- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-653-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00474-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- H. G.
- Nukentėjusysis
- Ž. P.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudžiamoji byla Nr. 1A-653-72/2011
2011 m. rugsėjo 14 d.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikinei, nuteistajam H. G., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajai Ž. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo H. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 138 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir H. G. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Priteista iš H. G. nukentėjusiosios Ž. P. naudai 45,38 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. G. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 23 d., apie 21 val., viešoje vietoje – Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gatvės 2 namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, stebint kitiems asmenims, delnu vieną kartą sudavė į veidą ir vieną kartą įspyrė į kairę ranką Ž. P., kuriai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto, dėl kairės rankos nykščio galinio pirštikaulio lūžimo, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis H. G. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendį ir pagal LR BK 284 str. 1 d. nutraukti bylą, o pagal LR BK 138 str. 1 d. sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Paskirdamas jam bausmę teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, leidžiančias jam paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad teismas nepakankamai dėmesio skyrė nusikaltimo subjektyviosios pusės analizei, neįsigilino į jo tyčios turinį, motyvus ir tikslus, neatsižvelgė į konfliktinės situacijos priežastis, jo veiksmų charakterį. Jis nusikaltimą padarė ne iš chuliganiškų, o asmeninių paskatų, t. y. pykčio, kilusio dėl nukentėjusiosios kalbų, kad jis savo draugę apgaudinėja palaikydamas ryšius su nepilnametėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jo smūgis delnu į veidą buvo tik simbolinis, po jo neliko jokių žymių, o į sėdmenis nukentėjusiajai norėjo įspirti po to, kai pati nukentėjusioji jam stipriai sudavė į veidą. Konfliktas truko labai trumpai, jį stebėjusių pašalinių buvo mažai, tai niekam nesukėlė jokio diskomforto. Nurodo, kad teismas neišanalizavo visų liudytojų parodymų. Teismas nekreipė jokio dėmesio į liudytojos S. K. parodymus, kad pati nukentėjusioji Ž. P. kišosi į jo santykius su drauge norėdama juos išskirti ir kad ji jam trenkė į veidą. Teigia, kad yra našlaitis, augo vaikų namuose, pas globėjus. Mano, kad tai turėjo reikšmės jo elgesio formavimuisi. Atlikdamas tokią pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę netektų darbo bei buto, kurį šį mėnesį gavo kaip remtinas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo H. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, aiškiai išdėstė H. G. nusikalstamų veikų aplinkybes, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų požymius, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo veikas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Nuteistasis H. G. savo kaltės dėl nukentėjusiajai Ž. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo neginčija.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas pripažindamas jį kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumą. Tuo tarpu apelianto H. G. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nuteistasis H. G., manydamas, kad jis pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamą dėmesį skyrė nusikaltimo subjektyviosios pusės analizei, neatsižvelgė į jo tyčios turinį, motyvus ir tikslus, konfliktinės situacijos priežastis, jo veiksmų charakterį, kad nusikaltimą jis padarė ne iš chuliganiškų, o asmeninių paskatų, t. y. pykčio, kilusio dėl pačios nukentėjusiosios kalbų, kad jis savo draugę apgaudinėja palaikydamas ryšius su nepilnametėmis, kad nukentėjusiajai buvo suduotas nestiprus smūgis delnu į veidą, po kurio neliko jokių žymių, kad nukentėjusiajai norėjo įspirti į sėdmenis po pačios nukentėjusiosios jam suduoto smūgio į veidą, kad konfliktas truko labai trumpą laiką, jį stebėjusių pašalinių buvo mažai, aplinkiniai dėl jo veiksmų nebuvo šiurkščiai pažeminti. Taigi, kaip matyti, ginčydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas skunde iš esmės neigia chuliganiškų paskatų buvimą, o asmeninių paskatų buvimas, jo nuomone, nesudaro LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apelianto skundo argumentai nepaneigia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Tuo atveju, kai tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių ir savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis H. G. su nukentėjusiąja Ž. P. yra pažįstami. Kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino nuteistasis H. G., nukentėjusioji Ž. P. kišosi į jo ir jo draugės tarpusavio santykius, dėl ko jis ir anksčiau su ja yra konfliktavęs, taip pat ne kartą buvo įspėjęs, kad ji daugiau taip nesielgtų, tačiau toks jos elgesys kartojosi. Todėl jis 2011-05-23 apie 21 val. kartu su V. V. atėjo į P. L. g. Nr. 2 kiemą pasikalbėti su Ž. P.. Pasikvietęs kieme buvusią Ž. P. prieiti prie jo bei pastarajai priėjus, prie kitų kieme buvusių asmenų nukentėjusiosios paklausė, kodėl ji kišasi į jo ir jo panelės tarpusavio santykius. Ž. P. nespėjus nieko atsakyti bei nelaukdamas atsakymo, jis iš karto sudavė nukentėjusiajai delnu per skruostą, o kuomet nukentėjusioji jam sudavė atgal, jis spyrė jai, pataikydamas į ranką. Nukentėjusiajai nuėjus, jis su V. V. taip pat nuėjo savo namų link. Buvus tokias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji Ž. P., o jos parodymus dėl įvykio metu jai suduotų smūgių bei kilusių pasekmių iš dalies patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad Ž. P. dėl kairės rankos nykščio galinio pirštikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi bylos įrodymais nustatyta, kad smūgius nukentėjusiajai Ž. P. nuteistasis H. G. sudavė viešoje vietoje - Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) gatvės 2 namo kieme, stebint kitiems asmenims (nustatyta, kad tai matė V. V.). Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. G. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, t. y. prieš Ž. P., matant pašaliniams asmenimis, pavartojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto, dėl kairės rankos nykščio galinio pirštikaulio lūžimo, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta ir toks apelianto elgesys bei jo konkretūs veiksmai duoda pagrindą išvadai, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis H. G., nepaisydamas aplinkinių teisėtų įstatymo ginamų interesų, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, tenkindamas savo asmeninius interesus viešoje vietoje, t. y. pavartodamas fizinį smurtą prieš Ž. P., sutrikdė jos, kaip visuomenės nario, rimtį, o taip elgdamasis pašalinių asmenų akivaizdoje, apeliantas išreiškė nepagarbą ir šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Šios nustatytos įvykio aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis H. G. savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko tokią vietą ir tokį būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo H. G. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apelianto nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti kaip idealioji BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptis, todėl išteisinti nuteistąjį H. G. dėl veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. bei nutraukti tą baudžiamosios bylos dalį nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. G. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, laikėsi BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmes atsižvelgęs į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė du tyčinius, baigtus, nesunkiu nusikaltimus, nukreiptus prieš valstybės saugomą viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, vertindamas nuteistojo H. G. asmenybę, akcentavo tai, kad jis nusikalto jau būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, už kurią jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau išvadų nedarė bei teismo skirto pasitikėjimo nepateisino, todėl panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą, bedarbis, pajamų ir turto neturi, Kėdainių PSPC priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, nukentėjusiosios atsiprašė, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, savo elgesį dėl pavartoto smurto visiškai pateisina. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už inkriminuotas nusikalstamas veikas H. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nustatydamas jų dydžius mažesnius už BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytų tokių bausmių vidurkius bei, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., šias bausmes subendrino. Kolegija, įvertinusi šiuos apelianto nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti H. G. griežčiausias BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą, nes asmuo, neišnykus teistumui, toliau pažeidinėjantis baudžiamuosius įstatymus, kelia didesnį pavojų visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam H. G. paskirtos mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai bausmės yra ne per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.
Tačiau pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės turinį sudaro ne vien bausmė. Nubaudimas bausme negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju, siekiant maksimaliai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, be visų kitų bylos aplinkybių, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia, kaip bus pasiekti bausmės tikslai.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas H. G. bausmę nepakankamai atsižvelgė ir įvertino kitas svarbias bylos aplinkybes, apie kurias užsimena ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusioji Ž. P., po jai suduoto smūgio į veidą, pati vieną kartą sudavė nuteistajam į veidą, ką patvirtina nuteistojo H. G. paaiškinimas, liudytojo V. V. parodymai. Tik po nukentėjusiosios nuteistajam H. G. suduoto smūgio, apeliantas jai spyrė, pataikydamas į kairę ranką ir dėl kairės rankos nykščio galinio pirštikaulio lūžimo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, už kurį jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas griežtesne nei už viešosios tvarkos sutrikdymą laisvės atėmimo bausme, lėmusią ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusioji Ž. P., iš dalies pripažindama ir savo kaltę bei nurodydama, kad nuteistasis jos atsiprašė ir jie susitaikė, prašė nuteistojo H. G. apeliacinį skundą tenkinti. Kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajam H. G. bausmes, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė ne iš chuliganiškų, o asmeninių paskatų, t. y. kilusio ginčo dėl pačios nukentėjusiosios kalbų atitinkamai nuteistojo atžvilgiu, dėl kurio nuteistasis jau ne kartą buvo nukentėjusiąją įspėjęs, tačiau nukentėjusiosios elgesys, kurio nuteistasis nepageidavo, tęsėsi ir toliau.
BK 75 str. yra numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmeniui, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymą net asmeniui, kuris neišnykus teistumams už tyčinius nusikaltimus, vėl padarė vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Esant byloje sąlygoms atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, esant BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (H. G. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams už du tyčinius nesunkius nusikaltimus), nesvarstė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.
Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, aptartus H. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, pripažino faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų), kreipiant ypatingą dėmesį į tai, kad nusikaltimai padaryti iš asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų ir nėra labai pavojingi visuomenei bei sunkių pasekmių nesukėlė, kad nuteistojo veiksmai nepasižymėjo ypatingu agresyvumu, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus (24 m.), bei tai, kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo socialinius ryšius (neteks ką tik gauto būsto kaip socialiai remtinas asmuo (našlaitis)) kolegija konstatuoja, kad išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 str. 2 d. 1 p. ir 7 p. numatytus įpareigojimus. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.
Nuteistojo H. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti H. G. paskirtos ir subendrintos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant jį iki 2011-12-14 atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.