įvykį, taip pat nemažai kalbėjosi apie viską, gyvenimą, žmogiškumą. M. M. nuomone, jis gali daryti įtaką kaltinamajam bendraudamas su juo, nes kartu praleidžia nemažai laiko. M. M. nurodė, kad jis mato, jog kaltinamasis suprato savo klaidą, pasikeitė, surimtėjo, pasikeitė jo požiūris į gyvenimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. G. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad 4 vnt. šovinių ir dujinis revolveris (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas 2021 m. rugpjūčio 8 d. 03.10 val. dalinės apžiūros metu jo dešinės pusės kelnių kišenėje, priklauso jam. Ginklą ir šovinius nusipirko iš nepažįstamų asmenų, kurių nežino. Tiesiog vienas pažįstamas pasiūlė kitą pažįstamą, kitas pažįstamas pasiūlė dar kitą pažįstamą. Ginklą įsigijo savigynai, negali pasakyti, kad jaučia pavojų savo sveikatai ar gyvybei, tačiau manė, kad jam reikalingas šis daiktas, kad nori turėti jį, tam atvejui, jei prireiktų apsiginti. Įsigijo maždaug prieš metus, kur tiksliai nepamena. Ginklą įsigijo kartu su šoviniais, jie buvo įdėti į revolverio būgnelį, tiesiog matė, kad yra viduje šoviniai, kiek ir kokie nežino, nes neišmano tokių dalykų ir nelabai moka naudotis. Jis pats nei karto nepasinaudojo ginklu, nešaudė, ginklas visą laiką nuo įsigijimo dienos gulėjo namuose jo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena name kartu su tėvais, tačiau jo tėvai apie ginklą nieko nežinojo, jiems nesakė. Apie tai, kad šiam ginklui reikalingas leidimas suprato tik kai policijos pareigūnai iš jo jį paėmė, iki to laiko nelabai domėjosi tuo. 2021 m. rugpjūčio 8 d. ginklą turėjo su savimi, nes jo draugas L. J. turėjo konfliktą su kitais vaikinais ir jie turėjo su jais susitikti. Ginklą pasiėmė savigynai, tačiau susitikimo metu su vaikinais niekam jo nedemonstravo, iš kišenės nebuvo išsitraukęs, tiesiog su ginklu galbūt jautėsi drąsiau, todėl ir paėmė jį. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir rado pas jį ginklą. Po sulaikymo pirmos apklausos metu išsigando pasakyti tiesą. Kadangi tėvas turi leidimą medžiokliniam ginklui, todėl manė, kad tai gali padėti jam išvengti atsakomybės. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs (b. t. 2, b. l. 27 – 28).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK VTV MK vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 02 val. 47 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes lauke, prie namo vyksta muštynės, mušasi daug asmenų. Atvykus nurodytu adresu kartu su ekipažų (duomenys neskelbtini), pastebėjo vyriškį, kuris galimai dalyvavo muštynėse, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai L. G.. L. G. stovėdamas prie jų laikė rankas kelnių kišenėse. Kolega R. S. davė nurodymą L. G. ištraukti rankas iš kelnių kišenių. L. G. ištraukė rankas iš kišenių ir tuo metu pastebėjo jo kelnių dešinės pusės kišenėje daiktą, panašų į pistoletinę rankeną. Atlikus L. G. asmens dalinę apžiūrą, dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas dujinis revolveris. Paklausius iš kur L. G. turi dujinį revolverį, jis atsakė, kad revolverį paėmė iš tėvo seifo namuose. Daugiau L. G. jiems nieko neaiškino. L. G. buvo sulaikytas 03 val. 10 min. ir pristatytas į Vilniaus apskrities OVS budėtojų dalį (b. t. 1, b. l. 154-156).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėju. 2021 m. rugpjūčio 8 d. atliko neatidėliotiną kratą adresu (duomenys neskelbtini) pas L. G.. Kratos metu name esančiame seife buvo rasti šoviniai, medžioklinis šautuvas, dokumentai ir pinigai. Kratą atliko su kolega 2021 m. rugpjūčio 8 d. nuo 13.04 val. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. 02.05 val. Kratos metu skaičiavo visus rastus pinigus ir šovinius, jis fotografavo, o kolega rašė kratos protokolą. Prieš vykstant į kratą jis susipažino su L. G. apklausa, kad žinoti kokia situacija. Apklausoje L. G. minėjo, jog ginklą paėmė iš tėvo seifo, tačiau atvykę į kratą ir L. G. paprašę atrakinti seifą, jis pasimėtė ir pasakė, kad seifo atrakinimo kodo nežino ir kad seifas, kai jis pasiėmė ginklą, buvo atrakintas. Kai jie atvyko daryti kratą su L. G., jis minėjo, kad tėvai jau savaitę laiko yra (duomenys neskelbtini), namuose nieko nebuvo. Jis susisiekė su tėvu ir tėvas jam pasakė atrakinimo kodą. L. G. kratos metu sakė, kad tėvas turi medžioklinį ginklą, kurį jie ir rado seife. Apie revolverį jis sakė, kad šis revolveris yra tėvo ir, kad jis yra seniai jau jų namuose ir jam yra seniai apie šį ginklą žinoma (b. t. 1, b. l. 160-162)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. G. parodė, kad jam yra išduotas leidimas laikyti ir nešioti ginklą maždaug prieš 20 metų. Kur jis buvo išduotas, jis nepamena. Leidimas buvo išduotas laikyti ir nešioti tik medžioklinį ginklą. Kitokių leidimų jis neturi. Konkrečiai dujiniam revolveriui leidimo jis neturi. Jis niekada nėra įsigijęs šaudmenų ar jokio kitokio ginklo, kuriam jo vardu nėra išduotas leidimas. Name, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi seifą, specialiai medžiokliniam šautuvui laikyti, jis stovi namo antrame aukšte, drabužinėje. Seifo atrakinimo kodą žino tik jis, jis nėra niekur užrašytas, seifu naudojosi griežtai tik jis. Apie tai, kad jo sūnus L. G. turi revolverį ir šovinius jis nežinojo. Jis niekada nėra matęs pas L. ar jo namuose revolverį ir revolveriui skirtus šovinius, jis nežino kur jis įgijo ir laikė šiuos daiktus. Jo žiniomis, jo sūnus L. neturi leidimo laikyti ir nešioti ginklus. Apie įvykį sužinojo 2021 m. rugpjūčio 8 d., kai jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad pas sūnų rastas ginklas (b. t. b. l. 1 t. 166-168).

Iš 2022 m. sausio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad joje yra nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas A kategorijos šaunamasis ginklas, o būtent – pramoniniu būdu pagamintas 35 kalibro revolveris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35 kalibro šoviniais su pasklindančių šratų užtaisu. Taip pat tirti pateikti keturi šoviniai yra A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti .35 (9 mm) kalibro šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, skirti šaudyti iš įvairių modelių lygiavamzdžių revolverių. Šoviniai tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto revolverio (duomenys neskelbtini) (b. l. 1 t.122-124).

Iš 2021 m. rugpjūčio 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad jame nurodyta, kad L. G. pateikė revolverį (duomenys neskelbtini), 4 vnt. šovinių ir vieną gilzę (b. t. l., b. l. 25-27).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. 4.05 val. L. G. nustatytas 1,10 promilių girtumas (b. t. 2, b. l. 71).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 dalis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Asmens kaltė tokiame nusikaltime pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir norėjo taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo 35 kalibro revolverį (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: liudytojų M. P., K. G. parodymai, 2022 m. sausio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, 2021 m. rugpjūčio 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo ir kiti byloje esantys duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad L. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo: A kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoniniu būdu pagamintą 35 kalibro revolverį (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 35 kalibro šoviniais su pasklindančių šratų užtaisu ir 4 vnt. A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis - pramoniniu būdu pagamintus .35 (9 mm) kalibro šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu, skirtus šaudyti iš įvairių modelių lygiavamzdžių revolverių, kuriuos nuo įgijimo momento neteisėtai laikė savo faktinėje gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., po ko, žinodamas, kad bus sprendžiamas konfliktas tarp ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų, 2021 m. rugpjūčio 8 d., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,10 promilių girtumas, minėtą šaunamąjį ginklą su šoviniais atsinešė su savimi prie (duomenys neskelbtini), kur pagal iškvietimą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos pareigūnai, atliktos dalinės apžiūros metu, rado ir paėmė iš L. G. dešinės pusės kelnių kišenėje minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo tėvo pusbrolį M. M.. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoju prašantis būti M. M..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. t. 2, b. l. 64-65), administracine tvarka baustas (b. t. 2, b. l. 67-69). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, L. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs L. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis L. G. anksčiau neteistas. L. G. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų (tris kartus pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisykles), tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, aplinkybę, kad skirtos baudos yra sumokėtos, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis UAB „S.“, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis L. G. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti kaltinamojo dėdė M. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, su juo bei jo šeima nuolat bendrauja, kartu su kaltinamuoju užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, todėl mano, kad bendraudamas su juo gali daryti jam teigiamą įtaką. Vertindamas, ar M. M. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nors anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. Nors kaltinamasis ir M. M. gyvena atskirai, tačiau jie nuolat palaiko ryšį, kartu leidžia laiką, kartu užsiima (duomenys neskelbtini) veikla. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, M. M. ir darys L. G.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam L. G. .

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam L. G. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi L. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Viena iš baudžiamajame įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad L. G., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo revolverį (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. šovinių. Minėta, kad 2022 m. sausio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas A kategorijos šaunamasis ginklas, o būtent – pramoniniu būdu pagamintas 35 kalibro revolveris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35 kalibro šoviniais su pasklindančių šratų užtaisu. Šoviniai tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto revolverio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir siekiant apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti, minėtas ginklas yra konfiskuotinas ir perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (4 vienetų šovinių konfiskavimo klausimas nespręstinas, nes, kaip yra pažymėta 2022 m. sausio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, jie buvo sunaudoti tyrimo metu).

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam L. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 54-55). Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021 m. rugpjūčio 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu L. G. pateikta viena šauta šovinio tūtelė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. 2022 m. vasario 5 d. nutarimu perduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) (pagal 2022 m. vasario 7 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

35 kalibro revolverį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. 2022 m. vasario 5 d. nutarimu šis ginklas yra perduotas saugoti (pagal 2022 m. vasario 7 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), minėtą ginklą perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Vieną šautą šovinio tūtelę, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. 2022 m. vasario 5 d. nutarimu perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) (pagal 2022 m. vasario 7 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti L. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti L. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė