- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- 1N-63/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kategorijos
- 2.2.4.3.2.3.2.1.3.2.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl S. B. , kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,182 straipsnio 2 dalį, buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismui 2008 m. spalio 3 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje S. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 1 dalį už savalaikį mokesčių nesumokėjimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį už žinomai neteisingų duomenų apie įmonės apmokestinamąjį pelną įrašymą į 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir į 2006 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą bei jų pateikimą Panevėžio apskrities VMI, pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto iššvaistymą, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį už sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės.
Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nurodė, jog pateiktame kaltinamajame akte suformuluotuose įtarimuose dėl Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų tęstinių nusikalstamų veikų padarymo, šių nusikalstamų veikų padarymo laikas nėra nurodytas. Kai tikslus laikas nenustatytas, kaltinamajame akte nurodomas apytikris laikas, tačiau jis taip pat aprašant minėtas nusikalstamas veikas kaltinamajame akte nėra nurodytas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodyta būtina kaltinamojo akto turinio dalis, jos teismui pateiktame kaltinamajame akte nėra. Šiuos kaltinamojo akto trūkumus teismas pripažino esminiais, nes iš kaltinamojo akto neaišku, kada padarytos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos ir tai trukdo nagrinėti bylą. Be to, apygardos teismas nurodė, kad dėl šių trukumų yra pažeista Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje S. B. yra kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 3 punktu, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Prokurorė skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatos reikalauja, kad kaltinamajame akte būtų nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį (LR Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo 9 punktas). Įtarimo formuluotė turi būti tiksli, logiška ir trumpa, nurodant nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius (nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, pasekmes ir pan.). Pareiškiant S. B. įtarimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. S. B. , be kitų įtarimų, buvo inkriminuotas didelės vertės svetimo turto iššvaistymas ir didelės vertės turtinės prievolės išvengimas apgaule (sukčiavimas). Kaip matyti, pranešimuose apie didelės vertės svetimo turto iššvaistymą buvo nurodytos buhalterinių dokumentų (kasos išlaidų orderių ), pagal kuriuos buvo iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos S. B. išmokėtos atitinkamos pinigų sumos, datos, išdėstytos chronologine tvarka. Nepagrįstas teismo teiginys, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Laiko aplinkybė, kiek ją patvirtina faktiniai bylos duomenys, buvo nurodyta, aprašant buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu buvo iššvaistyti bendrovės pinigai, surašymo laiką. Kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kada buvo pradėtas šis tęstinis nusikaltimas: pirmoji nusikalstama veika – 2006 m. vasario 10 d.; paskutinė nusikalstama veika – 2007 m. sausio 15 d., kada S. B. , per kelis kartus, gavęs iš kasos UAB (duomenys neskelbtini) pinigus pagal kasos išlaidų orderius apmokėjimui už prekes, juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Pagal 1998 m.gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punktą, turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Turtas iššvaistomas, jo nepasisavinus, t. y., neužvaldžius bent trumpam laikui.
Pranešime apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį yra nurodytos buhalterinių dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, surašymo datos. Jų surašymo metu buvo pradėta tęstinė nusikalstama veika - didelės vertės turtinės prievolės išvengimas apgaule, o būtent: S. B. , 2005 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius PVM sąskaitą faktūrą NKR Nr. 0168, joje įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda UAB (duomenys neskelbtini) 8314,63 Lt vertės prekes, išvengė turtinės prievolės valstybei: 1268,33 Lt PVM, iš viso 8 veikos (2005 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 17 d., 2005 m. sausio 18 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. sausio 27 d., 20005 m. sausio 28 d., 2005 m. sausio 31 d. surašytos PVM sąskaitos faktūros), po to, apgaule, klastodamas tikrus dokumentus: PVM deklaracijas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje apgaulingai įrašęs 6403,59 Lt pirkimo PVM ir šią suklastotą deklaraciją 2005 m. kovo 2 d. pateikęs Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteisėtai padidinęs PVM atskaitą, tuo sumažinęs mokėtiną PVM į biudžetą ir nesumokėdamas į biudžetą priklausančių mokesčių, išvengė turtinės prievolės valstybei - 6403,59 Lt PVM. (Pranešime apie įtarimą analogiškai nurodoma tolesnė tęstinė S. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį). Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad visame įtarime pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį yra nurodytos konkrečios ir tikslios nusikaltimo padarymo datos chronologine tvarka fiktyviuose sandoriuose ir su UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) . Visą nusikalstamą veiką apjungė vieningas nusikalstamas sumanymas. Šio tęstinio nusikaltimo paskutinė veika - S. B. , 2006 m. sausio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VLP Nr. 000260 nenustatytam asmeniui įrašius žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda UAB (duomenys neskelbtini) 15611,40 Lt vertės prekes, išvengė turtinės prievolės valstybei - 2381,40 Lt PVM, apgaule - klastodamas tikrus dokumentus: PVM deklaracijas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje apgaulingai įrašius pirkimo 6829,74 Lt PVM ir šią suklastotą deklaraciją 2006 m. vasario 22 d. pateikęs Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteisėtai padidinęs PVM atskaitą, tuo sumažindamas mokėtiną PVM į biudžetą, ir nesumokėdamas į biudžetą priklausančių mokesčių, išvengė turtinės prievolės valstybei - 6829,74 Lt PVM. Pažymėtina, kad S. B. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį pasireiškia turtinės prievolės išvengimu apgaule, nusikaltimo laiką apibrėžia faktų suklastojimas (šiuo atveju, PVM sąskaitų faktūrų), dėl kurio susidarė fiktyvi teisinė padėtis, sudaranti prielaidas išvengti prievolės (suklastotų PVM deklaracijų pateikimas VMI). Taigi, šis laikas kaltinamajame akte yra nurodytas.
Abiejuose pateiktuose kaltinimuose yra nurodyta nusikaltimų padarymo laikas, kiek jį įmanoma nustatyti pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.
Aplinkybė, kad apibendrintas nusikaltimo padarymo laikas nebuvo nurodytas pačioje įtarimo pradžioje ar pabaigoje, negali būti laikoma trūkumu, trukdančiu bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi konkretus nusikaltimų padarymo laikas yra nurodytas, išdėstant konkrečias veikas. Teismo nurodyta aplinkybė, kaip kaltinamojo akto trūkumas, negali būti laikoma ir esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržiusiu kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Prokurorė skunde nurodo, kad įtariamasis S. B. nenurodė pastabų dėl jam pareikšto įtarimo ir davė parodymus dėl jam pareikšto įtarimo, todėl teismo nurodytas argumentas, jog minėtas kaltinamojo akto trūkumas suvaržė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas yra nepagrįstas (b. 1.143-178, 180-182, t. 7).
Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šiuo atveju kaltinamasis aktas atitinka reikalavimus, nurodytus baudžiamojo proceso įstatyme, kadangi esminiai bylos duomenys, nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų ir nusikaltimų padarymo laikas, yra nurodyti kaltinamajame akte, kliūčių nagrinėti bylą nėra.
Apeliacinio teismo posėdyje prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal galiojančiame Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio. Kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio, taip pat iš duomenų, kuriais grindžiamas S. B. pareikštas kaltinimas matyti laikotarpis per kurį buvo padarytos S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti ir valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija. Pirmosios instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.
Kaip jau buvo minėta, kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį, todėl paminėtų aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas turi būti konstatuojamas tik tada, kai teismas ištiria pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad baudžiamoji byla dar nebuvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir teismas vertino faktines aplinkybes net nepradėjęs įrodymų tyrimo. Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šioje byloje teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad nusikalstamų veikų padarymo laikas kaltinamajame akte nurodytas klaidingai arba kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas neatitinka byloje esantiems duomenims ir tai trukdo priimti objektyvų sprendimą (nuosprendį), išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Be to, prokuroras kaltinamajame akte nurodytas veikos esmines bylos aplinkybes ir jos kvalifikavimą gali keisti (pildyti) iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina.
Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad aptariamoje byloje kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, , ir bylą perdavė prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
.
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla dėl S. B. , kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,182 straipsnio 2 dalį, buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.