- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-458/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- O. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Velksena“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Statybos apdailos mašinų prekyba“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Š. ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Velksena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-144-178/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Velksena“ ieškinį atsakovei O. Š. (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Statybos apdailos mašinų prekyba“) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė O. Š. nuo 2003 m. kovo 31 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. dirbo ieškovo UAB „Velksena“ direktore, kol buvo atleista vienintelio akcininko sprendimu ir buvo paskirtas naujas ieškovo vadovas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti: 4 086,20 Lt neteisėtai išmokėtą sumą už anglų kalbos paskaitas; 4 291 Lt už neteisėtai išmokėtą pašalpą; 2 049,17 Lt kaip žalos atlyginimą atsakovei įsigyjant ir parduodant kavos aparatus; 3 466,52 Lt žalos atlyginimą dėl nepagrįstų reprezentacinių išlaidų; 24 804 Lt žalos atlyginimą dėl ieškovui nenaudingos kompiuterių ir kompiuterinio tinklo priežiūros sutarties; 15 000 Lt žalos atlyginimą dėl ieškovui nenaudingos konsultacinių paslaugų sutarties; 3 400 Lt žalos atlyginimą dėl ieškovui nenaudingo sandorio - įsigyto vandens filtro; 29 341,03 Lt žalos atlyginimą dėl ieškovui nenaudingų sandorių įsigyjant statybines medžiagas ir prekes, kurios nebuvo panaudotos ieškovo veikloje; 59 732,41 Lt žalos atlyginimą dėl automobilio BMW pirkimo pažeidžiant ieškovo interesus bei siekiant asmeninės atsakovės naudos. Nurodė, kad atsakovė, būdama ieškovo direktore ir siekdama sau naudos, sudarė ieškovui nenaudingus sandorius ir taip pažeidė ieškovo įstatus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir CK nuostatas, bei tokiais veiksmais padarė ieškovui 148 170,33 Lt žalą (CK 2.87 str. 7 d., ABĮ 19 str. 8 d., ieškovo įstatų 9.6 p.), o būtent:
1) atsakovė 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 37 įsakė apmokėti direktorei (t.y. sau) ir sekretorei V. Č. iš įmonės lėšų už anglų kalbos paskaitas. UAB „Velksena“ vykdoma veikla - turto nuoma ir su tuo susijusi veikla (infrastruktūros priežiūra, mokesčių už vandenį, elektrą ir kt. surinkimas ir administravimas), o ieškovo veikloje anglų kalba nėra reikalinga, ieškovo direktoriui nėra keliamas reikalavimas mokėti anglų kalbą, taigi, sudarytas sandoris nebuvo reikalingas ieškovui;
2) atsakovė 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 39 įsakė skirti sau pašalpą dėl motinos mirties (iš viso 4 291 Lt). Ieškovo įstatuose pašalpų mokėjimas darbuotojams nėra numatytas, o ieškovė sau pašalpą skyrė nepagrįstai;
3) atsakovė 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. balandžio 20 d. ieškovo vardu nupirko du kavos aparatus, nors ieškovui būtų užtekę tik vieno kavos aparato. Atsakovė 2009 m. balandžio 30 d. iš ieškovo nusipirko vieną kavos aparatą už 749,83 Lt. Atsakovė brangesnį kavos aparatą iš ieškovo nusipirko kaip pigesnį ir tokiu būdu ieškovui padarė 2049,17 Lt žalą;
4) atsakovė laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. patvirtino reprezentacinių išlaidų panaudojimą už 3 466,52 Lt. Tačiau paaiškėjo, kad šios lėšos buvo panaudojamos fiktyviai, nes aktuose nurodytos įmonės ieškovo priėmimuose nedalyvavo;
5) atsakovė 2006 m. birželio 1 d. ir 2007 m. birželio 1 d. sudarė kompiuterių ir vietinio tinklo priežiūros paslaugų teikimo sutartis su UAB „Lumadis“. Ieškovas tuo metu, kai jam vadovavo atsakovė, už paslaugas UAB „Lumadis“ sumokėjo 24 804 Lt, nors jokios paslaugos realiai ieškovui teikiamos nebuvo, o ir pats ieškovas apskritai neturi kompiuterinio tinklo;
6) atsakovė ieškovo vardu 2006 m. sausio 5 d. sudarė sutartį dėl konsultacinės pagalbos su VšĮ „Cantus konsultacijos“, pagal kurią už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 15 000 Lt. Šios konsultacijos ieškovui nebuvo būtinos vykdant ieškovo veiklą, o konsultacijų trukmė ir išlaidos už jas yra neadekvačios klausimams, kuriais buvo konsultuojama;
7) atsakovė 2007 m. lapkričio 16 d. ieškovo vardu už 3 400 Lt įsigijo vandens filtrą. Ieškovui toks filtras nebuvo reikalingas, be to, jis ir nebuvo sumontuotas ieškovo patalpose;
8) atsakovė ieškovo vardu už 29 341,03 Lt nupirko statybines medžiagas garažo ir tvoros remontui, tačiau šiam remontui būtinybės nebuvo. Minėtos statybinės medžiagos nebuvo panaudotos ieškovo turto remontui, ieškovas šių medžiagų negavo, iš jų naudą turėjo tik atsakovė;
9) atsakovė 2007 m. spalio 4 d. ieškovo vardu ir sąskaita sudarė sutartį dėl automobilio BMW 520d įsigijimo. Šis sandoris ieškovui nebuvo nei būtinas, nei reikalingas, atsakovė automobilį naudojo savo šeimos reikmėms - juo važinėjo atsakovės sutuoktinis V. Š., kuris nėra ir nebuvo ieškovo akcininkas. Automobilio įsigijimu ieškovui dėl automobilio nusidėvėjimo, palūkanų lizingo bendrovei, draudimo išlaidų buvo padaryta 59 732,41 Lt žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Velksena“ iš atsakovės O. Š. 31 227,46 Lt nuostolių atlyginimą, 936,82 Lt žyminį mokestį bei 39,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o kitą ieškinio dalį atmetė. Be to, teismas priteisė iš ieškovo UAB „Velksena“ 3 160 Lt už advokato pagalbą atsakovei O. Š..
Teismas nurodė, kad faktiškai visos sumos (4036,20 Lt) yra sumokėtos už atsakovės lankytas anglų kalbos paskaitas ir, nors skirti minėtas lėšas buvo galima, tačiau faktiškai kitiems įmonės darbuotojams tokios lėšos nebuvo skiriamos, jas atsakovė pasiskyrė tik sau ir tokiu būdu sukėlė interesų konfliktą.
Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų duomenų, kad atsakovė su kuo nors būtų derinusi 4291 Lt pašalpos ryšium su motinos mirtimi išmokėjimo klausimą. Kita vertus, ieškovo akcininkas teismo posėdžio metu neatmetė pašalpos skyrimo galimybės atsakovei, jei ši dėl tokios pašalpos gavimo būtų kreipusis. Tokiu būdu teismas laikė teisinga reikalavimą dėl skirtos pašalpos priteisimo tenkinti iš dalies, t. y. 2145,50 Lt sumoje.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė už pigesnio kavos aparato kainą iš bendrovės nusipirko brangesnį bendrovei priklausiusį kavos aparatą, kurio likutinė vertė buvo ne 749,83 Lt, o 1185,95 Lt. Taigi atsakovė, skaičiuojant pirkimo kainą su 19 proc. PVM, už kavos aparatą sumokėjo 892,29 Lt. Todėl iš jos priteistinas nesumokėtas skirtumas tarp faktiškai bendrovės nupirkto kavos aparato likutinės vertės ir atsakovės bendrovei už jį sumokėtos kainos - 293,66 Lt. (1185,95 Lt - 892,29 Lt).
Atmesdamas reikalavimą dėl reprezentacinių išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė neneigia, jog šiuo atveju dokumentuose nurodytos reprezentacinės išlaidos faktiškai buvo išlaidos švenčių progomis įmonės darbuotojams dovanomis ar kitaip paskatinti. Tokio aiškinimo ieškovas įrodymais nepaneigė, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad visas šias sumas atsakovė pasisavino ir kitaip panaudojo ne bendrovės interesais. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, jog šių išlaidų įforminimas apskaitoje (kaip reprezentacinių išlaidų) gali būti laikomas finansinės drausmės pažeidimu. Tačiau, teismo nuomone, bet kuriuo atveju tai neduoda pakankamo pagrindo pripažinti, kad lėšų panaudojimas iš esmės neabejotinai neatitiko bendrovės darbuotojų, o tuo pačiu ir pačios bendrovės interesų. Juo labiau, kad šios sumos, turint omenyje beveik dviejų metų laikotarpį sėkmingai veikiančiai bendrovei nėra ženkliau reikšmingos.
Atmesdamas reikalavimą dėl 24 804 Lt išlaidų, sumokėtų pagal bendrovės su UAB „Lumadis“ sudarytų kompiuterių tvarkymo ir vietinio tinklo priežiūros paslaugų teikimo sutartis, teismas nurodė, kad šios sutartys nėra nuginčytos ir bendrovė turėjo jas vykdyti, o pagrindo pripažinti, kad jos neabejotinai buvo nuostolingos bendrovei, taip pat nėra (nustatytas 600 Lt mėnesinis atlyginimas be PVM, o įrodymų, kad UAB „Lumadis“ faktiškai įsipareigojimų neatliko ir kad tokias paslaugas teikė kitas asmuo, nėra).
Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaidų, išmokėtų pagal 2006 m. sausio 5 d. konsultacinės pagalbos sutartį Nr. 06-01-05 su VšĮ „Cantus konsultacijos“, teismas pažymėjo, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. firmų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vadovų susirinkime, kuriame dalyvavo tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo, vienbalsiai buvo nutarta pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentui dėl sąlygų gavimo detaliojo plano rengimui, tokį prašymą buvo įgaliotas pateikti ieškovas. Atsakovė nurodo, kad iš esmės konsultacinės pagalbos sutartis buvo pasirašyta būtent klausimų, susijusių su detaliojo plano parengimu, sprendimui. Apklausta liudytoja L. T. patvirtino, kad šių klausimų svarstymui ir buvo skirtas esminis dėmesys, svarstymuose kelis kartus yra dalyvavęs ir pats trečiojo asmens vadovas. Tuo tarpu ieškovas šių aplinkybių įrodymais nepaneigė, apskritai šioje dalyje jo reikalavimas iš esmės grindžiamas vien tik bendro pobūdžio teiginiais (nuomone), kad ši sutartis bendrovei neva nebuvo reikalinga, paslaugos pagal ją nebuvo suteiktos (kas taip pat nėra įrodyta).
Tenkindamas reikalavimą dėl išlaidų (3 400 Lt) už vandens filtrą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 19 d. aktą pasirašę darbuotojai (J. A., J. Š.) teismo posėdžio metu bei vėliau rašytuose paaiškinimuose kategoriškai neigė filtro sumontavimo pas ieškovą faktą, o aktą pasirašė atsakovės nurodymu. Tai, kad filtras iš tikrųjų nėra sumontuotas, taip pat patvirtina ne tik ieškovo įsakymu sudarytos komisijos aktas, bet iš esmės ir 2009 m. rugsėjo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi teismas sprendė, kad filtras pačios atsakovės buvo pirktas bei priimtas, tačiau realiai jis nėra nei sumontuotas, nei kitaip yra ieškovo žinioje.
Iš esmės atmesdamas reikalavimo dalį dėl išlaidų (iš viso 29 341,03 Lt) įsigyjant statybines medžiagas ir prekes, išskyrus 1442,10 Lt reikalavimo dalį dėl teritorijos tvoros remonto, teismas pažymėjo, kad liudytojai J. A., J. Š. yra pasirašę aktus apie lentų, medienos, kitų statybinių medžiagų, įrankių ir detalių panaudojimą. Teismo posėdžio metu jie aiškino, kad šiuos aktus jie pasirašę pasitikėdami atsakove. Kita vertus, minėti liudytojai, taip pat Č. D. patvirtino, kad remonto darbai bendrovės garaže, archyve, laboratorijoje buvo atliekami. Priešingų įrodymų, t. y. kad apskritai joks remontas nebuvo daromas, į bylą iš esmės nėra pateikta, išskyrus tvoros remontą, kuri, kaip nurodo visi liudytojai, nėra medinė, todėl mediena jos remontui nebūtų buvusi reikalinga apskritai. Teismas sprendė esant akivaizdu, kad padaryti remontą be atitinkamų statybinių medžiagų, įrankių ir pan. neįmanoma, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėtam remontui būtų sunaudota mažiau medžiagų ar, juo labiau, kad jas būtų pasisavinusi ieškovė. Tai, kad 2009 m. spalio 12 d. aktu konstatuota, jog mediena įmonėje nesurasta, nepaneigia jos panaudojimo galimybės anksčiau atliktų darbų eigoje.
Iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių įsigijus automobilį BMW 520d, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pačiu automobilio įsigijimo faktu atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas ir ieškovui buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad ieškovas ir nereiškia reikalavimo dėl skirtumo tarp bendrovės turėtų išlaidų ryšium su automobilio įsigijimu ir automobilio pardavimo vertės priteisimo, kas reikštų visišką žalos atlyginimą. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų ir įtikinamų argumentų, kad automobilio įgijimas buvo tikrai būtinas bendrovės veiklai (juo labiau, tokio prabangaus automobilio), kad tokio automobilio pirkimas buvo derinamas su akcininkais. Ieškovas tokį veiksmą iš esmės vertino kaip asmeninių V. Š. (atsakovės sutuoktinio) interesų patenkinimą. Tai, kad šiuo automobiliu naudojosi tik jos sutuoktinis, pripažino ir atsakovė. Ieškovo aiškinimą apie būtent asmeninių V. Š. interesų patenkinimą iš dalies patvirtina ir faktas, kad automobilis buvo įgytas tuo metu, kai bendrovėje jis buvo įdarbintas, o taip pat ir paties V. Š. paaiškinimas teisme apie tokį automobilį kaip „jo svajonių automobilį“. Pastebėjo, kad V. Š. tris mėnesius delsė bendrovei grąžinti automobilį net ir po įsakymo dėl jo grąžinimo priėmimo. Tokiu būdu teismas sprendė, kad esamų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog automobilio įgijimas buvo susijęs ne tik su lemiamu bendrovės interesu, bet didele dalimi tik vieno iš darbuotojo – atsakovės sutuoktinio – asmeniniu interesu. Kita vertus, nėra vienareikšmiško pagrindo teigti, kad automobilis faktiškai buvo naudotas išimtinai tik asmeniniams atsakovės sutuoktinio interesams ir visiškai nebuvo naudojamas su bendrovės veikla susijusiems reikalams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė nesant galimybės tiksliai įvertinti nuostolius, kokia dalimi nupirkto automobilio prekinės vertės sumažėjimui dėl nusidėvėjimo, kitoms išlaidoms turėjo jo naudojimas išimtinai atsakovės sutuoktinio asmeniniams interesams, todėl sprendė, kad ieškovui priteistina trečdalis jo apskaičiuotos žalos – 19 910 Lt (CK 6.249 str. 1 d. bei CK 1. 5 str.).
Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina bendra 31 227,46 Lt suma.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu iš atsakovės O. Š. ieškovui UAB „Velksena“ priteista 508,20 Lt už advokato pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė O. Š. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Velksena“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir ieškinį atmesti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Anglų kalbos kursų lankymas neprieštaravo nei nusistovėjusiai įmonės politikai darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimu, nei viešai deklaruojamiems įmonės tikslams, o kursų lankymo išlaidos buvo pagrįstos būtinybe kelti vadovės kvalifikaciją (anglų kalbos žinojimas reikalingas organizuojant kasdieninę bendrovės veiklą, dirbant kompiuteriu ir pan.), o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tokių kursų lankomumui nebuvo poreikio. Pats bendrovės akcininkas A. V. nurodė, kad jam buvo žinoma apie paskaitas. Tvirtinimas, kad V. Č. nežinojo apie apmokėtus kursus jai, neatitinka tikrovės, nes ji kaip sekretorė spausdino bei įmonėje nustatyta tvarka registravo įsakymą dėl jos pačios ir atsakovės kursų apmokėjimo ir 1308 Lt suma buvo apmokėti būtent V. Č. kursai.
2. Duomenų, kad po motinos mirties atsakovei buvo pakeltas atlyginimas, nėra, o parama buvo skirta būtent pašalpos pavidalu. Tuo tarpu A. V. tvirtinimas, jog į jį buvo kreiptasi dėl paramos skyrimo ir parama buvo suteikta pakeliant vienkartinį atlyginimą, patvirtina faktą, jog tokios išlaidos su akcininku buvo derintos ir jam tokių išlaidų buvimo faktas buvo žinomas (galbūt painiodamas A. V. nurodo kitokią pašalpos skyrimo formą).
Atsiliepimas
3. Atsakovė apmokėjo tą kavos aparato kainą, kurią bendrovės vyr. buhalterė Č. D. nurodė PVM sąskaitoje faktūroje VLL 001806, todėl jei bendrovei ir buvo padaryta žala, tai ją padarė ne O. Š., o Č. D..
4. Komisija, kuri nustatinėjo filtro buvimą / nebuvimą, buvo sušaukta tik po pusės metų nuo O. Š. atšaukimo, dėl ko filtras galėjo būti išmontuotas sąmoningai, dėl gedimo, dėl vartojimo laiko pabaigos, pasisavintas trečiųjų asmenų ar pan., o byloje nėra duomenų, kad filtro nebuvo O. Š. atšaukimo iš bendrovės vadovės pareigų dienai. Be to, antstoliui, surašiusiam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nebuvo parodytos laboratorijos patalpos, jose nebuvo užfiksuotas filtro buvimas / nebuvimas, dėl ko remtis šiuo aktu, kaip besąlygiškai patvirtinančiu ieškovo reikalavimą, negalima. Po filtro įsigijimo jis sumontavimui buvo perduotas J. A. bei V. M. (2007 m. lapkričio 19 d. aktas), dėl ko atsakyti už filtro dingimą turėtų būtent šie asmenys.
5. Liudytojas J. A., kuris ir pasirašė 2008 m. gegužės 30 d. aktą dėl medžiagų sunaudojimo, 2011 m. sausio 26 d. teismo posėdyje patvirtino, kad 2008 m. gegužės 30 d. aktas yra geras, nes lentos buvo pirktos ir naudojamos dėžių gamybai, o akte tik nurodyta neteisinga medžiagų panaudojimo paskirtis.
6. Spręsdamas klausimą dėl žalos automobilio BMW 520d įsigijimu atlyginimo teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pačiu automobilio įsigijimo faktu atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas ir ieškovui buvo padaryta žala. Tokiu būdu vadovo civilinė atsakomybė apskritai netaikytina, nesant būtinos jos taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų. Kita vertus, teismas apskritai netyrė atsakovės procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovo, trečiojo asmens ir susijusiose įmonėse buvo brangių automobilių įsigijimo vadovaujantiems bendrovės asmenims ir akcininkams praktika, o tokių automobilių įsigijimas su akcininkais buvo derinamas tik žodžiu. Be to, Č. D. 2011 m. sausio 26 d. teismo posėdyje patvirtino, kad A. V. nuolat tikrindavo banko dokumentus su mokėjimo pavedimais, o pirminiai mokėjimai už automobilį (15 000 Lt avansas ir 2008 m. vasario mėn. mokėjimas 18 759 Lt sumai) niekaip negalėjo būti padaryti be akcininko žinios, o po BMW automobilio pirkimo ji pati yra pateikusi A. V. automobilio įsigijimo sutarties kopijas bei mokėjimo grafiką, todėl mano, kad automobilio įsigijimo klausimas buvo derintas tarp akcininkų. Pažymėtina ir tai, kad V. Š. automobilio įsigijimo metu dirbo UAB „Statybos apdailos mašinų prekyba“ verslo valdymo ir plėtros direktoriaus pareigose, buvo šios įmonės akcininku, taip pat dirbo UAB „Velksena“ vadybininku, todėl automobilis buvo pirktas darbo reikalais, o iš dalies ir kaip akcininkui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Velksena“ prašo:
1) Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą toje dalyje kurioje buvo atsisakyta tenkinti reikalavimus dėl:
1. Ieškovas skyrė priedą prie atsakovės atlyginimo, tokiu pavidalu suteikdamas paramą atsakovei, todėl jokia papildoma, savanaudiškai sau išmokėta pašalpa, nesuderinus tokio mokėjimo su akcininku, negali būti laikoma teisėta ir pateisinama, dėl ko turėtų būti priteista visa išmokėta pašalpos suma (4291 Lt), o ne 2145,50 Lt.
2. 2006 m. rugpjūčio 31 d. reprezentacinių išlaidų panaudojimo akte paminėti bendrovės darbuotojai J. A. ir Č. D. paliudijo, kad bendrovė niekada jų į jokius pobūvius nekvietė, o tą patvirtino ir liudytojai J. Š., V. Č., todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 1935,74 Lt, sumokėtus pagal 2006 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą.
3. Pagal sutartį su VšĮ „Cantus konsultacijos“ ieškovui neva buvo suteiktos konsultacijos įmonės registravimo ir ABĮ klausimais, tačiau pati atsakovė pripažino, kad tokios paslaugos nebuvo teiktos, o liudytoja L. T. patvirtino, kad pagal sutartį iš tiesų buvo konsultuojama detaliojo plano rengimo klausimais. Be to, jei, kaip nurodė L. T., keli susitikimai (2-3) ir būtų vykę ir jie būtų trukę visą dieną, tai atsižvelgiant į nustatytą valandinį įkainį (200 Lt/val.), bendra mokėtina suma būtų sudariusi ne daugiau nei 4800 Lt (200 Lt x 8 val. x 3 d.).
4. Atsakovė savo patvirtintais aktais ieškovo sąnaudomis pripažino 5 m³ lentų, kurios neva buvo panaudotos ieškovo garažo ir archyvo remontui, dėl ko atsakovei buvo išmokėta 9000 Lt, tačiau teismas neįvertino 2009 m. rugsėjo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-09-198 nurodytų faktų, kad apžiūrint pastatą (garažą) tiek iš išorės, tiek viduje nebuvo užfiksuota, jog yra rastos medinės konstrukcijos ar matomos lentos. Be to, teismas nevertino liudytojų J. Š. ir J. A. parodymų, kad obliuotos lentos, vykdant statybos darbus, nebuvo naudojamos, o pats J. Š. paliudijo, kad obliuotų lentų nėra pirkęs.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nepagrįstai sumažino priteistiną žalos dėl automobilio BMW 520d įsigijimo atlyginimą iki trečdalio reikalaujamos sumos, nes, visų pirma, ieškovas neprašė visiško nuostolių atlyginimo. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog atsakovės sutuoktinis automobiliu naudojosi ir tarnybiniais tikslais (tokio reikalingumo buvimą ieškovas ginčija), remiantis protingumo ir proporcingumo principais, priteistinas nuostolių atlyginimo dydis galėtų būti mažinamas tik perpus.
6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisimo, nors toks ieškovo prašymas buvo pareikštas ir išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui kartu su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės O. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Statybos apdailos mašinų prekyba“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pažymi, kad trečiajam asmeniui apie UAB „Velksena“ išmokėtas sumas už anglų kalbos paskaitas tapo žinoma tik kai tarp atsakovės O. Š. ir UAB „Velksena“ buvo nutraukti darbo santykiai, o klausimas dėl pašalpos skyrimo su trečiuoju asmeniu nebuvo derinamas. Atitinkamai informaciją apie įsigytą automobilis BMW 520d trečiasis asmuo gavo tik po to, kai automobilis jau buvo įsigytas. Be to, trečiasis asmuo 2011 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu yra pateikęs rašytinius įrodymus – ataskaitas, kurias bendrovės buhalterė Č. D. teikė trečiajam asmeniui, pavyzdį – ataskaitose yra nurodomas tik įmonių įsiskolinimas už elektrą, vandenį ir kitas paslaugas.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Velksena“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Statybos apdailos mašinų prekyba“ sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Velksena“ apeliacinį skundą atsakovė O. Š. prašo jį atmesti. Nurodo, kad A. V. 2010 m. spalio 18 d. ir 2011 m. sausio 26 d. vykusių teismo posėdžių metu patvirtino, kad po atsakovės motinos mirties į jį buvo kreiptasi dėl paramos skyrimo, kas įrodo, jog pašalpos skyrimo klausimas buvo derintas, o atlyginimas atsakovei nebuvo pakeltas. Pagal 2006 m. rugpjūčio 26 d. avanso apyskaitą Nr. 81 1935,74 Lt suma atsakovei buvo išmokėta, tačiau šiomis lėšomis buvo apmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. PBS 0283, o minėtų pinigų atsakovė nepasisavino. Atitinkamai byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad bendrovėje įvairių švenčių proga buvo daromi pobūviai, skirti įmonės darbuotojams, jiems buvo perkamos simbolinės dovanos, tačiau šios išlaidos buvo apskaitomos kaip reprezentacinės, siekiant išvengti papildomo apmokestinimo ir tai paaiškina, kodėl ieškovo nurodomi liudytojai patvirtino nebuvę kavinėje (duomenys neskelbtini). Visų susitikimų datos (jų kiekis) aiškiai nurodytos sutarties su VšĮ „Cantus konsultacijos“ prieduose, o ieškovo minimi keli susitikimai buvo tie, kuriuose dalyvavo ir pats A. V.. Tuo tarpu liudytoja L. T. parodė, kad paslaugos aktuose įvardintos kaip konsultacijos akcinių bendrovių veiklos klausimais dėl to, kad taip suteiktas paslaugas paprasčiau apskaityti. Pagrindinė UAB „Velksena“ veiklos sritis – 12 ha ploto teritorijos priežiūra ir jos administravimas, ieškovui priklausančio vandentiekio priežiūra, o įmonės teritorijoje nuolat buvo atliekami įvairūs smulkūs remonto darbai. Atitinkamai liudytojai J. Š., J. A. bei Č. D. neneigė, kad bendrovėje buvo atliekami įvairūs remonto darbai, įrengta laboratorija, archyvas, persirengimo patalpos darbuotojams, kur buvo naudojama ir mediena, o ieškovas antstoliui galimai sąmoningai neparodė nei įrengtos laboratorijos patalpų, nei darbuotojams įrengtų persirengimo patalpų, todėl remtis išimtinai šiuo protokolu, kaip neišsamiu, negalima. Iš liudytojos Č. D. parodymų aišku, kad automobilio BMW 520d įsigijimas buvo suderintas su bendrovės akcininku A. V., o automobilis pirktas V. Š. darbo reikalais ir jo grąžinimas užtruko dėl V. Š. ligos.
Atsiliepimu į atsakovės O. Š. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Velksena“ prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo veikloje nebuvo jokio poreikio bendrauti su užsienio klientais, o visa bendrovės raštvedyba ir komunikacija buvo vykdoma lietuvių kalba. Liudytoja V. Č. teismo posėdžio metu paliudijo, jog ji anglų kalbos kursų nelankė ir jos niekas apie tokių kursų lankymą neatsiklausė. Atsakovė 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 39 įsakė skirti sau 4291 Lt pašalpą, kuri atsakovei buvo išmokėta bei tokiu būdu nesąžiningai gavo naudos bendrovės sąskaita. Atsakovė, būdama bendrovės vadove, asmeniškai pirko kavos aparatus bendrovės vardu, todėl turėjo žinoti, kad iš bendrovės įsigyja brangesnį kavos aparatą, mokėdama kaip už pigesnį. Vandens filtrą bendrovės sąskaita pirko asmeniškai atsakovė, o J. A. ir V. M. teisme paliudijo, kad vandens filtro nėra matę ir akto apie filtro naudojimą patys nėra ruošę. J. Š. patvirtino, kad obliuota mediena nebuvo perkama, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mediena buvo pirkta dideliu kiekiu. V. Š. trečiojo asmens įmonėje, pagrindinėje darbovietėje UAB „Statybos apdailos mašinų prekyba“ buvo suteiktas tarnybinis automobilis Chrysler Neon, kuriuo jis galėjo naudotis vykdant darbines funkcijas, o jokio poreikio turėti prabangų automobilį BMW 520d nebuvo ir tai patvirtina faktas, jog grąžinus jis buvo parduotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, kurie skundžia tam tikras sprendimo dalis, todėl byla nagrinėjama šalių apeliacinių skundų ribose. Pasak ieškovo, jo prašoma priteisti žalos atlyginimo suma susidarė atsakovei atlikus kelis, jo nuomone, neteisėtus veiksmus (sandorius). Todėl atsižvelgiant į apeliacinių skundų ribas (nei viena iš šalių neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 24 804 Lt, išmokėtų pagal kompiuterių ir kompiuterinio tinklo priežiūros sutartį, priteisimo), kolegija pasisako dėl kiekvieno iš ginčijamų reikalavimų.
Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (3 t., 74 b. l.), tačiau šis prašymas nėra motyvuotas ir šis prašymas teismui apskritai nėra privalomas (CPK 322 str.), o konkrečiu atveju nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl 4036,20 Lt sumos, sumokėtos už anglų kalbos kursus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kursus lankė tik atsakovė, kas leidžia konstatuoti, kad bendrovės lėšos buvo skirtos asmeniniams atsakovės interesams, kadangi mokėti už noro mokytis neišreiškusia V. Č. nebuvo jokio pagrindo, o tokius mokėjimus atlikus būtų pagrindas konstatuoti žalos bendrovei padarymą, Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neleidžia byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma, bendrovės įstatai leido ieškovui skirti lėšas mokslui, švietimui (įstatų 2.3.5 punktai). Be to, įstatuose numatyta, kad bendrovė ,,Velksena“ gali verstis ūkine veikla tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir už jos ribų, turėti sąskaitas kituose valstybės įregistruotose bankuose, o tarp bendrovės veiklos rūšių yra pvz.: ,,laivų ir lėktuvų pardavimo agento veikla“ (Įstatų 2.2., 2.3.1 ir 2.3.4. punktai). Todėl vien tai, kad kursų metu, kaip nurodoma ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas neturėjo užsienio kontrahentų, turint omenyje, kad atsakovė pagal bendrovės įstatus vienasmeniškai atstovavo ieškovą, teigti, kad atsakovė, įgydama anglų kalbos pagrindus, veikė prieš bendrovės interesus ir savo veiksmais padarė jai žalą, negalima. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad V. Č. nebelankant kursų, mokėjimai už ją buvo nutraukti. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas šio atsakovės teiginio nepaneigė (2010 m. spalio 18 d. teismo posėdžio protokolas, 2 t., 172 b. l.). Svarbu yra tai, kad ieškovo akcininko atstovas – trečiojo asmens vadovas A. V. 2011 m. sausio 26 d. duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaneigė, kad jam apie užsakytus kursus buvo žinoma (3 t., 46 b. l.). Ši aplinkybė taip pat neleidžia teigti, kad kursai buvo užsakyti be akcininko žinios. Tuo tarpu atsižvelgiant į kursų trukmę (2 t., 25, 26 b. l.), laikyti už juos patirtas išlaidas nepagrįstai didelėmis, nėra pagrindo. Tokiu būdu teigti, kad anglų kalbos kursų apmokėjimas atsakovei neatitiko bendrovės interesų, prieštaravo jos įstatuose numatytai veiklai bei atitiko išimtinai atsakovės interesus, negalima. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovės veiksmai priimant įsakymą dėl V. Č. kursų, neatsižvelgiant į pastarosios pageidavimus, bei nepakankamai kontroliuojant jos lankomumą, nulėmė, kad, kaip savo apeliaciniame skunde nurodo pati atsakovė, už V. Č. mokslus buvo be pagrindo sumokėti 1308 Lt (tik po to mokėjimai buvo nutraukti), kuriuos atsakovė iš kursų organizatorių neišsireikalavo. Ši suma laikytina dėl atsakovės neapdairumo ieškovui padaryta žala. Šia prasme ši sprendimo dalis keistina mažinant iš atsakovės priteistą 4036,20 Lt žalos atlyginimo sumą iki 1308 Lt.
Nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino reikalavimą dėl žalos už atsakovei skirtą laidojimo pašalpą priteisimo, ieškovas nurodo, kad atsakovės veiksmai skiriant sau pašalpą, prieštarauja bendrovės interesams, o savo ieškinyje apeliantas buvo nurodęs, kad nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų mokėti darbuotojams pašalpas artimųjų mirties atveju (1 t., 31 b. l.). Tačiau sutikti su šiais ieškovo teiginiais negalima, nes bendrovės įstatuose numatyta ieškovo teisė parengti ir įgyvendinti pensinių priedų ir pašalpų mokėjimo sistemas. Tuo tarpu iš byloje apklaustos liudytojos Č. D. (buvusios bendrovės ,,Velksena“ buhalterės) parodymų, kurių iš esmės nepaneigė nei ieškovo, nei trečiojo asmens (bendrovės akcininko) atstovai, matyti, kad pašalpų skyrimo praktika mirus bendrovės darbuotojui arba jo artimam asmeniui bendrovėje egzistavo (3 t., 28 b. l.). Todėl vien tai, kad pašalpų skyrimo sistema nebuvo, kaip tai numatyta bendrovės įstatuose ir kaip nurodo ieškovas, parengta atskiro norminio akto forma, nepaneigia fakto, kad realiai tokia sistema bendrovėje egzistavo, o vien tai, kad moralinė ir materialinė parama buvo suteikta ne eiliniam bendrovės darbuotojui, o jos vadovui, neleidžia teigti, kad toks veiksmas išimtinai prieštaravo bendrovės interesams. Tai patvirtina ir tai, kad pats ieškovas teigia (ir tai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo akcininko atstovas A. V.), jog atsakovei parama buvo suteikta skiriant jai vienkartinį priedą prie atlyginimo. Tačiau ieškovas įrodymų apie tai, kad toks priedas atsakovei buvo paskirtas būtent atsakovės motinos mirties ir laidojimo metu, nepateikė, o iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad priedas buvo paskirtas daug vėliau, atsakovei statant paminklą ant motinos kapo. Kita vertus, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės akcininkas iš esmės laikė būtinu suteikti atsakovei paramą. Taigi ir dėl šios priežasties teigti, kad išmokant atsakovei pašalpą buvo pažeisti bendrovės interesai, o atsakovė veikė išimtinai savo interesais, negalima. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši sprendimo dalis keistina, o ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo už išmokėtą pašalpą atmetamas.
Byloje nustatyta ir atsakovė iš esmės neginčija, kad ji iš ieškovo turėtų dviejų kavos aparatų įsigijo savo nuosavybėn brangesnį, tačiau už jį sumokėjo kaip už pigesnį. Todėl net atsižvelgus į atsakovės argumentus, kad tai ne ji sąskaitoje faktūroje nurodė neteisingą (mažesnę) kainą, nepaneigtas lieka faktas, kad atsakovė nepagrįstai pigiau įsigijo ieškovui priklausiusį kavos aparatą, o kavos aparatų kainų skirtumas vertintinas kaip ieškovui padaryta žala. Tokiu būdu šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteista atsakovės vadovavimo metu įsigyto vandens filtro kaina, apeliantė nurodo, kad filtrą ji perdavė bendrovės darbuotojams J. A. ir V. M.. Tačiau J. A., dirbantis bendrovėje inžinieriumi, parodė, kad filtras realiai jam perduotas nebuvo ir jis niekur nebuvo sumontuotas, o laboratorijoje filtras nebuvo reikalingas (3 t., 23, 26 b. l.). Tai, kad filtras nebuvo sumontuotas, patvirtino ir liudytojas J. Š. (3 t., 35 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos parodymus, nereikšmingu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo grįsti savo sprendimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes antstoliui nebuvo parodytos laboratorijos patalpos. Todėl nustačius, kad atsakovės nupirktas vandens filtras bendrovėje nebuvo sumontuotas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį šioje dalyje tenkinti.
Apeliantas, skųsdamas sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl 3466,52 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės dėl nepagrįstų reprezentacinių išlaidų, savo apeliaciniame skunde šį reikalavimą palaiko tik iš dalies ir prašo priteisti iš atsakovės 1935,74 Lt, kurie pagal pateiktą aktą buvo panaudoti apmokant restorano (duomenys neskelbtini) paslaugas. Savo prašymą apeliantas grindžia tuo, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog bendrovė jokių pobūvių ar darbuotojų maitinimo šiame restorane neorganizavo. Tačiau, taip teigdamas, apeliantas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo motyvus, kuris byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad paminėtų lėšų nurašymas buvo daromas pažeidžiant finansinę drausmę, tačiau, kita vertus, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog minėtos lėšos buvo panaudotos ne bendrovės darbuotojų, o tuo pačiu ir bendrovės naudai (t. y. išimtinai atsakovės interesams). Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir bendrovės darbuotojų V. Č., J. A., Č. D., J. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad bendrovėje švenčių proga buvo organizuojami pobūviai darbuotojams, buvo teikiamos dovanos (2 t., 196 b. l.; 3 t., 26, 29, 34 b. l.). Tokiu būdu tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra pagrindo.
Reikalavimą dėl žalos, padarytos sudarant nenaudingą sutartį dėl konsultacinės pagalbos, ieškovas ieškinyje grindė aplinkybe, kad sutartimi aptartų paslaugų pobūdis - konsultavimas juridinių asmenų nuostatų, akcininkų teisių ir pareigų ir pan. klausimais kelia abejones dėl jos tikslingumo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, o ieškovas savo apeliaciniame skunde to iš esmės neneigia, kad realiai konsultacijos buvo teikiamos detaliojo plano rengimo klausimais. Tai, kad tokio pobūdžio konsultacijos ieškovui buvo reikalingos, patvirtina aplinkybė, jog 2005 m. rugsėjo 9 d. firmų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vadovų (įskaitant ieškovo ir trečiojo asmens vadovus) pasitarime buvo nutarta kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl sąlygų detaliojo plano rengimui gavimo, o šiuos veiksmus atlikti buvo įgaliotas ieškovas (2 t., 32 b. l.). Atsižvelgiant į tai, o taip pat turint omenyje, kad, kaip nurodė atsakovė, bendrovėje nebuvo teisininko, teigti, kad tokio pobūdžio sutartis buvo nenaudinga ieškovui bei viršijo normalią gamybinę - ūkinę riziką, nėra pagrindo. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad 2007 m. vasario 8 d. ieškovas, vykdydamas paminėto pasitarimo įpareigojimą, sudarė su Vilniaus m. savivaldybe Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Tai, kad paslaugos pagal sutartį buvo realiai teikiamos, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja L. T.. Argumentų, dėl kurių teismas neturėtų tikėti šios liudytojos parodymais, ieškovo apeliaciniame skunde nėra. Tuo tarpu ieškovo teiginys, kad reali suteiktų paslaugų vertė sudaro tik 4800 Lt, tėra jo patikimais įrodymais neparemtas samprotavimas. Priešingai, iš byloje esančios ir ieškovo nenuginčytos sutarties dėl konsultacinės pagalbos bei priedų prie jos (1 t., 143-155 b. l.) matyti, kad ieškovui buvo suteiktos daug didesnės, negu jis teigia, apimties paslaugos. Tokiu būdu naikinti minėtą sprendimo dalį nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl 29 341,03 Lt žalos atlyginimo įsigijus statybines medžiagas ir prekes, kurios, pasak jo, nebuvo panaudotos. Pirmosios instancijos teismui šį reikalavimą patenkinus tik iš dalies (iš atsakovės priteista 1442,10 Lt suma) apeliaciniame skunde ieškovas savo reikalavimą palaiko iš dalies ir prašo papildomai priteisti iš atsakovės 9000 Lt už apmokėtas lentas. Šią skundo dalį ieškovas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame konstatuota, jog apžiūrint garažą nebuvo užfiksuota, kad jame rastos medinės konstrukcijos ar grindų lentos. Tačiau vertinant šio argumento pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš liudytojų J. A. ir J. Š. parodymų, remonto darbai bendrovėje vyko ne vien garaže, bet ir kitose patalpose bei visoje bendrovės teritorijoje, kuri nėra maža. Be to, tiek J. A., tiek ir J. Š. parodė, kad garažo remontui buvo pirktos grindinės lentos, chemijos laboratorijoje buvo sudėtos grindys (3 t., b. l. 23, 35). Be to, liudytojas J. Š., priešingai negu teigia apeliantas, patvirtino, kad būtent jis pasirašė abi sąskaitas faktūras, gautas iš B. IĮ. Tuo tarpu minėto liudytojo parodymai, kad jis šių prekių nepirko, atsižvelgiant ir į tai, kad jis iki šiol dirba pas ieškovą, kelia abejonių (3 t., b. l. 36). Tokia išvada daroma ir todėl, kad liudytojas J. A. parodė, kad 2008 m. gegužės 30 d. aktas dėl lentų nurašymo, kuriuo apeliantas grindžia savo apeliacinio skundo reikalavimą yra geras, nes šios medžiagos buvo panaudotos gamyboje (3 t., 24 b. l.). Todėl darytina išvada, kad ieškovas patikimai neįrodė šios savo reikalavimo dalies, dėl ko tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra pagrindo (CPK 178 str.). Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad bendrovėje pastatyta tvora nėra medinė ir jos remontui pagal nurašymo aktą mediena panaudota nebuvo. Todėl nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės apeliacinio skundo dalyje dėl 1442,10 Lt išlaidų, susijusių su tvoros remontu, priteisimo.
Iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl žalos, susijusios su automobilio BMW bendrovei pirkimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepateikta įrodymų, jog automobilio įgijimas buvo būtinas bei buvo derinamas su akcininku. Tačiau tokia išvada padaryta neatsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus. Byloje apklausta buvusi bendrovės buhalterė Č. D. parodė, kad bendrovės akcininko trečiojo asmens vadovas A. V. su automobilio įsigijimo dokumentais susipažino praėjus kelioms dienoms po jo įsigijimo bei parodė, kad atlikti 15 000 Lt mokėjimą (tokio dydžio avansas buvo sumokėtas už automobilį) be A. V. žinios pagal įmonės praktiką (teikiant A. V. informaciją apie pavedimus) buvo neįmanoma (3 t., 31, 33 b. l.). Be to, pats A. V. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam buvo pateikta 2007 m. ir 2008 m. bendrovės veiklos finansinė atskaitomybė. Tuo tarpu įrodymų, kad atsakovė, teikdama akcininko atstovui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, juos klastojo ir nuslėpė automobilio įsigijimo faktą, nėra ir ieškovas to neteigia. Tačiau, nežiūrint nurodytų aplinkybių, jokių turtinių pretenzijų akcininko atstovas dėl automobilio įsigijimo iki pat atsakovės atleidimo iš darbo nereiškė. Tai, kad bendrovės akcininkas žinojo ir neprieštaravo automobilio, skirto V. Š., įsigijimui, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad tiek iki šio automobilio įsigijimo, tiek ir po jo grąžinimo ieškovo akcininkas skyrė V. Š. kitus tarnybinius automobilius, tačiau ginčo automobilio naudojimosi metu UAB ,,Statybos apdailos mašinų prekyba“ tarnybinio automobilio V. Š. neskyrė. Tuo tarpu tai, ar skirti darbuotojui tarnybinį automobilį, ar ne, visų pirma, sprendžia pats bendrovės akcininkas. Be to, automobilio skyrimo būtinybė apsprendžia ir tai, kad V. Š. tuo metu dirbo bendrovėje vadybininku bei pagal atskirą ieškovo įgaliojimą atliko veiksmus, susijusius su detalaus plano rengimu (2 t., 35 b. l.). Be to, sprendžiant dėl šios reikalavimo dalies pagrįstumo, svarbu atsižvelgti į tai, kad jau po atsakovės atleidimo iš darbo naujas ieškovo vadovas J. V. (bendrovės akcininko atstovo A. V. sūnus) 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 22 bei 2009 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 30 patvirtino, kad automobilis BMW vadybininkui V. Š. buvo patikėtas darbdavio (2 t, 243, 245 b. l.). Šių įrodymų visuma patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas su bendrovės akcininko žinia ir jam neprieštaraujant bei esant tam darbinei būtinybei. Todėl ši sprendimo dalis naikintina, o ieškovo reikalavimas dėl žalos, susijusios su automobilio įsigijimu atlyginimo atmestinas.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistos žalos atlyginimą (CK 2.87, 6.245, CPK 178 str.) iki 6443,76 Lt (1308+293,66+3400+1442,10) ir atitinkamai sumažintinas atsakovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas.
Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Velksena“ prašė išspręsti atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimą. Tačiau šiuo metu minėtas klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu. Kita vertus, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 str. 5 d.).
Atmetant ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinant 79,4 proc. (24783,70 / 31227,46 * 100 proc.) atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, pastarajai, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovei iš ieškovo priteistina 744 Lt (937,00 * 0,794) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (3 t., 68 b. l.) ir 1600 Lt advokato pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., 111, 112 b. l.).
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 93 str. 5 d.), proporcingai patenkintų (4,35 proc.) ir atmestų (95,65 proc.) ieškinio reikalavimų daliai. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 172,40 Lt (3963,00 * 0,0435) žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį ir, įvertinus tai, kad dalis žalos atsakovės veiksmais ieškovui visgi buvo padaryta, - 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovei iš ieškovo, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteistina 3000 Lt advokato teisinei pagalbai atlyginti. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas atstovavimo išlaidų sumas, atsakovei iš ieškovo priteistina 2500 Lt (3000 – 500) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Be to, iš ieškovo priteistina 48,93 Lt (51,15 * 0,9565) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą ir viso sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Priteisti iš atsakovės O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Velksena“ (į. k. 125467055) 6443,76 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris litus 76 ct) žalai atlyginti ir 172,40 Lt (šimtą septyniasdešimt du litus 40 ct) žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Velksena“ 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) atsakovei O. Š. advokato pagalbos išlaidoms atlyginti ir 48,93 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 93 ct) valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Sumažinti atsakovei O. Š. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo UAB „Velksena“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikymo mastą iki 6443,76 Lt (šešių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų litų 76 ct)“.
Priteisti atsakovei O. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Velksena“ 744 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 1600 Lt (tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginti.