Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasų m., Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas aštuonis kartus: 1) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 147 str. 2 d., 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m.; 2) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 3) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 271 str. 1 d., 3 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.; 4) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 5) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 6) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 7) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 8) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 2 d., 63, 64 str. laisvės atėmimu 4 m.; (duomenys neskelbtini) paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2010 m. vasario 14 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) Zarasų r., būdamas P. G. gyvenamajame name, paprašęs jo duoti paskambinti ir pastarajam padavus savo mobilųjį telefoną „Nokia 1600“, jo nebegrąžino, išbėgo iš namo ir tokiu būdu atvirai pagrobė šį telefoną, padarydamas nukentėjusiajam 150 Lt žalą.

Kaltinamasis kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. vasario 14 d. vakare, kartu su P. G., V. V. ir kitais gėrė P. G. namuose (duomenys neskelbtini). V. V. išėjus nutarė jai paskambinti, paprašė pas P. G. mobilųjį telefoną ir pastarasis pats davė jam telefoną. Kadangi nebuvo ryšio, jis išėjo į lauką. Pamatęs tolėliau du žmones, pagalvojo, kad tai V. V. ir nubėgo jų link. Kai suprato, kad apsiriko, pas P. G. nebegrįžo, nuėjo į namus. Telefoną ketino grąžinti kitą dieną, tačiau neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis P. G. parodė, kad 2010 m. spalio 14 d., vakare pas jį į namus atėjo V. V., V. S., B. Š. ir kiti. Jie gėrė. Po valandos pradėjo skirstytis, kambaryje liko jis, B. Š. ir V. S.. V. S. paprašė mobilaus telefono paskambinti, jam atsakius, kad sąskaitoje nėra pinigų, pasakė, kad parašys žinutę. Kai padavė jam telefoną V. S. iš karto išbėgo iš namų. Suprato, kad telefoną jis vagia, B. Š. bandė vytys, bet nesėkmingai.

Liudytoja B. Š. davė analogiškus parodymus, kaip ir nukentėjusysis P. G.. Papildomai parodė, kad kai V. S. su telefonu spruko pro duris, jį nubėgo paskui jį ir lauke pavijusi pradėjo šaukti, kad grąžintų telefoną. Tačiau jis nieko neatsakė ir nubėgo link Magučių kaimo.

Liudytojas T. V. parodė, kad prieš porą mėnesių pas jį į namus atėjo P. S. telefoną, atnešė mobilųjį telefoną „Nokia“ ir pasiūlė pirkti. Jis nesakė iš kur gavo telefoną, kad jis vogtas nežinojo. Telefoną nusipirko už 40 Lt ir atidavė savo tėvui Z. V., jis juo ir naudojosi, kol neatsekė policija.

Liudytojas P. S. parodė, kad buvo namuose, kai atėjo brolis V.. Jis jo paklausė ar turi pinigų alkoholiui. V. atsakė, kad pinigų neturi, tačiau gali padovanoti mobilųjį telefoną. Gavęs iš brolio telefoną, jis nuėjo pas pažįstamą T. ir šį telefoną jam pardavė. Kad telefonas vogtas jis nežinojo.

Liudytojai V. M., P. C. ir S. L. parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate. Gavus nukentėjusiojo pareiškimą apie mobilaus telefono vagystę, jie nuėjo pas V. S. į namus. Jis buvo namuose, neblaivus, atsakė, kad telefono neturi ir apie jį nieko nežino, todėl buvo pristatytas į komisariatą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. G. parodė kambarį, kuriame padavė V. S. mobilųjį telefoną, ir kad name ir aplink jo telefonas nebuvo rastas (b.l. 13-16). Patikrinus telefono naudojimą po 2010-02-14 buvo nustatyta, kad jis buvo naudojamas „Omnitel“ tinkle su UAB „Zarasų komunalininkas“ priklausančia SIM-kortele (b.l. 27, 29, 31). Iš savanoriško daiktų pateikimo (b.l. 33) ir apžiūros (b.l. 34-39) protokolų matyti, kad pas Z. V., dirbantį UAB „Zarasų komunalininkas“ sargu (b. l. 32), buvo paimtas mobilusis telefonas „Nokia 1600“, priklausantis nukentėjusiajam.

Nors kaltinamasis neigė atvirai pagrobęs mobilųjį telefoną ir tuo padaręs nusikaltimą, jo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais įrodymais.

Baudžiamosios teisės teorijoje atvira vagyste traktuojamas svetimo turto pagrobimas kaltininkui veikiant viešai esant savininkui ar kitiems asmenims, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

Nukentėjusysis P. G. ir liudytoja B. Š. parodė, kad V. S., paėmęs telefoną, iš karto išbėgo iš namų, nebandė niekam skambinti ar rašyti. Jie iš karto suprato, kad jis telefoną vagia. B. Š. taip pat parodė, kad jam išbėgus į lauką ji nubėgo iš paskos, lauke šaukė V. S., kad grąžintų telefoną, tačiau jis nieko neatsakė ir pabėgo. Kaltinamasis pripažino, jog jam išėjus iš namų, jis girdėjo, kad jį šaukia, tačiau nesugrįžo. Šie nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai įrodo, kad kaltinamasis jau gavęs telefoną ir išeidamas iš namo neketino jo grąžinti. Nukentėjusysis ir liudytoja B. Š. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas P. S., parodęs, jog kaltinamasis padovanojo jam mobilųjį telefoną, paneigė kaltinamojo parodymus, kad jis norėjo kitą dieną telefoną grąžinti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. M., P. C. ir S. L., kurie parodė, kad sulaikymo metu V. S. pasakė, kad telefono neturi ir apie jį nieko nežino. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai kaltinamąjį apkalbą, tuo labiau liudytojas P. S., kuris yra kaltinamojo brolis, todėl netikėti jų parodymais teismas taip pat neturi pagrindo.

Tokiu būdu, remiantis įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis, paėmęs telefoną ir sąmoningai išeidamas iš nukentėjusiojo namo, suvokė, kad ir nukentėjusysis P. G., ir liudytoja B. Š. supranta, kad jis vagia, t. y. atvirai grobia nukentėjusiajam priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia 1600“. V. S. veikė viešai, esant savininkui ir liudytojai, kurie suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, ir kaltinamasis žinojo, kad jie tai suvokia. Esant minėtoms aplinkybėms traktuotina, kad V. S. atvirai pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., pagrindo veiką perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. ar 4 d. nėra.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo manymu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes dėl girtumo V. S. neadekvačiai reagavo į liudytojos B. Š. prašymą sugrįžti ir į policijos pareigūnų klausimus apie telefoną.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis aštuonis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe septinis kartus už vagystes, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu teisiamas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ir yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas devintą kartą, teistumai neišnykę, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baustas administracine nuobaudą už smulkiąją vagystę, nusikaltimą, už kurį teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė praėjus vos trims mėnesiams po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį, būdamas girtas, taikyti BK 75 str. nėra pagrindo. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, pagrobto turto kiekis ir vertė yra nedideli, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 14 d., į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. vasario 15 d. ir nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. imtinai.

Kardomąją priemonę V. S. palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.