Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-07 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu I. B. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 125 str., ir nubaustas 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams dėl to, kad jis 2012-12-18 apie 18.15 val. kelio Marijampolė-Kalvarija 14 kilometre, (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, Kalvarijos sav., vairavo transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas geležinkelio pervažą, pažeidė kelio ženklo „204 Draudžiama važiuoti nesustojus prieš STOP liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą“ reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, I. B. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi I. B. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato 2013-02-07 nutarimas.

Skunde nurodoma, kad apelianto vairuojamą automobilį sustabdęs pareigūnas N. V. prie ginčo protokolo pridėtame tarnybiniame pranešime visiškai nieko neužsimena apie ginčo dieną kokios nors priemonės plano vykdymą ar darbą bendradarbiaujant su kitu policijos pareigūnų ekipažu, ką nurodė savo vėlesniame rašytiniame paaiškinime ir žodžiu išdėstė teismo posėdyje. Taip pat šis pareigūnas nurodo, kad „buvo sustabdytas lengvasis automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. B., tačiau pagal ginčo protokolą kurį pats ir užpildė, pareigūnas N. V. sustabdė automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apeliantas, be to, kadangi šis pareigūnas buvo už 800-1000 m. nuo geležinkelio pervažos, kurios „kontrolę" vykdė, jis negalėjo matyti ir vėliau tarnybiniame pranešime nurodyti, jog apeliantas „vairuodamas transporto priemonę, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir pravažiuodamas ją pažeidė kelio ženklo Nr. 204 važiuoti nesustojus draudžiama reikalavimo, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą". Apelianto nuomone, jo vairuojamą automobilį sustabdęs, ginčo protokolą surašęs ir tarnybiniame pranešime neva apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą įforminęs pareigūnas N. V. tarnybines pareigas atliko neteisėtai ir nepagrįstai, nes surašė nepagrįstą tarnybinį pranešimą, kuris iš esmės neatitiko ginčo protokolo turinio, todėl jo surašytas ginčo protokolas negalėjo sukelti teisinių pasekmių ir privalėjo būti panaikintas.

Visi policijos pareigūnai, tarnybą vykdę 2012 m. gruodžio 18 d. apie 18:15 val. ir atlikę neva apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo užfiksavimo, sustabdymo ir įforminimo veiksmus, klaidingai nurodo vieną iš esminių faktinių aplinkybių, kuri neatitinka tikrovės, t. y. dėl policijos tarnybinio automobilio, kuriame buvo pareigūnai N. V. ir G. R., stovėjimo vietos. Tiek pareigūnai, kurie neva užfiksavo, kaip automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop" ženklą (M. M., Ž. L.), tiek pareigūnai, kurie sustabdė apelianto vairuojamą automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad apeliantas buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kur stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, tačiau tokie pareigūnų teiginiai yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti. Apeliantas informuoja apeliacinės instancijos teismą, kad iš tiesų policijos pareigūnas N. V. jį sustabdė apie 150 m nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ribos, važiuojant nuo Kalvarijos Marijampolės miesto kryptimi. Būtent dėl to, kad Atsakovas nepateikė GPS prietaisų duomenų, nebuvo galima neginčytinai nustatyti tikslios policijos tarnybinio automobilio, kuriame tarnybą vykdė pareigūnai N. V. ir G. R., stovėjimo vietos. Būtent todėl, kad policijos ekipažas, kurio pareigūnai sustabdė apelianto vairuojamą automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ne už 500-600 m, o už 800-1000 m nuo kito policijos ekipažo (jeigu toks buvo), visi tiek raštu (tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinimuose), tiek žodžiu teisme parodymus davę pareigūnai, iš tiesų negalėjo matyti ar apelianto automobilis atvažiavo tiesiai nuo geležinkelio pervažos ar įsuko į pagrindinį kelią iš šalutinio keliuko, taip pat ar tai tas pats automobilis, kurį matė slaptai geležinkelio pervažą stebėję pareigūnai (M. M., Ž. L.), be to, geležinkelio pervažą stebėję pareigūnai negalėjo matyti pastebėto automobilio „Volkswagen Passat" (jeigu tokį pastebėjo) judėjimo kelio, kadangi dėl žiemos sezono blogų oro sąlygų (tamsos ir snigimo) bei nelygaus vietovės paviršiaus nebuvo įmanoma matyti, kur nuvažiuoja pro geležinkelio pervažą pravažiavusi transporto priemonė, juolab, kad nuo geležinkelio pervažos iki pareigūnų, kurie stabdydavo jiems nurodytus automobilius, buvimo vietos iš pagrindinio kelio yra keletas išsukimų į šalutinius keliukus. Taigi, pareigūnų ekipažai, tamsiu snieguotu paros metu vykdę tarnybą būnant vienas nuo kito 800-1000 m atstumu, negalėjo užtikrinti tinkamo tarpusavio kontaktavimo ir Kelių eismo taisykles pažeidusių transporto priemonių stebėjimo nuo pažeidimo padarymo vietos iki sustabdymo vietos. Būtent dėl minėtos priežasties už (duomenys neskelbtini) kaimo ribų šalikelėje stovinčio tarnybinio automobilio nematė ir liudytojas J. K. bei pats apeliantas. Tam, kad būtų panaikintos abejonės ir prieštaravimai dėl policijos tarnybinių automobilių stovėjimo vietos ginčo dieną ginčo metu, apeliacinės instancijos teismui tikslinga išreikalauti minėtuose automobiliuose naudotų GPS prietaisų duomenis.

Teisėjas, rašydamas ginčo nutartį, pakeitė liudytoju į bylą iškviesto pareigūno N. V. nurodytos faktinės aplinkybės esmę, kadangi pareigūnas informavo apeliantą, kad „pažeidimas nufilmuotas", o ne „pažeidimas gali būti užfiksuotas vaizdo kamera". Tai yra svarbi detalė, kadangi būtent pareigūno pateikta informacija apie „nufilmuotą pažeidimą" suklaidino apeliantą ir šis pasitikėdamas pareigūnu bei vykdydamas jo reikalavimą nuėjo į pareigūnų tarnybinį automobilį, kur jam neteisėtai ir nepagrįstai buvo surašytas ginčo protokolas. Pareigūnas N. V. informuodamas apeliantą apie neva esančią filmuotą medžiagą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir elgėsi neteisėtai bei nepagrįstai.

Visiškai nepagrįsta ir neįrodyta laikytina pareigūno N. V. pozicija dėl jo suklydimo pildant ginčo protokolą. Pareigūnas N. V. sustabdęs apeliantą ir jam surašęs ginčo protokolą, savo tarnybines pareigas atliko neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi sustabdė apelianto vairuojamą automobilį nesant tam juridinio pagrindo, po to apeliantą suklaidino dėl to, kad yra filmuota medžiaga, kur užfiksuota, kad apeliantas su vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz" padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidžiant kelio ženklą „Stop", todėl surašė neteisėtą ir nepagrįstą ginčo protokolą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė ATPK 7 str. 2 d. reikalavimus, nes ginčo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną vykdė nesilaikant teisėtumo, kadangi ginčo protokole nurodyta transporto priemonė buvo ne ta, kurią savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė policijos pareigūnai, todėl tęsti teisenos pagal tokį dokumentą nebuvo galima, tačiau pirmosios instancijos teismas nepašalinęs esminių bylos trūkumų tęsė ginčo bylos teiseną ir priėmė skundžiamą nutartį. Akivaizdu, kad tai yra pagrindas ginčo nutartį naikinti, kaip neteisėtą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, iš esmės pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą pasielgė priešingai, kadangi visus neaiškumus ir prieštaravimus aiškino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nenaudai, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos skundžiamą nutartį naikinti apeliacine tvarka.

I. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimas. Apeliantas tikina jokio pažeidimo nepadaręs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Spręsdamas I. B. kaltės klausimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, jog tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėję policijos pareigūnai M. M. ir Ž. L. tiek savo 2012-12-19 tarnybiniuose pranešimuose, tiek 2013-01-16 paaiškinimuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2012-12-18 apie 18.15 val. stebint Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini) k. esančią geležinkelio pervažą, pastebėjo prie minėtos sankryžos artėjantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pervažiuodamas geležinkelio pervažą, nesustojo prie „STOP“ ženklo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Apie pažeidimą telefonu buvo informuotas patrulių ekipažas, nurodant pažeidimą padariusio automobilio markę ir valstybinius numerius. Patruliai šį automobilį sustabdė. Jų parodymus patvirtina N. V. tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų G. R., N. V. paaiškinimai, parodymai teisme, kuomet jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš N. V. ir G. R. parodymų matyti, kad jie telefonu buvo informuoti apie tai, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs prieš „STOP“ ženklą. Šis automobilis buvo sustabdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai iš esmės atitinka tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Jiems be jokios priežasties apkaltinti I. B. nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, su pažeidimu sutiko, nurodė priežastis, dėl ko padarė šį pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai skirtingai nurodo policijos automobilio, kuriame buvo pareigūnai N. V. ir G. R., stovėjimo vietą. Tai apelianto įsitikinimu yra esminė faktinė aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Esminė aplinkybė yra ne tai, kurioje tiksliai vietoje (už 500-600 m ar 800-1000 m) nuo pervažos stovėjo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis ir kurioje vietoje buvo sustabdytas I. B. vairuojamas automobilis, o tai, ar I. B. važiavo per geležinkelio pervažą nesustojęs prieš „STOP“ ženklą. Kad I. B. važiavo per geležinkelio pervažą nesustojęs prieš „STOP“ ženklą, patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai. Pastebėtina ir tai, kad nei N. V., nei G. R. nenurodė, kad jie būtų matę, kaip I. B. vairuojamas automobilis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jie patvirtino, kad šią informaciją gavo iš pareigūnų, stovėjusių prie geležinkelio pervažos su automobiliu be specialių ženklų. Pastarieji patvirtino, kad informavo N. V. ir G. R. apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir kad šį pažeidimą padarė ne koks kitas, o būtent automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų parodymų teisingumo, atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio markė ir valstybinis numeris, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą. Policijos pareigūnas N. V. po pažeidimo nustatymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo rašydamas tarnybinį pranešimą paaiškino, esant kokioms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuota, kad I. B. vairavo „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši klaida buvo ištaisyta priimant 2013-02-07 nutarimą, kuriuo I. B. nubaustas dėl ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu pareigūnai matė ir sustabdė būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį „VW Passat“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paminėtas administracinio teisės pažeidimo protokole padarytas apsirikimas esminės reikšmės sprendžiant I. B. atsakomybės klausimą dėl padaryto pažeidimo neturi.

Apeliacinio skundo argumentas, jog bylai teisingai išnagrinėti, privalu išsireikalauti papildomus įrodymus iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato, atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka pagrįstai išvadai, jog I. B. veikoje yra ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų pakanka klausimui dėl I. B. kaltės išspręsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.