Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 21 d., 13.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 138 km/h greičiu ir nustatytą leistiną greitį viršijo, įvertinus prietaiso paklaidą vairuotojo naudai, 68 km/h. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 127 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. K. atžvilgiu nutraukta, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., sudėties.

Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apylinkės teisme.

Institucija pritaria teismo nutarimo motyvui, kad byloje esanti pažeidimo padarymo metu greičio matuokliu užfiksuota fotonuotrauka yra blogos kokybės ir vien ji neįrodo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. kaltės, tačiau atkreipia dėmesį į kitus byloje surinktus duomenis, kurie privalomai turėtų būti vertinami visumoje. Institucijos nuomone, teismas bylos nagrinėjimo metu A. K. pateiktą versiją, priešingą ikiteisminio bylos tyrimo metu pateiktai jo versijai dėl pažeidimo aplinkybių, įvertino nevisapusiškai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų A. K. kaltei įrodyti.

Skunde pažymima, kad pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimą yra numatyta Institucijai. Tokia išvada darytina, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., kuri numato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Institucijos nuomone, pareigūnai tinkamai, savalaikiai ir teisėtai rinko įrodymus, šią savo pareigą įvykdė, patikrino tyrimo metu esamas aplinkybes ir surinko pakankamai duomenų A. K. kaltei pagrįsti. Be to, skunde pažymėta, jog bylos tyrimo metu pareigūnui pateiktame paaiškinime nors ir neužtikrintai, tačiau A. K. savo kaltės neneigė ir ją pripažino. Todėl teismo pozicija, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, yra nepagrįsta.

Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Todėl, Institucijos nuomone, teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių, paaiškėjusių bylos nagrinėjimo metu, bei galimų įrodymų, taigi, priimto nutarimo negalima lakyti teisėtu ir pagrįstu. Toks preferencinis duomenų vertinimas nėra priimtinas.

Teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turėjo būti imtasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kilo būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl liudytojų apklausos, pažeidėjo versijos tikrumo patikrinimo. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Atliekant tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad A. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę pažeidimo padarymo metu galimai vairavo kitas asmuo, nebuvo jokių duomenų ir apie tai, kad teisę naudotis jo automobiliu yra suteikta kitiems asmenims ir kad būtent jie galėjo ja naudotis pažeidimo padarymo užfiksavimo momentu. Savo paaiškinime bylos tyrimo metu A. K. nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantį automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo jis pats. Todėl atlikti papildomus veiksmus ir imtis kitokių priemonių pareigūnas neturėjo jokio teisėto pagrindo.

Institucijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje naujai paaiškėjusioms aplinkybės patvirtinti ar paneigti dėl asmens kaltės ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą konstatuojant, kad A. K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d. A. K. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu vertintini kritiškai, atsižvelgiant į jo procesinę padėtį, o būtent tai, kad jis yra pažeidėjas. Kaip jau minėta aukščiau, jis pripažino savo kaltę ir nepateikė jokių tam prieštaraujančių ar abejonių dėl jo kaltės buvimo keliančių duomenų. Atliekant tyrimą nebuvo jokių neaiškumų dėl kaltės, pripažįstant A. K. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Aplinkybė, kad jis jam priklausantį automobilį valdyti perdavė kitam asmeniui, o šis dar kitam, nepatvirtina transporto priemonės perdavimo kitam asmeniui fakto, t. y. perdavimo, daikto perleidimo kitam asmeniui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, ir jie nerinkti, apie pažeidimo padarymo metu galimai vairavusį asmenį ar jam vairuoti A. K. automobilį perdavusį asmenį (A. K. tariamą draugą), ir, apskritai, ar toks asmuo pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar tai realus asmuo. Nenustačius asmenų ir jų neapklausus, daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų A. K. kaltei pagrįsti, teisiškai negalima. Skunde teigiama, kad teismas formaliai įvertino A. K. iškeltą, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintą versiją, netikrindamas jos realumo ir pagrįstumo, nesiėmė priemonių objektyviai tiesai nustatyti, o būtent, kokioms aplinkybėms esant buvo perduotas automobilis kitam asmeniui, o paskui ir trečiam (visgi automobilio vertė yra didelė, o fotonuotraukoje aiškiai matomas tik vienas joje važiuojantis asmuo), neįvertino pažeidimo padarymo dienos visų įvykių laiko ir vietos atžvilgiu, nenustatė ir neapklausė su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėms susijusių asmenų, kas turėjo reikšmės bylos baigčiai.

Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Pažymėtina, kad teismas nevertino ir kitų A. K. bylos nagrinėjimo teisme nurodytų aplinkybių, o būtent, nesiaiškino ketinimo parduoti automobilį aplinkybių: kieno duomenys buvo nurodyti skelbime parduoti automobilį, dėl kokių priežasčių tai buvo perleista daryti draugui (asmens anketiniai, kontaktiniai duomenys nesiaiškinti), apklausiant nesiaiškinti laikotarpiai dėl, anot A. K., atsiradusių pirkėjų, nevertinta A. K. nurodyta priešinga byloje esantiems duomenims aplinkybė, jog jis greitai nevažinėja (ne kartą baustas už greičio viršijimą). Privalomai šiuo atveju turi būti vertinami ir kiti su tuo susiję byloje esantys nenuginčijami faktiniai duomenys: automobilio savininkas yra A. K. sūnus, kuris išvykęs ir gyvena užsienyje, tačiau nėra jokių duomenų, kad pažeidimo padarymo dieną jo Lietuvoje nebuvo ir automobilio jis nevairavo.

Institucija nurodo, kad pagrįstų abejonių, kurias pašalinus būtų galima padaryti galimai priešingas, negu padarė pirmos instancijos teismas, išvadas ir pagrįstai pripažinti A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., pakanka, jog teismo sprendimas būtų pripažintas nepagrįstu, jo teiginiai deklaratyviais, nepagrįstais jokiais jų teisingumą bei tikrumą patvirtinančiais duomenimis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų daryti kategorišką išvadą, jog nuotraukoje yra A. K., nėra pagrindo. Taip pat teismas konstatavo, kad nors teismui ir kilo abejonių dėl A. K. iškeltos versijos, tačiau įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka A. K. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad nėra galimybės surinkti byloje naujų įrodymų, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų A. K. kaltę dėl šio pažeidimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti.

Aukštesnės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) ir Kelių eismo pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-44265210-15 , užfiksuotas automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis 138 km/h (su 5km/h paklaida), kai ten leistinas važiavimo greitis 70 km/h bei fotonuotraukoje užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo, kurio veido bruožai neįžiūrimi (b. l. 2). Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 21 d. 13.03 val. automobiliu BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini). Kokiais reikalais to metu važiavo ir kur, nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Kad jo vairuojamas automobilis būtų buvęs užfiksuotas mobiliu greičio matuokliu, A. K. nepastebėjo. Jei užfiksuotas prietaisu 138 km/h greitis, tai galbūt ir galėjo jis tuo metu tokiu greičiu važiuoti. Skubėjimo priežasties neprisimena. Dėl pažeidimo gailisi ir jį pripažįsta (b. l. 4). Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. K., valdytojas A. K. (b. l. 5). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. K. ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, tame trape ir už greičio viršijimą (b. l. 12-15). Iš A. K. pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, jog kaltės dėl pažeidimo jis iš esmės nepripažino ir paaiškino, kad automobilis, kurio viršytas greitis 2015 m. lapkričio 21 d. buvo užfiksuotas, priklauso jo sūnui, kuris yra išvykęs ir gyvena užsienyje. Automobilį jis laiko pas save namuose, lapkričio mėn. automobiliu naudojosi. Su automobiliu važiavo jo draugas ir galimas automobilio pirkėjas. Policininkui sakė, jog neatsimena kas vairavo. Galvoja, kad jis nevairavo, nes greitis nesąmoningas (b. l. 19-20). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme, išskyrus A. K., daugiau nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamą A. K. inkriminuotą teisės pažeidimą. Priimant sprendimą remtasi tik A. K. teisme duotu paaiškinimu ir iškelta versija, kad jis automobilio tokiu greičiu vairuoti negalėjo, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nesiėmė jokių priemonių kilusioms abejonėms išsiaiškinti, nustatyti ar automobilis iš tiesų buvo parduodamas, nustatyti pažeidimo padarymo metu automobilį galimai vairavusį asmenį ir ar apskritai toks asmuo pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje, ar tai realus asmuo, nesprendė dėl papildomų liudytojų apklausos, taigi, nesiėmė jokių priemonių A. K. teisme iškeltai versijai patikrinti, taip nukrypdamas nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Be to, pažymėtina ir tai, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, jų visumą, netinkamai juos vertino bei pats nerinko įrodymų. Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t. y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas, dėl kurio skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų pašalinti padaryti pažeidimai ir nustatytos tikrosios faktinės bylos aplinkybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.