- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-676-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18350-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė G. S. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta ieškovo P. S. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarka iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-25017-192/2010 ir prašė klausimą išspręsti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir panaikino 2010 m. lapkričio 19 d. priimtą teismo nutartį, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė skirti nagrinėjimui į uždarą teismo posėdį 2010 m. gruodžio 21 d., taip pat pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui išsiaiškinti R. S. ir D. S. nuomonę dėl bendravimo su P. S. laikinosios tvarkos nustatymo ir pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nutartį tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo su sūnumis R. S. ir D. S. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama nutartimi, nepagrįstai ribojama nepilnamečių vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, taip pat ribojama jo teisė ir pareiga auklėti ir prižiūrėti sūnus bei jais rūpintis. Ribojant galimybes bendrauti su vaikais pažeidžiamas tėvų valdžios lygybės principas (CK 3.156 straipsnis), nes atsakovė turi daugiau galimybių bendrauti su sūnumis ir juos auklėti. Atsakovė nepagrįstai teigia abejojanti jo sugebėjimu laikytis nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodo, kad jo gyvenamoji ir darbo vietos yra Kaune, todėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkoje nustatytu laiku galės bendrauti su vaikais ir juos auklėti. Be to, teismas aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje nurodė sutinkąs su atsakovės teiginiu, kad ieškovas nesugebės laikytis nustatytos laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ir kad atsakovė nurodė aplinkybes, turinčias reikšmės įtakos laikinosios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui. Tačiau teismas, skundžiamoje nutartyje nenurodė aplinkybių ir tuo labiau įrodymų, kuriais atsakovė grindė minėtus teiginius.
Atsiliepimas
Atsakovė G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, turinčias įtakos net ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymui, tai yra, kad ieškovas neturi nuosavo gyvenamojo būsto, gyvena su savo tėvais dviejų kambarių bute, kuriame taip pat gyvena ir ieškovo brolis, jo finansinė padėtis sudėtinga. Akivaizdu, kad dviem vaikams būtų sudėtingos nakvynės sąlygos kartu su keturiais suaugusiais asmenimis, jie nepailsėtų, būtų sutrikdytas jų poilsio režimas. Ieškovo atskirajame skunde išsakytas teiginys, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi nepagrįstai panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį, tokiu būdu apribodamas ieškovo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių, kadangi jau 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta, atsižvelgus ir į ieškovės argumentus bei jos nurodytas faktines aplinkybes.
Apeliacinis procesas nutrauktinas. Ieškovas atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria gavus atsakovės atskirąjį skundą buvo panaikinta kita pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Tai reiškia, kad skundžiama nutartis yra priimta CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nurodyta CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma, kurios pagrindu yra priimta skundžiama nutartis, nenumato šios nutarties apskundimo. Skundžiama nutartimi, panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimas dėl šių priemonių taikymo nebuvo išspręstas ir buvo perduotas nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Todėl skundžiamos nutarties atžvilgiu negali būti taikoma ir CPK 151 straipsnio 1 dalies nuostata, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirais skundas. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas šioje byloje yra išspręstas kita 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l. 28-29), kuri galėjo būti apskųsta atskiruoju skundu CPK 151 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai, kad buvo priimta kita nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį klausimą išnagrinėjus teismo posėdyje, patvirtina, kad ieškovo skundžiama nutartis neužkirto kelio tolesnei bylos eigai ir šio klausimo sprendimui. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą nutraukti.