Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Z., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo ir šaudmenų saugumo, 2020 m. sausio 25 d. apie 16.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), be priežiūros paliko savo vyrišką rankinę, kurioje tuo metu buvo jam priklausantis ir teisėtai pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas ginklas – pistoletas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dėtuvėje buvo šovinių (13 vnt., 9x19 mm.), bei minėtos rankinės vidinėje kišenėje buvusiu dar vienu šoviniu (1 vnt., 9x19 mm.), po ko minėtą rankinę 2020 m. sausio 25 d. apie 16.45 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, rado ir apie tai policijos pareigūnams pranešė I. K., tokiu būdu sudarydamas sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.

Nurodytais veiksmais Z. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. Z. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad sausio 22 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), į mokymus apie mediaciją, (duomenys neskelbtini), kėlėsi 3 val., išvyko apie 4 val. ryto, su savimi turėjo ginklą. Mokymai vyko visą dieną, apie 16 val. pasibaigus mokymams išvyko ir paliko rankinę su ginklu. Grįžęs namo, į (duomenys neskelbtini), norėjo paimti iš rankinės raktus nuo buto, tada suprato, kad rankinę paliko. Pradėjo skambinti, paskambino ir V. V., ieškojo (duomenys neskelbtini) kokio nors apsaugos skyriaus kontaktų, bet niekas neatsiliepė, nes buvo šeštadienis, ir tada jam paskambino iš policijos - Vilniaus VPK ir informavo, kad rado ginklą, susitarė, kad jis atvyks. Paaiškino, kad leidimą ginklui turi nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios, turi 4 medžioklinius ginklus ir kitus, turi ir revolverį, jis dirba darbą, dėl kurio jam reikalingas ginklas dėl saugumo, bet suvokia, kad į mokymus gal nereikėjo jo imti. Būdamas mokymuose, ginklą turėjo prisisegęs, bet buvo nepatogu, todėl jį įsidėjo į rankinę ir su savimi visą laiką – ir per visas kavos pertraukas, pietų pertrauką, nešiojosi su savimi, nebuvo palikęs. Savo poelgį vertina labai kritiškai, gailisi, kai suprato, kad paliko ginklą, jam buvo šokas, po to įvykio nebuvo tokių situacijų, nes karantinas, yra įvairūs apribojimas, kad būtų reikėjo ginklo, iki tol yra buvę situacijų, kai ginklas suteikė saugumo, buvo reikalingas, ne kartą dėl įvairių įvykių yra rašyti ir pareiškimai policijai, yra buvę grasinimų, nors ir nėra buvę, kad jam būtų reikėję ginklą išsitraukti ar panaudoti. Dėl laiduotoja siekiančios būtų V. V. paaiškino, kad jie daug bendrauja, ji jam yra savotiškas autoritetas.

Teisiamajame posėdyje apklausta V. V., pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, nurodė, kad Z. Z. yra jos sutuoktinio brolis, jį pažįsta tiek pat, kiek ir savo vyrą – nuo 1997 metų, kartu studijavo ir (duomenys neskelbtini), ilgą laiką dirbo kartu, o vėliau ji įkūrė savo kontorą, bendrauja ir dalykiniais klausimais, ir asmeniniais, šeimomis, kasdien bendrauja, turi bendrų pomėgių – jis turi šunį, ji irgi turi du šunis, keliauja kartu, turi bendrą pomėgį nardyti. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, matė jo savijautą tada, žmogiškai jį supranta, tokios kelionės ir mokymai visą dieną išvargina, bet kaip teisininkė supranta, kad tai nusižengimas. Ji pati neturi leidimo ginklui ir ginklo, leidimą ginklui turi jos sutuoktinis, dėl ginklo kaip tokio ji supranta, kad jis gali duoti saugumo jausmo, dirbant tokį darbą kaip jų, kai pasitaiko smurto atvejų, grasinimų. Tiek jos sutuoktinis, tiek Z. Z. yra labai atsakingi, kiek tai susiję su ginklais, Z. Z. padarė klaidą, kas jam nėra būdinga, pergyvena dėl to, todėl ji yra visiškai tikra, kad toks atvejis nepasikartotų ir gali laiduoti už jį, pasitiki juo, sutinka sumokėti užstatą, mano, kad gali daryti jam įtaką, nes kiek mato, jis dažnai klausia jos patarimų, klauso jų – tiek darbinėje, tiek ir gyvenimiškoje srityje, mano, kad yra jam autoritetas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. Z. taip pat nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, gailisi. Parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 9.00 val. jis iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilnių, į (duomenys neskelbtini), kur visą dieną vyko mokymų seminaras apie mediaciją. Tą dieną jis kėlėsi apie 3.30 val. ir važiavo į Vilnių. Savigynai jis turi pistoletą (duomenys neskelbtini), leidimo jam laikyti numeris yra (duomenys neskelbtini). Šį ginklą jis įsigijo savisaugos tikslais, kadangi jam dirbant (duomenys neskelbtini) neretai iškyla grėsmė jo saugumui. Kiekvieną dieną važiuojant į darbą jis pasiima su savimi šį pistoletą ir nuolat jį nešioja su savimi. Jau beveik 17 metų turi leidimą ginklo laikymui, gerai žino ginklo laikymo taisykles, visuomet elgdavosi atsakingai ir iki 2020 m. sausio 25 d. niekada jų nebuvo pažeidęs. Vykstant į seminarą jis pasiėmė pistoletą su savimi ir jis buvo įdėtas į jo rankinę. Būdamas seminare jis savo rankinę nusiėmė nuo peties ir padėjo ją sau už nugaros ant kėdės, t. y. po ranka, kad galėtų jausti rankinę. 2020 m. sausio 25 d. mokymų metu buvo trys pertraukos ir visų jų metu jis su savimi pasiimdavo savo rankinę su pistoletu. Minėtame seminare galimai dalyvavo apie 25-30 žmonių ir jis pats savo sėdėjimo vietos nekeitė. Greta jo sėdėjo prokuratūros darbuotojas ir visą seminaro laiką jo rankinė buvo saugiai užsegta, o pistoletas buvo rankinės dugne. Seminaras vyko visą dieną ir baigėsi apie 16.15 val. Seminarui pasibaigus jis atsistojo nuo kėdės ir sėdęs į savo automobilį išvyko į (duomenys neskelbtini). Tuo metu dėl nuovargio ir galvodamas apie vykusius mokymus net nepagalvojo, jog galėjo palikti savo asmeninius daiktus mokymų auditorijoje. Piniginę su asmens dokumentais ir vairuotojo pažymėjimu turėjo prie savęs ir šie daiktai nebuvo rankinėje. Grįždamas į (duomenys neskelbtini) niekur sustojęs nebuvo, o apie 20.00 val. norėdamas išlipti iš automobilio pastebėjo, kad neturi savo rankinės, kurioje buvo ginklas. Tuomet pradėjo skambinti žmonėms, kurie kartu su juo dalyvavo minėtame seminare, nes norėjo sužinoti (duomenys neskelbtini) budėtojo kontaktinius duomenis, taip pat pats internete mėgino ieškoti kontaktų, kažkokiu rastu numeriu skambino, bet niekas neatsiliepė. Prieš jam ketinant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, apie 20.30 val. jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) mokymo auditorijoje buvo rasta jo rankinė su ginklu ir jam reikės atvykti į Vilniaus apskrities VPK, jis tai ir padarė. Labai gailisi, kad neatsakingai paliko savo rankinę, kurioje buvo ginklas, mokymo auditorijoje ir taip nutiko dėl nuovargio ir įtemptų mokymų, kurie vyksta kiekvieną šeštadienį (iš viso 5 kartus). Pripažįsta, kad nuovargis ir kitos priežastys nepateisina tokio jo elgesio ir jį vertina labai kritiškai (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, jog 2020 m. sausio 25 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastate esančioje mokymo laboratorijoje vyko seminaras apie mediaciją, kuriame ji dalyvavo. Pasibaigus seminarui apie 16.15 val. jai išeinant iš minėtos mokymo laboratorijos kartu su dėstytoja J. S. pastebėjo, kad ant kėdės guli juodos spalvos vyriška rankinė. Pagalvojusios, kad rankinė priklauso vienam iš seminaro dalyviui, norėjo patikrinti, ar viduje yra koks nors asmens dokumentas, nes norėjo susisiekti su rankinės savininku ir ją jam grąžinti. Atidariusi rankinę jos viduje pamatė daiktą, kuris buvo panašus į pistoletą, ir apie tai pasakė J. S.. Kadangi jos nežinojo, kam priklauso rankinė, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie radinį pranešė policijai. Atvykusiems policijos pareigūnams jos parodė, kur guli rankinė ir pareigūnai ją patikrinę pasiėmė su savimi. Kam priklauso rankinė nežino (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, jog 2020 m. sausio 25 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastate esančioje mokymo laboratorijoje vyko seminaras apie mediaciją, kurį ji vedė. Seminaras baigėsi apie 16.15 val. ir mokymo laboratorijoje prie jos priėjo I. K., kuri nurodė, kad kažkas iš seminaro dalyvių ant kėdės paliko juodą rankinę. I. K. patikrino rankinės turinį ir jame pamatė ginklą, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jiems perduotas ginklas (b. l. 32-33).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės B. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus pagal pranešimą, ji ir kartu dirbęs patrulis buvo palydėti iki auditorijos, I. K. ir J. S. nurodė, kurioje vietoje ant sulankstomos kėdės yra vyriška juodos spalvos odinė rankinė, kurioje galimai yra kovinis pistoletas; porininkui patikrinus minėtą vyrišką rankinę, joje buvo rastas juodos spalvos kovinis pistoletas (duomenys neskelbtini) ir pilna dėtuvė (13 vnt.) 9x19 kalibro šovinių, 4 vnt. medicinos išrašai, priklausantys Z. Z.; juodos spalvos odinę vyrišką tašę kartu su koviniu pistoletu, dėtuve ir šoviniais budėtojų nurodymų nuvežė į OVS (b. l. 20).

Apžiūrėjus Z. Z. rankinę, 2020 m. sausio 27 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, jog rankinėje, atidarius pagrindinį užtrauktuką, matosi juodos spalvos pistoletas, šalia guli tuščia pistoleto dėtuvė, išėmus ginklą nustatyta, kad tai pistoletas, vamzdžio lizde šovinių nėra, dėtuvė tuščia, iš rankinuko išimtoje mėlynos spalvos guminėje pirštinėje yra 13 vienetų šovinių 9x19 mm, rankinės papildomoje kišenėje su užtrauktuku, atidarius joje, rastas be kita ko 1 vnt. šovinys 9x19 mm. Nurodyta, kad pistoletas bei mėlynos spalvos guminė pirštinė su 14 vnt. šovinių paimti. Atitinkamos aplinkybės užfiksuotos ir fotonuotraukose (b. l. 8-13).

2020 m. vasario 27 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotas paaiškinimas, jog pistoletas, nufotografuotas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05431-20 medžiagoje (2020 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės Nr. 1 nuotraukose Nr. 5 ir Nr. 7) (duomenys neskelbtini) yra B kategorijos šaunamasis ginklas (b. l. 15-19).

Iš pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad Z. Z. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; medžioklei, savigynai, leidimas galioja iki (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuoti asmens turimo ginklai – tarp jų pistoletas (duomenys neskelbtini), kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Z. Z. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje. Ši baudžiamojo kodekso nuostata numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

Byloje teisėtai surinkti ir sutrumpinta rodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys sutampa tarpusavyje ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais bei jie patvirtina tokias faktines aplinkybes: Z. Z. 2020 m. sausio 25 d. apie 16.15 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mokomojoje laboratorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), išvykdamas iš jos, paliko savo vyrišką rankinę, kurioje buvo jam priklausantis ir teisėtai pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas ginklas – pistoletas (duomenys neskelbtini), kurio dėtuvėje buvo šovinių (13 vnt., 9x19 mm.), bei rankinės vidinėje kišenėje dar vienas šovinys (1 vnt., 9x19 mm.), po ko šią rankinę 2020 m. sausio 25 d. apie 16.45 val., rado ir apie tai policijos pareigūnams pranešė I. K.. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, pastebint, jog jie iš esmės nuoseklūs viso proceso metu - jog į mokymus jis išvyko ši namų anksti, su savimi pasiėmė teisėtai turimą ginklą savigynai, mokymuose jį įsidėjo į rankinę ir visur nešiojosi su savimi, o sėdėdamas turėjo prie savęs, tačiau išvykdamas apie 16.15 val. užmiršo ją ir paliko, tai, kad paliko rankinę, suvokė grįžęs namo, norėdamas iš rankinės pasiimti raktus, iš karto norėjo prisiskambinti į (duomenys neskelbtini), apsaugos skyrių ir pan., bet niekas neatsiliepė, o po to jam paskambino iš Vilniaus apskrities VPK ir nurodė, kad rastas jo ginklas. Taip pat nurodytas aplinkybes (atitinkamus jų aspektus) patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų I. K. ir J. S. parodymai apie aplinkybes, kaip jos rado kaltinamojo rankinę bei siekdamos nustatyti, kam ji priklauso bei pranešti apie paliktą rankinę, atidariusios ją, pamatė pistoletą bei pranešė apie tai Bendruoju pagalbos telefonu; informacija dėl to, kad minėtoje rankinėje buvo rastas pistoletas bei šoviniai, užfiksuota tarnybiniame pranešime, taip pat apžiūros protokole; pagal specialisto paaiškinimus, minėtas pistoletas yra B kategorijos ginklas. Iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos taip pat nustatyta, kad minėtas pistoletas Z. Z. yra laikomas teisėtai – jis turi galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Jau minėtos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Z. Z., turėdamas leidimą laikyti ir nešiotis ginklus, teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – savigynai turimą pistoletą paliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokomojoje laboratorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), be priežiūros, kas vertintina kaip sudarymas realių galimybių (sąlygų) kitam asmeniui (asmenims) neteisėtai pasinaudoti ginklu (šaudmenimis), ką patvirtina tai, jog jo paliktą rankinę su pistoletu bei šoviniais rado kiti asmenys, kurie ir pranešė policijos įstaigai apie tai. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, požymiai Z. Z. veikoje. Teismas taip pat vertina, kad nustatyta ir subjektyvioji pusė – nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi nors jis nenumatė, kad atitinkamais savo veiksmais sudarys galimybę kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti savo ginklu, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes jis galėjo ir turėjo tai numatyti.

Taigi atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Z. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje – t. y. pažeidė teisėtai turimo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles, ir taip sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Bylą nagrinėjant teisme, pateiktas V. V. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jos atsakomybei. Prašyme nurodoma, kad ji yra kaltinamojo brolio – A. Z., sutuoktinė, o kartu ir kolegė kaip (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai žinoma apie kaltinamojo padarytą veiką – netrukus po to, kai Z. Z. suprato, kad nesaugiai paliko savo ginklą ir šaudmenis, jis apie tai pranešė savo broliui ir jai, nes jie artimai bendrauja tiek asmeniniais, tiek darbiniais klausimais, jie taip pat kalbėjo ir apie Z. Z. pareikštus įtarimus, ne kartą diskutavo apie tai, jis supranta savo elgesio priežastis, esmę ir pasekmes, jos manymu, tokie Z. Z. veiksmai yra vieninteliai tokie jo gyvenime ir daugiau nebepasikartos, todėl ji gali laiduoti už jį. Mano, kad ji gebės tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigas, ką patvirtina prie prašymo pridedami ją charakterizuojantys dokumentai – ji charakterizuojama teigiamai, nėra teista, nebausta administracine tvarka, nuolat kelia profesinę kvalifikaciją, šalia teisės mokslų yra įgijusi ir aukštąjį psichologijos mokslų išsilavinimą. Prie prašymo pridėti dokumentai, patvirtinantys V. V. teisę vykdyti (duomenys neskelbtini), pažyma apie jos kontorą, (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje ji apibūdinama išskirtinai teigiamai, duomenys apie jos šeimą, informaciją, kad ji neteista, 3 metų laikotarpiu nebausta administracine tvarka, informacija apie kvalifikacijos kėlimą.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip pripažinta, Z. Z. veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu ginklais, šaudmenimis, požymiai, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, įvertinęs aplinkybes dėl to, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Įvertinęs Z. Z. charakterizuojančių duomenų visumą – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nors keletą kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visgi pažeidimai nebuvo šiurkštūs, pagal duomenis, baudos sumokėtos, jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, be to, atsižvelgdamas ir į kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių darytina išvada, kad jis neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinus duomenis apie laiduotoja siekiančią būti V. V. (neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai ir kt.), ypač jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių spręstina, jog ji irgi neigiamai vertina Z. Z. – savo sutuoktinio brolio ir tuo pačių kolegos elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų giminystės ryšių, artimo bendravimo, kolegiškų santykių ir kt. aplinkybių daryti Z. Z. teigiamą įtaką ir veikti jo elgesį, kad atitinkamas teisės reikalavimus pažeidžiantis elgesys nebepasikartotų.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma bei sprendžia, kad šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (be kita ko – kad padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos V. V. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi Z. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – be kita ko, pagal laidavimą (BK 67 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Z. Z. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles ir konkrečiu atveju šis pažeidimas susijęs su jo teisėtai turėtu ginklu – pistoletu (duomenys neskelbtini), bei šaudmenimis (14 vnt. šovinių 9x19 mm), sprendžia, kad šiuo atveju būtina taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nurodytą pistoletą bei šaudmenis, kurie buvo paimti bei saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 25-26).

Be to, kadangi konkreti veika yra susijusi su atitinkamų taisyklių dėl šaunamojo ginklo laikymo reikalavimų pažeidimu, t. y. susijusi su kaltinamojo turima teise laikyti ir nešioti ginklą, šiuo atveju yra aktuali BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų - teise laikyti ir nešiotis ginklą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Taigi teismas, siekdamas kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, daro išvadą, jog tikslinga Z. Z. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą. Nustatant konkretų šios priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad Z. Z. veikoje yra baudžiamojo nusižengimo požymiai, ši veika padaryta dėl neatsargumo, be to, atsižvelgtina ir į jau minėtas aplinkybes, reikšmingas baudžiamosios atsakomybės individualizavimui – Z. Z. viso proceso metu pripažino kaltę, dėl veikos gailėjosi, iš jo paaiškinimų yra pagrindo manyti, jog jis neabejotinai suvokė ir suvokia savo neatsargaus elgesio galimas sukelti pasekmes, dėl ko yra / bus padarytos išvados apie atitinkamų reikalavimų laikymosi būtinumą bei padidintą atsargumą ir rūpestingumą, kiek tai susiję su šaunamuoju ginklu, be to, duomenis apie jo asmenybę bei tai, jog duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų pažeidęs atitinkamus reikalavimus, susijusius su minėta specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą, teismas neturi; kita vertus, būtina įvertinti ir tai, jog nors ir dėl neatsargumo, visgi padaryta veika yra susijusi su šaunamuoju ginklu – padidinto pavojaus šaltiniu, dėl ko net ir neatsargūs, dėl neatidumo, užmaršumo ir pan. padaryti atitinkamų reikalavimų pažeidimai gali sukelti sunkias pasekmes. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina terminui, artimam teismo nustatytam laidavimo terminui – t. y. 2 (dvejiems) metams.

Z. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Z. Z. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti Z. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti Z. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui pistoletą (duomenys neskelbtini) ir 14 (keturiolika) vnt. šovinių (9x19 mm.), kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje.

Z. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Z. Z., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti V. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.