Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-30 · Administracinė byla Nr. A-552-2217-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
A-552-2217-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00328-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A552-2217/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00328-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio jo laisvės ir teisės periodiškai buvo apribojamos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. konvojuojant jį iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, iš Pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš Pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, jis buvo vežamas spec. sunkvežimiu „Mercedes Benz“. Pareiškėjas nurodė, kad ši transporto priemonė pagal teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) yra draudžiama. Konvojuojant spec. sunkvežimiu „Mercedes Benz“ pažeidžiami visi Konvojavimo taisyklių reikalavimai: dėl sėdimų vietų, vėdinimo, šildymo, bagažinėje nėra patalpos bagažui sudėti, dėl nuolatinio išmetamųjų dujų jaučiamos smarvės kameroje, perpildymo. Vasarą važiuojant yra labai karšta ir trūksta oro, nes kamera nėra vėdinama, o šaltuoju metu pareiškėjas nušaldavo galūnes. R. D. pažymi, kad spec. sunkvežimio kameros dydis yra apie 3 kv. m., į ją paskiriama nuo aštuonių iki keturiolikos asmenų kartu su jų asmeniniais daiktais. Konvojuojant pareiškėją joje dažniausiai būdavo nuo vieno iki trijų stovinčių asmenų. Vežant dėl nepatogios pozicijos nuolat tirpdavo kūno dalys, kildavo konfliktai, trūko oro, dėl susigrūdimo buvo gadinami asmeniniai daiktai. Tuo buvo pažeistos Konvojavimo taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytas atskiras arba izoliuotas nuteistųjų laikymas, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 57 punktas, Kelių eismo taisyklių 196 punktas. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata, sukelta nervinė įtampa, stipriai pažemintas jo orumas, pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. patyrė didelę neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 9-10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialios paskirties sunkvežimiais „Mercedes Benz“ ir „Volkswagen Crafter“. Mažieji autobusai „Volkswagen Crafter“ yra 19 sėdimų vietų vienaukščiai autobusai su kėbulu, pritaikytu kaliniams vežti. Specialios paskirties sunkvežimiams „Mercedes Benz“ (atitikties tipas ar kategorija N2 BAM – sunkvežimis-furgonas yra transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti, 36 sėdimos vietos), kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliktos ekspertizės ir išduotos 2004 m. gruodžio mėn. 21 d. pažymos Nr. 543 ir Nr. 544, kad jie atitinka „Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms“, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo mėn. 11 d. įsakymu Nr. 348, ir juos galima eksploatuoti kaip žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius. Šių sunkvežimių techninė būklė kiekvienais metais tikrinama UAB „Kauno techninės apžiūros centras“. Saugos diržų ar papildomų konstrukcijų, prietaisų, nenumatytų Tarnyboje eksploatuojamo specialiojo transporto atitikties sertifikatuose, įrengimas yra negalimas. Specialios paskirties sunkvežimiams „Mercedes Benz“, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, 2012 metų lapkričio - 2013 metų sausio mėnesiais yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų specialios paskirties sunkvežimių „Mercedes Benz“ atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Atsakovas nurodė, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių X skyriaus nuostatomis, patikrinama specialiojo transporto inžinerinių techninių priemonių būklė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nustatytais terminais ir laiku, t. y. kiekvienais metais, specialiosios paskirties transportui atliekama valstybinė techninė apžiūra. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklų 103.7 punktu, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga vežami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Tokiu atveju sergantysis vežamas atskiroje kameroje. Atsakovas nurodė, kad Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmeninių daiktų pervežimo. Visuose Tarnybos specialios paskirties konvojavimui skirtuose automobiliuose yra įrengti atsarginiai išėjimai nelaimės atvejui. Atsakovas pažymėjo, kad pagal pateikiamus konvojavimo žiniaraščius pareiškėjas iš Pravieniškių 2 Pataisos namų – atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir atgal nė vieno karto nebuvo vežamas viršijant leidžiamą pervežti asmenų kiekį spec. automobiliais ir konvojavimas nustatytu maršrutu truko mažiau negu 6 valandas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sąlygų, o jo pretenzija Tarnybai yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti nėra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2011 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011, rėmėsi Konvojavimo taisyklių 109, 142 punktais, nustatė faktines aplinkybes ir konstatavo, kad Konvojavimo taisyklės nebuvo pažeistos, Tarnyba taip pat nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, kad Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai, todėl darė išvadą, kad Tarnyba negalėjo pažeisti teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.

Teismas rėmėsi Kelių eismo taisyklių 196 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas buvo vežamas automobiliais „Mercedes Benz“, kuriuose yra 36 sėdimos vietos, bei automobiliais „Volkswagen Crafter“, kuriuose yra 19 sėdimų vietų, šie automobiliai atitinka techninius reikalavimus.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo R. D. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

III.

Pareiškėjas R. D. apeliaciniu skundu (b. l. 165-166) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti jam iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 172) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nenurodomi ginčijami klausimai, nenurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai, todėl apeliacinis skundas neturi juridinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui, jo manymu, patirtą neturtinę žalą, kuri kildinama iš Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareiškėjo konvojavimu automobiliais, neatitinkančiais nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, nurodęs, kad nėra įrodytas nei atsakovo veiksmų neteisėtumas, nei pats žalos padarymo faktas.

Apeliaciniame pareiškėjo skunde iš esmės pakartojami pradinio skundo argumentai, susiję su jo konvojavimui naudotų transporto priemonių trūkumais bei perpildymu konvojuojamais asmenimis.

Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, nustatantis atsakomybę už valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kuri nėra siejama su tų institucijų ar jų atstovų kalte. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys bei padaryta žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo konvojuojamas automobiliais Mercedes Benz ir Volkswagen Crafter, kurie atitiko higienos reikalavimus ventiliacijos ir apšvietos lygio aspektais (b.l.23-28). Pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų keturių naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams (b.l.13-22). Taigi apelianto argumentai, susiję su automobilių Mercedes Benz v/n AHG 175 ir AHG 184 netinkamumu žmonėms vežti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu suvokimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sėdimų vietų trūkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius bei su jais susijusius dokumentus (b. l. 29-143) pareiškėjo konvojavimo atvejais 2011 m. balandžio – 2012 m. lapkričio mėnesiais asmenų, vienu metu vykstančių specialiaisiais automobiliais, skaičius niekada neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir šiuos pareiškėjo argumentus netinkamais atsakovo veiksmų neteisėtumui įrodyti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei Kelių eismo taisyklių taikymą pareiškėjo skundžiamų atsakovo veiksmų bei konvojavimo sąlygų patikrinimui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio prasme, taip pat nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl konstatuotina, kad neegzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Be to, Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi sveikatos sutrikimai (rankų nušalimas, kūno tirpimas, oro trūkumas) kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė