- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- I3-890-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00316-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Panevėžio rajono, Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio, Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl ekonominės sankcijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) teismui paduotu skundu (b. l. 1-3) prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. spalio 9 d. nutarimą „ Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. R., 2018 m. rugsėjo 4 d. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė turi tris vandens gręžinius, iš kurių du naudoja savo ūkinei veiklai, o trečiasis yra rezervinis, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2018 m. lapkričio 9 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovė buvo įpareigota iki 2019 m. gegužės 31 d. atlikti naudojamų vandens gręžinių aprobacijas ir gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Už privalomojo nurodymo neįvykdymą bendrovei 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu bendrovei paskirta 1 200 Eur bauda. Pareiškėja nesutiko su šios sankcijos paskyrimu. Nurodė, kad bendrovė ėmėsi veiksmų leidimui iš Lietuvos geologijos tarnybos gauti, t. y. siekiant išsipirkti iš valstybės žemės sklypą, kuriame įrengtas gręžinys, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojamos vandenvietės vandens išteklių įvertinimo (aprobacijos) pagal pateiktą prognozuojamą vandens kiekį, tačiau darbai pagal šią sutartį dėl jų sudėtingumo vėlavo. Vanduo Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje naudojamas gyvulių girdymui, laukų purškimui ir buitinėms reikmėms. Nurodė, kad bendrovės naudojami gręžiniai yra tvarkingi, turi pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1981 m. liepos mėn. ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. lapkričio 5 d. Iš gręžinių paimtas vanduo apskaitomas vandens skaitiklio rodmenimis. Pareiškėja nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 103 120 kubų požeminio vandens, už kurį sumokėjo 10 597 Eur. Pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijas už 2015m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., apie sunaudotą vandens kiekį. Pažymėjo, kad Panevėžio rajono(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei ypač svarbi 2018 m. gruodžio 13 d. Seime įregistruota LR Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo projekto Nr. XIIIp-1787 ( 2) 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nauja formuluotė ,, jeigu žemės ūkio veiklą , išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, neturi gauti leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išduodamo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos“. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė visiškai atitinka šiuos įstatymu nustatytus kriterijus. Tačiau įstatymo įsigaliojimas atidėtas iki 2020 m. liepos 1 d.
Pareiškėjo atstovė R. G. teismo posėdyje nurodė, kad leidimo eksploatuoti vandens gręžinius gavimo procesas užtruko ne vien dėl pareiškėjos kaltės, pareiškėja sumokėjo mokesčius už išgautą požeminį vandenį, įstatymo leidėjas panaikino įstatyminį pagrindą ateityje skirti tokio pobūdžio baudą. Pareiškėjo atstovė šiais argumentais bei iš esmės analogiškais atsiliepime nurodytais argumentais prašė sumažinti pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 200 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius savo atsiliepime ( b.l. 35-38 ), o jos atstovas G. K. teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 2019 m. spalio 9 d. nutarimo „ Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjos reikalavimą dėl paskirtos ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo spręsti, laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė turi tris vandens gręžinius, iš kurių du naudoja savo ūkinei veiklai, o trečiasis yra rezervinis, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutartis. 2018 m. lapkričio 9 d. bendrovei buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovė buvo įpareigota iki 2019 m. gegužės 31 d. atlikti naudojamų vandens gręžinių aprobacijas ir gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Bendrovė šio privalomojo nurodymo neskundė bei neprašė pratęsti jo įvykdymo termino. Iki nurodyto termino - 2019 m. gegužės 31 d., bendrovė privalomojo nurodymo neįvykdė. Už duoto privalomojo nurodymo neįvykdymą, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas protokolas Nr. J34-22 . Mano, kad 2019 m. spalio 9 d. nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiškėjai už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, paskirta 1200 Eur bauda, buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai išaiškinus aplinkybes, laikantis įstatymo reikalavimų, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodė, kad bendrovė savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų leidimui gauti: kadastrinių matavimų veiksmų, siekė išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame įrengtas gręžinys, sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl naudojamos vandenvietės vandens išteklių įvertinimo. Šias aplinkybes atsakovas vertino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė bendrovei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią 1 200 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. R., 2018 m. rugsėjo 4 d. atlikęs planinį naudojamų vandenviečių patikrinimą, nustatė, kad Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė turi tris požeminio vandens gręžinius, iš kurių du bendrovė naudoja savo ūkinei veiklai, o trečiasis yra rezervinis, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties. Parengtame 2018 m. rugsėjo 4 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48) konstatavo , kad Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „ Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ( išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 13 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei 2018 m. lapkričio 9 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovė buvo įpareigota iki 2019 m. gegužės 31 d. atlikti naudojamų vandens gręžinių aprobacijas ir gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (b. l. 42-43). Nustatyta, kad bendrovė šio privalomojo nurodymo neginčijo, neprašė pratęsti jo įvykdymo terminą. Kadangi bendrovė duoto privalomojo nurodymo neįvykdė, jai 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą (b. l. 39-41). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu „ Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 1 200 Eur bauda.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnis 3 dalyje numatyta, kad neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Pareiškėja neginčija padaryto pažeidimo, jį pripažįsta, teismo posėdyje pareiškėjos atstovai paaiškino, kad privalomojo nurodymo bendrovė neįvykdė, kadangi bendrovė turėjo daug darbo, privalomasis nurodymas kažkur pasimetė, o vėliau ir apie jį pasimiršo, tačiau mano, kad yra nubausta per griežtai. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje galutinai suformulavo reikalavimą ir prašė sumažinti ekonominės sankcijos, paskirtos nutarimu, dydį iki 200 Eur.
Nagrinėjamu atveju atsakovas dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės padaryto pažeidimo sunkinančių aplinkybių nenustatė. O , kadangi bendrovė savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų leidimui gauti: kadastrinių matavimų veiksmų, siekė išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame įrengtas gręžinys, sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl naudojamos vandenvietės vandens išteklių įvertinimo, šias aplinkybes atsakovas vertino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinus visas turinčias reikšmės aplinkybes, laikantis įstatymo reikalavimų.
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. spalio 9 d. nutarimas „ Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog nors pareiškėja išgavo ir naudojo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, ėmėsi veiksmų leidimui iš Lietuvos geologijos tarnybos gauti, t. y. siekė išsipirkti iš valstybės žemės sklypą , kuriame įrengtas gręžinys, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojamos vandenvietės vandens išteklių įvertinimo ( aprobacijos) pagal pateiktą prognozuojamą vandens kiekį, tačiau darbai pagal šią sutartį dėl jų sudėtingumo vėlavo. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas vertina tai, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai skiriama 400 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalį Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei paskirtą 1200 Eur baudą pakeisti į 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.