- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 1-264-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06429-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajai K. V., jos gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, nukentėjusiajam A. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), 2006-09-04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 straipsnį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2011-02-14 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji K. V. 2018 m. vasario 7 d., apie 01:54 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė ne mažiau tris kartus sugyventiniui A. G. į kaklą, krūtinę ir dešinę koją, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam durtinį- pjautinį kaklo dešinės pusės sužalojimą su dešinės jungo venos pažeidimu, durtinį- pjautinį kiauryminį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu ir durtinę- pjautinę aklą dešinės blauzdos žaizdą, tai yra šeimos nariui - nukentėjusiajam A. G. dėl durtinių- pjautinių sužalojimų su kaklo dešinės jungo venos pažeidimu ir dešinio plaučio pažeidimu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamoji K. V. teismo posėdyje kalta prisipažino dalinai ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju A. G. kartu gyveno nuo 2015 metų. Jie buvo nesusituokę, tačiau gyveno kaip vyras ir žmona, kartu vedė bendrą ūkį. Įvykio dieną ji grįžo namo apie 17.20 val., buvo blaivi. Nukentėjusysis A. G. buvo išgėręs, pradėjo reikalauti alaus, cigarečių. Ji supyko, tačiau nuėjusi parnešė keturis didelius plastikinius butelius stipraus alaus ( 7,5 % ) ir juos kartu su nukentėjusiuoju gėrė. Begeriant nukentėjusysis ėmė jai priekaištauti, kad ji nėra registruota darbo biržoje, ji taip pat jam priekaištavo, kad jis niekur nedirba. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to nukentėjusysis iš parduotuvės parnešė dar du tokius pačius butelius alaus. Tada ji alų jau gėrė viena savo kambaryje, tačiau nukentėjusysis prie jos toliau lindo, priekaištavo, užrakino buto duris ir pasiėmė raktus. Vėliau nukentėjusysis užmigo. Tada kaltinamoji surado pas jį buto raktus, norėjo atrakinti duris ir išeiti, tačiau užsikirto durų spyna. Kaltinamoji, pasiėmusi du peilius bandė atitraukti užsikirtusį spynos liežuvėlį, tačiau tada pabudo nukentėjusysis ir priėjęs prie jos ėmė ją stumdyti, tąsyti, trenkė į veidą. Kaltinamoji, gindamasi dūrė jam turėtu peiliu. Pripažįsta, kad dūrė ne vieną kartą, kodėl taip darė, paaiškinti negali. Tuo metu ji buvo neblaivi ir pikta. Po to nukentėjusysis nuėjo ir atsigulė į lovą. Kaltinamoji pamatė, kad jam kraujuoja kaklas, norėjo jį apžiūrėti, tačiau nukentėjusysis ją vijo šalin. Tada ji šaukėsi pagalbos, kaimynai davė vatos, ji pati paprašė, kad kaimynai iškviestų greitąją pagalbą. Vėliau atvažiavo policiją, ją sulaikė ir išsivežė, o nukentėjusįjį išsivežė atvykę medikai. Pripažįsta, kad ir anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktuodavo, jis ne kartą prieš ją yra vartojęs fizinį smurtą. Po sulaikymo kaltinamojo atsiprašė, slaugė jį ligoninėje, jis jai atleido. Neneigia, kad tai ji sužalojo nukentėjusįjį, tačiau tai padarė netyčia, gindamasi nuo jo. Labai gailisi dėl įvykdyto. Su byloje pareikštu Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu pilnai sutinka.
Nukentėjęs A. G. paaiškino, kad jis su kaltinamąja nuo 2015 metų gyveno kaip vyras ir žmona, t. y maistas ir pinigai buvo bendri, jie kartu vedė bendrą ūkį. 2016 m. jie buvo susipykę, apie metus laiko kartu negyveno, o po to vėl ėmė gyventi kartu. 2018-02-06 jis buvo namuose, buvo išgėręs. Kaltinamoji į namus grįžo apie 17 valandą. Nukentėjusysis ėmė jos prašyti alaus, cigarečių, jis apsipyko, tačiau kaltinamojo parnešė jam keturis didelius plastikinius butelius stipraus alaus. Vėliau jis dar atnešė du tokius pačius butelius alaus. Begeriant jie ėmė pyktis, nuketėjusysis priekaištavo kaltinamajai, kad ši nesiregistruoja darbo biržoje, socialiai nesidraudžia. Nukentėjusysis žinojo, kad tuo metu kai jie susipyksta, kaltinamoji dažniausiai išeina iš namų. Siekdamas, kad ji neišeitų, jis užrakino buto duris ir pasiėmė raktus. Po to jis užmigo. Atbudo nuo kažkokio krebždesio prie durų. Atbudęs pamatė, kad kaltinamoji bando atidaryti duris. Tada jis priėjęs prie kaltinamosios vėl ėmė bartis, ėmė ją tampyti, kelis kartus trenkė ją į duris, smogė į veidą. Tuo metu jokių peilių kaltinamosios rankose nepastebėjo. Besistumdant pajuto smūgį į veidą, t. y. į žando dešinę pusę, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Po to jis atsigulė, pačiupinėjęs šoną jautė, kad yra šlapia, matė kraują, tačiau galvojo, kad susistumdymo metu kažkur nusibrozdino, todėl į tai nekreipė dėmesio. Vėliau jis užmigo. Prabudęs pamatė atvykusius policijos darbuotojus, medikus. Šie norėjo suteikti jam pagalbą, tačiau nukentėjusysis jiems priešinosi. Rytojaus dieną prabudęs gydymo įstaigoje jis sužinojo apie jam padarytus sužalojimus. Taip pat sužinojo, kad jam yra perpjauta šlaunis. Prieš įvykį jis buvo pas kaimyną, skaldė malkas ir kirviu buvo persikirtęs tą šlaunį. Negali pasakyti, ar jam tą koją sužalojo kaltinamoji, ar jis pats susižalojo. Pripažįsta, kad prieš kaltinamąją yra ne vieną kartą vartojęs fizinį smurtą. Mano, kad šio įvykio metu pats savo veiksmais išprovokavo nukentėjusiąją, ji gynėsi ir jį sužalojo. Po įvykio ji lankė jį ligoninėje, juo rūpinosi, jis jai atleido ir jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia, prašo kaltinamajai skirti kuo švelnesnę bausmę, neatimti jai laisvės.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, jos yra kaimynės. Ji ir kaltinamoji gyvena 2 – bendrabučio aukšte, o nukentėjusysis A. G. – 4- me aukšte. Kaltinamoji gyveno kartu su nukentėjusiuoju, tačiau jis prieš ją vartodavo fizinį smurtą, todėl kaltinamoji dažnai grįždavo nakvoti namo. Apie tą įvykį jai pasakė jos sūnėnas E. Š., t. y. jis pasakė, kad atbėgo kaltinamoji, prašė tvarščių ir kvietė užeiti į kambarį. Sūnėnas nuėjo ten, pamatė sužalotą nukentėjusįjį ir iškvietė greitąją pagalbą. Liudytoja paties įvykio nematė. Taip pat paaiškino, kad kaltinamoji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau liudytoja niekada nėra pastebėjusi, kad ji būdama tokios būsenos smurtautų.
Liudytojas T. V. paaiškino, kad aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar nebeprisimena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. vasario 7 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu R. P.. Nakties metu, apie 01.55 val., iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK budėtojo gavo nurodymą, kad reikia vykti į adresą (duomenys neskelbtini). Budėtojas paaiškino, kad pranešėjas kvietęs pagalbą nurodė, kad yra padurtas vyriškis apie 45 metų, paminėjo, kad gyvas. Taip pat nurodė aplinkybes, kad padurtas vyriškis ir moteriškė, kuri pasakė apie padurtą vyriškį yra sugyventiniai, galimai ta moteriškė konflikto metu ir dūrė vyriškiui. Atvykus nurodytu adresu, kiek prisimena koridoriuje buvo pranešėjas E. Š., kuris trumpai paaiškino, kad jam rūkant koridoriuje, priėjo moteris, kuri paprašė tvarsčių, o paklausus kam, pastaroji jam atsakė, kad konflikto metu ji peiliu sužalojo kaimyną. E. Š. paaiškino, kad jam yra žinoma jog moteris ir padurtas vyriškis yra sugyventiniai, nes kartu gyvena. Priėjus prie 411 buto durų, šios buvo užrakintos. Pabeldus ir paaiškinus, kad atvyko policija, paprašė atrakinti buto duris, bet jų niekas neatidarė. Bute girdėjosi vyriškio tylios aimanos. Pranešėjas E. Š. dar paaiškino, kad moteris duris užsirakino. Kadangi durų niekas neatrakino, todėl buvo priimtas sprendimas jas išlaužti. Matėsi, kad buto durys yra senos, sutrūnijusios, todėl stipriai pastūmus jos atsidarė. Įėjus į vidų bute buvo moteriškė, kaip vėliau buvo nustatyta K. V., ji stovėjo prie kriauklės. Matėsi, kad K. V. girta, pasimetusi ir nesuprantanti dėl kokios priežasties atvyko policijos pareigūnai. Butas matėsi labai netvarkingas, mėtėsi šiukšlės, buteliai. Bute buvo K. V., kuri stovėjo prie kriauklės, o lovoje gulėjo vyriškis, kuris aimanavo, bet nieko nekalbėjo. Bute daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Matėsi, kad vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta A. G., sužalotas, nes lovos patalynė, ant kurios jis gulėjo, buvo kruvina. Priėjus prie jo matėsi švieži įpjovimai. Klausinėjo pas K. V. ir A. G. kas atsitiko. A. G. klausiamas kas atsitiko, sakė, kad nieko nenori aiškinti, nori miego, nuo jo buvo juntamas labai stiprus alkoholio dvokas. K. V. atsakė, kad nieko nežino. Vėliau kalbant su K. V., kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji papasakojo, kad konfliktavo su A. G. dėl to, kad jis kaltino ją nesitvarkant, nesirūpinant butu, todėl ji supyko dėl jai išsakytų A. G. kaltinimų ir, pagriebusi pirmą pasitaikiusį daiktą, kuo buvo peilis, smogė A. G.. Kiek kartų tuo peiliu dūrė ir į kurias vietas negalėjo nurodyti. A. G. dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas GMP į KMUK. K. V. buvo sulaikyta ir pristatyta į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK OVS. Kai įėjus į butą lovoje pamatė aimanuojantį A. G. ir priėjo prie jo arčiau, prie lovos pastebėjo stalą, ant kurio matė padėtus virtuvinius peilius, tačiau kiek jų buvo tuo metu nekreipė dėmesio, tik atkreipė dėmesį, kad jie buvo švarūs, nesimatė kraujo dėmių nei ant peilių, nei ant stalo. Nuo stalo peilius paėmė ir atvežė į (duomenys neskelbtini) apskr. VPK NVRS ir perdavė pareigūnui, kuris pradėjo tyrimą ( t. 1, b. l. 55-56 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.
Liudytojas E. Š. paaiškino, kad 2017-02-06 atvažiavo pas savo tetą R. K.. Po to jis nuėjo pas savo draugę I. B., ten gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant išgirdo, kad kažkas spardo duris. Išėjęs į koridorių pamatė kaltinamąją, ji prašė padėti išlaužti duris, sakė, kad „prisidirbo“. Paklausus, kas įvyko, ji pakvietė užeiti į kambarį ir pažiūrėti. Užėjus matė kraują, lovoje gulintį A. G.. Pastarasis jo pagalbos neprašė ir jį išvarė iš kambario.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2018-02-06, apie 19.40 val., atvyko pas savo tetą R. K., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Vakarojo pas draugę I. B., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). 2018-02-07, apie 01.30 val., ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje rūkė. Tuomet prie jų priėjo to paties namo gyventoja K. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute. Priėjusi moteris pasiteiravo binto. Paklausus kas atsitiko ir kam jai bintas, ji pasakė, kad eitų kartu su ja ir pasižiūrėtų. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, rado čia lovoje gulintį to buto gyventoją A. G.. Atkreipė dėmesį, kad kambaryje esanti lova sukruvinta, todėl pasiteiravo ką ji padarė. K. V. priėjo arčiau lovoje gulinčio A. G. ir paaiškino, kad padūrė vyriškį. Ji rodė, kad dūrė vyriškiui į kaklą, po to norėjo pasakoti į kurias kitas vietas, kūno dalis dar dūrė, tačiau jis nebenorėjo jos klausyti, išėjo iš buto ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos skambučiu. K. V. nepažįsta, žino ją tik iš matymo. Šio įvykio metu K. buvo neblaivi. Pats A. G. nieko neaiškino, tiesiog sakė dingti ( t. 1, b. l. 40 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad, jo manymu, lauko duris išlaužė pati kaltinamoji, o kitas duris – policijos pareigūnai. Įvykio metu jis buvo išgėręs, todėl aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau jeigu sakė, kad kaltinamoji prašė iš jo binto, tai reiškia, kad taip ir buvo. Po įvykio nepastebėjo, ar kaltinamoji buvo sužalota.
Liudytojas P. T. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, anksčiau jie buvo sugyventiniai. Įvykio dieną jis telefonu bendravo tiek su kaltinamąja, tiek su nukentėjusiuoju. Kaltinamoji jam sakė, kad grįžo iš sodo pavargusi, o nukentėjęs yra girtas ir reikalauja cigarečių ir alaus. Ji prašė liudytojo atvažiuoti pas juos ir apraminti nukentėjusįjį. Jis skambino A. G., tačiau negalėjo su juo susišnekėti. Kaltinamoji nelinkusi smurtauti. Apie nukentėjusiojo sužalojimą jis su kaltinamąja kalbėjosi gal po savaitės laiko. Ši jam sakė, kad A. G. užrakino lauko duris ir jos neišleido iš buto. Ji su peiliu bandė atidaryti duris, A. G. to daryti neleido ir ji jam peiliu dūrė gal septynis kartus, pati nepajuto kaip tai įvyko. Taip pat tvirtina, kad nukentėjusysis smurtaudavo nukentėjusiosios atžvilgiu.
Iš 2018-02-07 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8768 matyti, kad K. V. nustatytas 2.14 prom. girtumas. ( t. 1, b. l. 131).
Iš 2018-02-07 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti 4 peiliai ir raktų ryšulys ( t. 1, b. l. 57 ).
Iš 2017-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų daugiabutis bendrabučio tipo namas. Matyti vienos rudos spalvos metalinės laiptinės durys, pro kurias patenkama į laiptinę. Laiptais užlipus į ketvirtą aukštą koridorius. Priėjus pirmas duris, esančias kairėje pusėje, matomos durys medinės, atidarytos, kairėje pusėje, ties stakta matyti laužimo žymės. Virš durų matyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pro šias duris įėjus į prieangį, matyti kairėje medines duris, ant kurių staktos užrašyta Nr. (duomenys neskelbtini), pro jas patenkama į vieno kambario butą. Prieangyje ant žemės matyti plastikinis 1 litro talpos butelis su užrašu "STIPRUS". Tik įėjus, ant žemės numestas MRT „Nokia“ , jo detalės pabirusios. Tik įėjus pro duris virtuvė, kurios kairėje pusėje viryklė, spintelės ir šaldytuvas. Dešinėje virtuvės pusėje matyti įėjimas į kambarį. Kambaryje prie kairės sienos stovi pailgas medinis stalas, ant kurio pridėta įvairiausių šiukšlių. Prie lango, kambario gale, stovi viengulė lova, ant jos baltos spalvos paklodė su galimai kraujo dėmėmis. Kambaryje prie dešinės sienos stovi sekcija ir skalbimo mašina bei kabo televizorius ant sienos. Kambaryje nematyti jokių kraujo dėmių ar kitų daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ( t. 1, b. l. 11-17 ).
Iš 2018-02-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 536/2018(02) matyti, kad joje nurodyta, jog A. G. padarytas durtinis-pjautinis kaklo dešinės pusės sužalojimas su dešinės jungo venos pažeidimu, durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu ir durtinė-pjautinė akla dešinės blauzdos žaizda. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, beveik vienu metu. Išvardinti sužalojimai A. G. padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimai A. G. padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. Išvardinti sužalojimai padaryti beveik vienu metu. A. G. dėl durtinių-pjautinių sužalojimų su kaklo jungo venos ir dešinio plaučio pažeidimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 106- 107 ).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
K. V. inkriminuojama tai, kad ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį A. G.. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).
Teismo posėdyje tiek kaltinamoji K. V., tiek nukentėjusysis A. G. nurodė, kad jie buvo nesusituokę, tačiau gyveno kaip vyras ir žmona, t. y. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, bendri buvo jų pinigai ir pan. Tai, kad jie gyveno kartu, t. y. kaip vyras ir žmona, teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja R. K.. Taip pat kaltinamoji K. V. nurodė, kad ji, paleista iš laikino sulaikymo, iš karto vyko lankyti nukentėjusiojo A. G. į ligoninę, kas patvirtina jos emocinį prieraišumą nukentėjusiajam.
Išanalizavus bylos duomenų visumą, teismui nekyla abejonių, kad K. V. ir A. G., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, artimi ilgalaikiai šeimos ryšiai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystės), santykius.
Iš 2018-02-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 536/2018(02) matyti, kad joje nurodyta, jog A. G. padarytas durtinis-pjautinis kaklo dešinės pusės sužalojimas su dešinės jungo venos pažeidimu, durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu ir durtinė-pjautinė akla dešinės blauzdos žaizda. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, beveik vienu metu. Išvardinti sužalojimai A. G. padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimai A. G. padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. Išvardinti sužalojimai padaryti beveik vienu metu. A. G. dėl durtinių-pjautinių sužalojimų su kaklo jungo venos ir dešinio plaučio pažeidimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 106- 107 ). Kaltinamoji K. V. pripažįsta, kad tai ji sužalojo nukentėjusįjį A. G.. Tas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklausti liudytojai R. K., T. V.. Kaltinamoji neneigia ir to, kad nukentėjusįjį ji sužalojo būdama neblaivi. Šią aplinkybę patvirtina ir 2018-02-07 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 8768 iš kurio matyti, kad K. V. nustatytas 2.14 prom. girtumas. ( t. 1, b. l. 131).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro vienareikšmę išvadą, kad būtent kaltinamoji K. V., būdama neblaivi, sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį A. G. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis buvo sugyventiniai, įvykio dieną tarp jų įvyko konfliktas. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamoji K. V. peiliu durdama nukentėjusiajam į kaklo, krūtinės sritį, į dešinę blauzdą suprato, jog jos veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Teismo nuomone, K. V., būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo ir turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, durdama nukentėjusiajam į kaklo, krūtinės, sritį, į dešinę blauzdą, suprato, kad tokie jos veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jai buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.
Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamoji K. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji K. V. iš esmės pripažino esmines jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, savo veiksmus vertino kritiškai. Atsižvelgiant į tai, šią aplinkybę teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Minėta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamoji ir nukentėjusysis girtavo, tarp jų kilo konfliktas. Po to nukentėjusysis nuėjo miegoti, o kaltinamoji norėjo išeiti iš buto, tačiau užsikirto durų spyna. Tada ji pasiėmė iš virtuvės peilius ir jų pagalba bandė atidaryti duris. Tuo metu prie jos priėjo nukentėjusysis. Nenorėdamas kaltinamosios išleisti iš buto, jis ėmė ją tąsyti, kelis kartus ją stūmė, po ko ji atsitrenkė į duris, trenkė jai kumščiu į veidą. Šias aplinkybes nurodė kaltinamoji, jas pilnai patvirtino ir apklaustas nukentėjusysis.
Tokiu būdu nustatyta, kad įvykio metu pats nukentėjusysis kaltinamosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, todėl tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte kaip sunkinanti aplinkybė numatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, t. y. jai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 131 ). Teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu tai pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Tokiu būdu teismas kaltinamosios K. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji kalta pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. G. elgesys.
Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. G. gydymo išlaidų atlyginimo – 2183,90 Eur ( t. 1, b. l. 33-35 ). Kaip nustatyta, nukentėjęs A. G. nuo 2018-02-07 iki 2018-02-14 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo gydytas dėl trauminio hemopneumotorakso. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 2182,90 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, todėl ji šią žalą privalo atlyginti pilnai.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip matyti, kaltinamoji K. V. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs ( t. 1, b. l. 118, 165-166 ), administracine tvarka bausta ( t. 1, b. l. 115-116 ), Psichiatrinis gydymas, įskaita : 2018-03-07 gautas Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus pranešimas, kad K. V. gydėsi Marių sektoriuje ( t. 1, b. l. 120 - 121 ), 2018-04-24 specialistas davė išvadą, kad K. V. nėra pagrindo atlikti psichiatrinę ekspertizę ( t. 1, b. l. 130 ), Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašyta ( t. 1, b. l. 125-126 ), nedirbanti, jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji kalta pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. G. elgesys. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamoji K. V. padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamosios atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jai inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.
Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajai realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąją charakterizuoti neigiamai, jos padaryta nusikalstama veika ( BK 135 str. 2 d. 3 p.), nors ir pagal BK 11 str. nuostatas priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajai šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant ją nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusysis su kaltinamąja susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia, jai jokių pretenzijų neturi, pats prašo teismo nenuteisti kaltinamosios realia laisvės atėmimo bausme. Be to, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamoji daugiau nenusikalto ir nepadarė kitų teisės pažeidimų. Savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų iš anksto sumaniusi sužaloti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo kaip atsakas į jo provokuojamą elgesį ir pačios nepateisinama išraiškos forma pasireiškusio elgesio pasekmė. Tokiu būdu jai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus ją nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jos socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jos santykiams su jos šeimos nariais. Todėl teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamosios K. V. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297 – 298, 303 - 305, 307 – 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
K. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį nuteisti ją 2 ( dvejų ) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) nuo 23 val. iki 6 val., bei paskirti 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.
Nuteistajai K. V. išaiškinti, kad ji privalo (LR BK 48 straipsnio 3 dalis):
be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (LR BK 48 straipsnio 10 dalis ).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš nuteistosios K. V. PSDF biudžetui padarytą 2182,90 Eur ( du tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt du Eur 90 ct ) žalą dėl nukentėjusiojo A. G. gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajai K. V. nedalyvaujant teismo posėdyje – nuo nuosprendžio nuorašo jai išsiuntimo dienos ) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.