Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-121-527/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
2A-121-527/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Ieškovas
Garažų statybos
Atsakovas
A. N.
Advokatai
Irena Andriuškevičienė, Česlovas Žukauskas
Civilinė byla Nr. 2A-121-527/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 35.5; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 atstovėms pirmininkei E. S., advokatei Irenai Andriuškevičienei,

atsakovui A. N., jo atstovui advokatui Česlovui Žukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1718-652/2008 pagal ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 30 ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 16-19) prašė priteisti iš atsakovo 250 Lt įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra bendrijos narys, tačiau nemoka nustatytų ūkio išlaidų, kurios sudaro 55 Lt per metus. 2005-02-03 perdavimo–priėmimo aktu buvo konstatuota, kad atsakovas 2004-01-01 buvo skolingas ieškovei 70 Lt. Iki 2008-01-01 ši skola išaugo iki 250 Lt. Atsakovo skolą bendrijai patvirtina visuotinio narių susirinkimo protokolai, skaičiuotės, 2004-2007 metų suvestinės.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (b. l. 105-106) ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 250 Lt įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-04-10) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 721 Lt bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovo valstybei 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 112-114) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškinio pagrįstumo

Ieškovė, prašydama teismo priteisti 250 Lt, nepateikė teismui dokumentų, įrodančių šios sumos pagrįstumo. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CK 6.233 str. nuostatomis, yra pagrindas reikalauti iš atsakovo atlyginimo už turėtas išlaidas, susijusias su atsakovo asmeninių reikalų tvarkymu. Ieškovė nesirėmė atsakovo susirašinėjimo su bendrijos administracija medžiaga, kurioje yra išreikštas atsakovo prašymas nurodyti, kiek, už ką ir kokiu būdu jis turi įnešti įmokas. Į šį paklausimą atsakovas gavo atsakymą, kad bendrijoje jis jokio turto neturi. 2005-02-03 perdavimo–priėmimo akte (toliau – aktas) nurodyta, kad atsakovas skolingas 70 Lt. Tuo tarpu kitų skolininkų sumos nurodytos visai kitokios. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovė tiksliai nežino, kiek atsakovas yra skolingas. Pažymėtina, kad akte kalbama apie visą ūkinę finansinę veiklą iki 2005-01-01, o ne apie atsakovo skolą. Be to, aktu buhalteriniai dokumentai perduoti nebuvo. Už laikotarpį nuo 2002 metų iki 2005 metų jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių bendrijos veiklą, bendrija neturi. Atsakovas moka už elektros energijos naudojimą, kuri turėtų būti priskirtina prie ūkinių išlaidų, tačiau teismo sprendime šios įmokos neatsispindėjo;

Dėl įstatymų, reguliuojančių narystę, pagrįstumo

Ieškovė nepagrįstai akcentuoja atsakovo kaip bendrijos nario pareigą mokėti mokesčius. Ieškinio atsiradimo pagrindinis motyvas yra skola bendrijai, kuri pagal bendrijos pirmininkės E. S. nuomonę susidarė dėl to, kad atsakovas nemoka bendrijai nario mokesčio. Kitokio pobūdžio įsiskolinimo nėra. Visus mokesčius, susijusius su atsakovo garažu, jis sumokėjo individualiai, tai patvirtina pateikti buhalteriniai dokumentai. Jeigu bendrija dėl atsakovo buvimo bendrijoje patirtų tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, tokiu atveju atsakovas privalėtų juos atlyginti. Atsakovas ne kartą raštiškai kreipėsi į bendriją, tačiau jokio atsakymo dėl atsiskaitymų suderinimo negavo. Tokiu būdu bendrija, pateikdama ieškinį teismui, pažeidė procesines nuostatas, kadangi nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str.2 d. 3 p.). Tuo padarė atsakovui žalą dėl bereikalingo bylinėjimosi ir su tuo susijusiomis išlaidomis. Bendrija, pažeisdama bendrijos įstatus, neteisėtai reikalauja vykdyti tariamas prievoles, tuo tarpu pati bendrija nesilaiko įstatymų, iš esmės nevykdo savo tiesioginių pareigų. Šiuos argumentus atsakovas grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais, susirašinėjimo su bendrijos valdyba ir pirmininke dokumentais, o taip pat baudžiamosios bylos Nr. 52-1-00912-07 medžiaga. Bendrijos teismui pateiktuose dokumentuose neminimas ieškovės įstatų 14.5 punktas, kuris nurodo, kad bendrijos narys turi teisę išstoti iš bendrijos bet kuriuo metu. Šis bendrijos įstatų punktas tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios nurodo, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Įstatų 8.7 straipsnyje yra nurodytos bendrijos teisės priimti į bendriją naujus narius ir iš jos pašalinti. Nei šiame straipsnyje, nei kituose įstatų straipsniuose bendrijai nesuteikta teisė įtakoti išstojimo iš bendrijos aspektus. Įstatyme įsakmiai pasakyta, kad išstojimas iš bendrijos yra jos nario asmeninė teisė. Ieškovė teigė, kad atsakovas net nebūdamas bendrijos narys privalo atlyginti turėtas išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškinyje reikalaujama sumokėti suma nurodoma kaip įsiskolinimas bendrijai dėl nesumokėto nario mokesčio, kuris taip pat niekuo nepagrįstas;

Dėl sprendimo nuostatų ir faktinių aplinkybių neatitikimo

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos nuostata, kad nėra atsakovo pareiškimo dėl išstojimo iš bendrijos. Pažymėtina, kad bendrijos įstatuose nenurodyta, kokia forma turi būti išreikšta valia dėl išstojimo iš bendrijos. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė patvirtino, kad yra toks prašymas, tačiau jis gautas ne jos pirmininkavimo laiku, todėl ji jo nesvarstanti. Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp atsakovo ir jos, kaip bendrijos pirmininkės, vyko susirašinėjimas, ir pateikė dokumentus, įrodančius šį teiginį. Atsakovas nesutinka su sprendimo teiginiu, kad baudžiamosios bylos Nr. 52-1-00912-07, prijungtos prie šios civilinės bylos, nuostatos neprieštarauja teismo išvadoms. Baudžiamojoje byloje yra parodymai, liudijantys, kad atsakovas yra ir žodžiu, ir raštu nurodęs, kad nelaiko savęs bendrijos nariu;

Dėl materialinės teisės ir procesinių normų pažeidimo

Teismas nesiaiškino ginčo tarp atsakovo ir bendrijos esmės, o laikėsi vienintelės nuostatos, kad atsakovas privalo mokėti bendrijos reikalaujamus mokesčius. Sprendime remiamasi CK 6.38 str., kuris nusako prievolių vykdymo principus. Nei ieškinyje, nei sprendime nėra kalbama apie šių prievolių atsiradimo pagrindą ir šių prievolių mastą. Atsakovo nuomone, asmeniui, išstojusiam iš bendrijos, nario mokesčiai neprivalomi. Juo labiau kad pagal bendrijos nuostatas atsakovas bendrijoje jokio turto neturi ir šio turto bendrijos valdymo organai neadministruoja. Teismas bylą nagrinėjo šališkai. Teismas nesvarstė bendrijos rinkliavos dydžio pagrįstumo, nes tai išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Atsakovo nuomone, šis reikalavimas yra tiesiogiai susiję su ieškiniu, juo labiau kad reikalaujama pinigų suma buvo priteista. Teismas pažeidė ir CPK 143 str. nuostatas, nes atsakovui nebuvo leista pareikšti priešieškinio dėl pažeistų atsakovo teisių. Teismas nerengė parengiamojo posėdžio, todėl atsakovas neteko teisės pasinaudoti CPK 42 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. nuostatomis dėl galimybių sudaryti taikos sutartį.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 119-121) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

Dėl ieškinio pagrįstumo

Apeliantas teigia, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 250 Lt, nepateikė teismui dokumentų, įrodančių šios reikalaujamos sumos pagrįstumo, be to, priverstinai reikalauja būti bendrijos nariu ir mokėti mokesčius. Ieškovė nesutinka su tokia pozicija, kadangi kartu su ieškiniu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais teismas pagrįstai vadovavosi, nustatydamas atsakovo įsiskolinimą ir ieškinio pagrįstumą. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2005-02-03 perdavimo–priėmimo aktas, kuriame konstatuota, kad atsakovas bendrijai yra skolingas 70 Lt, 2006-05-23 bendrijos pranešimas atsakovui apie tai, kad jis privalo sumokėti 160,00 Lt ūkio išlaidų skolą, 2006-10-04 visuotinis bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriame yra įrašas apie tai, kad visi bendrijos nariai moka 55 Lt metinį nario mokestį. Atsakovo skolą bendrijai taip pat patvirtina kiti bendrijos narių susirinkimų protokolai, 2004-2007 metų suvestinės, susirašinėjimo su atsakovu laiškai, atsakovo įsiskolinimo paskaičiavimas. Taigi teigti, kad ieškinys yra nepagrįstas dokumentais, visiškai nėra pagrindo. Bendrijos pirmininkė E. S. teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino įsiskolinimo kilmę ir savo paaiškinimą pagrindė rašytiniais įrodymais (b. l. 100-101). Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovė reikalavo atsakovą būti bendrijos nariu. Ieškovė nereikalavo atsakovo būti bendrijos nariu, nes atsakovas yra bendrijos narys. Būdamas bendrijos narys, atsakovas turi priedermę vykdyti įstatus ir visuotinio narių susirinkimo nutarimus (įstatų 8.7 p., 9.4 p., 12 p., 16.l p., 16.2 p.). Bendrijos nario mokestis buvo nustatytas visuotinio narių susirinkimo nutarimu, nutarimas yra galiojantis. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovas turi pareigą mokėti jam nustatytą 55 Lt metinį nario mokestį. Šio mokesčio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik visuotiniame bendrijos narių susirinkime, dėl ko atsakovas neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti bendrijos nutarimą;

Dėl įstatymų, reglamentuojančių narystę, pažeidimo

Apeliantas grindžia skundą tuo, kad pažeidžiama jo konstitucinė teisė priklausyti kokiam nors susivienijimui prieš jo valią, ir mano, kad jis yra išstojęs iš bendrijos. Tokie teiginiai prieštarauja rašytiniams įrodymams ir atsakovo veiksmams. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pripažino esąs bendrijos narys, tačiau teigia, jog pareiškęs prašymą iš jos išstoti, o bendrija atsisakė jo prašymą svarstyti. Tačiau jokio rašytinio prašymo išstoti iš bendrijos atsakovas nepateikė, dėl ko jo prašymas visuotiniame susirinkime nebuvo svarstytas. Savo veiksmais (mokėdamas garažo išlaikymo mokesčius bendrijai) atsakovas pripažįsta narystę, prašymo išstoti iš bendrijos neteikia. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatų 23.1 punkte nurodyta, kad visuotinis narių susirinkimas sprendžia narių priėmimo ir pašalinimo klausimus. Atsakovas neįrodė, kad jo klausimą dėl išstojimo iš bendrijos būtų svarstęs visuotinis narių susirinkimas. Tuo remdamasis teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas yra bendrijos narys ir privalo vykdyti prievoles (CK 6.38 str.);

Dėl sprendimo nuostatų ir faktinių aplinkybių neatitikimo

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas naudojasi bendrijos paslaugomis, nes į ieškovės sąskaitą moka mokesčius už elektrą, ūkio išlaidoms, o prijungta baudžiamoji byla dar kartą patvirtina šias aplinkybes. Atsakovas pats pažymi, kad siekia atsiskirti nuo bendrijos ir sudaryti atskirą žemės sklypo, kuriame yra garažas, nuomos sutartį, tačiau bendrija tam prieštarauja, dėl ko jis negali savo tikslų įgyvendinti. Tokie teiginiai papildomai įrodo, kad atsakovas yra bendrijos narys;

Dėl materialinės teisės ir procesinių normų pažeidimo

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino vykstančio ginčo tarp jo ir bendrijos esmės, o laikėsi vienintelės nuostatos, kad apeliantas bet kokiomis aplinkybėmis privalo mokėti bendrijos reikalaujamus pinigus, nežiūrint į tai, kad apeliantas raštiškai siūlė šią problemą išspręsti, reikalaudamas jo nelaikyti bendrijos nariu. Pažymėtina, kad teismas ginčą sprendė tinkamai, neperžengdamas ieškinio reikalavimų. Teismas neturėjo pareigos spręsti tokių reikalavimų, kurių ieškovė ir atsakovas nereiškė. Apeliantas pažymi, kad teismas pažeidė jo teises, spręsdamas iškilusią problemą šališkai, tačiau kuo pasireiškė teismo šališkumas, nenurodė. Apeliantas teigia, kad proceso metu buvo pažeistos jo teisės, numatytos CPK 143 str., nes jam nebuvo leista pareikšti priešieškinio, nebuvo surengtas parengiamasis posėdis, dėl ko iš esmės negalima buvo pasinaudoti CPK 42 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. nuostatomis ir sudaryti taikos sutartį. CPK 227 str. įtvirtinta imperatyvi teisės norma, nustatanti, kada teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti teisme bylą paruošiamaisiais dokumentais būdą. Teismas, taikydamas nurodytą straipsnį, neprivalėjo skirti parengiamojo posėdžio. Iš teismo posėdžio protokolo (b. 1. 99) matyti, kad teismas pasiūlė šalims išspręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovas nesutiko su skola, dėl ko taikos sutarties šalys nesudarė. Pažymėtina, kad priešieškinis galėjo būti pareikštas tik vadovaujantis CPK 143 str. reikalavimais. Priešieškinio šioje byloje atsakovas neteikė, todėl teismas negalėjo spręsti jo priėmimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginys, kad teismas neleido pareikšti jam priešieškinio, yra nepagrįstas. Teismas vadovavosi CPK 441 str. nuostatomis, nustatančiomis proceso ypatumus, sprendžiant bylas dėl pinigų sumų, neviršijančių vieno tūkstančio litų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos veiklą reguliuoja bendrijos įstatai (toliau - įstatai), patvirtinti 1999-06-15 Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 162 (registracijos Nr. 898). Įstatų 1 punktas numato, kad Garažų statybos ir eksploatacijos bendrija Nr. 30 yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais garažais ir šiuos garažus eksploatuoti. Įstatuose taip pat pabrėžiama, kad bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimų nutarimų, laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis narių susirinkimas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 250 Lt, nepateikė teismui dokumentų, įrodančių šios sumos pagrįstumo. Kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nes byloje yra surinkti visi įrodymai, patvirtinantys atsakovo skolos bendrijai susidarymo tvarką ir eiliškumą. 2005-02-03 perdavimo–priėmimo aktu buvo konstatuota, jog atsakovas bendrijai yra skolingas 70 Lt, 2006-05-23 pranešimu bendrija informavo atsakovą apie tai, kad jis privalo sumokėti 160 Lt ūkio išlaidų skolą, 2006-10-04 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuota, jog visi bendrijos nariai moka 55 Lt metinį nario mokestį. Atsakovo skolą bendrijai taip pat patvirtina kiti bendrijos narių susirinkimų protokolai, 2004-2007 metų suvestinės, susirašinėjimo su atsakovu laiškai, atsakovo įsiskolinimo paskaičiavimas. Taigi teigti, kad ieškinys yra nepagrįstas dokumentais, visiškai nėra pagrindo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad bendrijos pirmininkė primygtinai reikalauja būti bendrijos nariu ir mokėti mokesčius, nors, atsakovo teigimu, vadovaudamasis įstatų 14.5 punktu, jis 2001 metais išstojo iš bendrijos. Pažymėtina, jog šiam teiginiui, kad jis nuo 2001 m. nebėra bendrijos narys, pagrįsti atsakovas jokių kitokių įrodymų, be savo paaiškinimo, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad jokio rašytinio pareiškimo išstoti iš bendrijos jis nėra rašęs ir kad apie išstojimą iš bendrovės jis pareiškė žodžiu 2001 m. visuotiniame susirinkime. Vadinasi, atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad, vadovaujantis įstatų 23.1 punktu, būtent visuotiniam narių susirinkimui yra suteikta teisė nuspręsti dėl bendrijos narių priėmimo ir šalinimo. Tačiau byloje nėra pateiktas nei 2001 metais, nei vėliau vykusio bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas yra išstojęs iš bendrijos. CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Akivaizdu, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas yra išstojęs iš bendrijos ar ne. Įstatų 21 p. numatyta, jog civilinius teisinius ginčus tarp bendrijos ir jos narių sprendžia teismas. Kadangi iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas nustatyta tvarka (pateikdamas teismui procesinį dokumentą) neinicijavo teisme jokio ginčo šiuo klausimu nagrinėjimo ir teismo sprendimu nėra patvirtinta atsakovo nurodyta aplinkybė dėl jo išstojimo iš bendrijos narių, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra bendrijos narys, privalantis vykdyti bendrijos įstatuose nustatytas bendrijos narių pareigas ir visuotinio narių susirinkimo nutarimus (įstatų 8.7 p., 9.4 p., 12 p., 16.l p., 16.2 p.). Ši išvada paneigia ir kitą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog reikalavimas būti bendrijos nariu pažeidžia atsakovo konstitucinę teisę priklausyti kokiam nors susivienijimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ne tik raštu nesikreipė į bendrijos valdymo organus dėl galimybės išstoti iš bendrijos, bet ir nuo 1997 metų iki 2007 metų nuolat moka mokesčius už jam bendrijoje priklausantį garažą. Iš baudžiamosios bylos Nr. 52-1-00912-07, prijungtos prie nagrinėjamos bylos, matyti, kad atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą nuolat mokėjo už elektros energiją, garažo išlaikymą, žemės mokestį (b. l. 37-46). Kolegija daro išvadą, kad tokiais veiksmais atsakovas pripažino savo narystę bendrijoje, vykdė dalį savo įsipareigojimų, nustatytų bendrijos įstatuose. Kaip byloje yra nurodžiusi ieškovė, bendrijos nariai, vykdydami savo pareigą atsiskaityti su bendrija, privalo sumokėti savo garažo išlaikymo išlaidas ir išlaidas bendrijai. Išlaidos už sunaudotą elektrą bei kitos išlaidos, taip pat rinkliavos bendrijos reikmėms yra paskirstomos kiekvienam bendrijos nariui. Atsakovas byloje nėra pateikęs individualių sutarčių dėl mokesčių apmokėjimo už jam priklausantį garažą, o kaip jau buvo minėta, šiuos mokesčius moka į ieškovės sąskaitą. Tuo tarpu ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus, administruoja surinktas lėšas ir perveda jas tretiesiems asmenims, pateikusiems bendras sąskaitas už bendrijos išlaidas. Konstatuotina, kad atsakovas, naudodamasis bendrijos teikiamomis paslaugomis, nepagrįstai atsisako sumokėti bendrijai mokesčius, skirtus bendrijos valdymo organų veiklai apmokėti bei padengti išlaidas, kurias ieškovė patiria, administruodama atsakovo pervestus mokėjimus. Kadangi dėl bendrijai mokamų mokesčių dydžio yra nuspręsta visuotinių susirinkimų protokolais, kurių atsakovas neginčijo, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesvarstė rinkliavų dydžio pagrįstumo klausimo, kaip išeinančio už ieškinio reikalavimo ribų.

Kitu apeliacinio skundo argumentu atsakovas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui nebuvo leista pareikšti priešieškinio, nebuvo surengtas parengiamasis posėdis, dėl ko iš esmės negalima buvo pasinaudoti CPK 42 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. nuostatomis ir sudaryti taikos sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje abi šalis atstovavo advokatai (b. l. 57, 71), todėl pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. CPK 227 str. nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abi šalys yra atstovaujamos CPK 56 str. 1 ar 2 dalyse nustatyta tvarka. Taigi ši įstatymo nuostata yra imperatyvi ir įpareigojanti teismą, o ne suteikianti jam teisę ruoštis bylos nagrinėjimui būtent tokiu būdu. Minėto straipsnio 4 d. nustato, jog parengus bylą nagrinėti teisme teismas nutartimi skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šios normos analizė leidžia daryti išvadą, kad teismas, taikydamas nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas, neprivalėjo skirti parengiamojo posėdžio, o po pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu nagrinėjo bylą teismo posėdyje nepažeisdamas CPK 227 str. reikalavimo. Atsakovo teigimu, jam nebuvo sudarytos sąlygos ginčo išspręsti taikiai, taip pat nebuvo leista pareikšti priešieškinio. Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teigimu, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos ginčo išspręsti taikiai, nes, kaip matyti iš 2008-09-08 teismo posėdžio protokolo, teisėja pasiūlė šalims abipusiu nuolaidų būdu priimti abiems pusėms tinkamą sprendimą, sudaryti taikos sutartį. Taip pat posėdžių protokole užfiksuota, kad teisėja išaiškino šalims teises ir pareigas pagal CPK 42 str., 171 str. Kaip matyti iš bylos, atsakovas nereiškė jokių pastabų dėl teismo protokolo tinkamumo, be to, atsakovą byloje atstovavo advokatas, kas kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo kvalifikuotai ir tinkamai atstovaujamas byloje, dėl ko galėjo pasinaudoti Civilinio proceso kodekse numatytomis teisėmis, taip pat ir pareikšti priešieškinį pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. CPK 143 str. 1 d. numatyta, jog atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, o vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kadangi teismas dar 2008-08-20 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl pripažintina, kad 2008-09-08 teismo posėdžio metu pareikšto atsakovo atstovo prašymo bylos nagrinėjimą atidėti dėl tos priežasties, kad atsakovas pageidavo pareikšti priešieškinį, patenkinimas būtų pažeidęs proceso koncentracijos ir operatyvumo principus bei CPK 143 str. 1 d. nuostatą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 30 (į. k. 150041794, reg. Alytuje, Likiškėlių g. 104A, atsiskaitomoji sąskaita LT88 7010 6000 0060 7116 AB Ūkio banke) 100 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas