- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1250/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- „Swedbank“ AB, AB "Swedbank" GINTARINĖ NAFTA
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“ AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria byla sustabdyta, civilinėje byloje Nr. 2-222-578/2010 pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė nafta“ ir G. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Gintarinė nata“ ir G. L. 623699,53 Lt skolos, kintamas metines palūkanas nuo negrąžintos 613127,68 Lt kredito sumos ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; 6 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovams priklausantį turtą. Nurodė, kad atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ buvo suteiktas kreditas, kurį jis privalėjo grąžinti 2008 m. spalio 5 d.. Atsakovas G. L. laidavo, kad UAB „Gintarinė nafta“ tinkamai ir laiku grąžins kreditą, todėl skola iš atsakovų priteistina solidariai. Šiuo metu vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, tačiau jį pardavus visa skola nebus padengta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.
Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas kreditoriui „Swedbank“ AB, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos įvykdymą (b.l. 81-83). Ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovams byloje kildina iš 2007 m. spalio 5 d. kredito linijos sutarties Nr.07-106229-KL bei 2007 m. spalio 5 d. laidavimo sutarties Nr.07-106229-LA1. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius (ieškovė) turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tokiu būdu užtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nepaneigiama hipotekos esmė, nes pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus prašymą reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto ir tik jeigu šio turto vertės nepakanka visiškai įvykdyti prievolę, išieškojimą galima vykdyti iš skolininko bei laiduotojo (kito) turto. Tuo pačiu nėra paneigiama ir hipotekos kreditoriaus teisė paduoti ieškinį bendra tvarka ir užsitikrinti jo įvykdymą atsakovų turto areštu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-112/2010). Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2004 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Ieškovui pradėjus įkeisto turto pardavimo procedūras ir tuo pačiu metu iš tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiškus skolininkui bei laiduotojui, pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros ir tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra, yra prejudicinis ryšys ir tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius (ieškovas) turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas „Swedbank“ AB prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas skundžiamą nutartį grindė neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi ginčo byloje nėra ir „Swedbank“ AB neturi duomenų apie ieškovo naudai nustatytą atsakovo G. L. turto priverstinę hipoteką.
2. „Swedbank“ AB, vadovaudamasis su G. L. pasirašyta laidavimo sutartimi ir civilinio kodekso 6.76 bei 6.80 straipsniais, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis kreditorius, tiek laiduotojas.
3. Tiek laidavimas, tiek įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės užtikrinimo priemonės, įstatymas nenumato jų tarpusavio konkurencijos, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai galimą laiduotojo atsakomybę susiejo su įkeisto turto pardavimo momentu.
4. Vilniaus apygardos teismas, sustabdydamas civilinę bylą Nr. 2-222-578/2010 nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir Nr. 3K-3-435/2008, kadangi šiose bylose faktinės aplinkybės nesutampa su šios konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
5. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos dėl skolos iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo priteisimo ir nebus nustatytos jokios reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakomybe pagal kredito ir laidavimo sutartis. Atitinkamai tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis liks pardavus įkeistą turtą, ieškovo nuomone, jokios prejudicinės reikšmės neturi.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o skundžiama nutartimi tai atidedama neapibrėžtam laikui, nes nekilnojamojo turto rinka šiuo metu sustojusi ir įkeisto turto pardavimas praktiškai nevyksta. Be to, hipotekinis įkeitimas neatima teisės ginti savo pažeistas teises kitais įstatymo numatytais būdais, t. y. ieškinine teisena prisiteisti skolą iš laiduotojo ir mėginti ieškoti kito skolininko turto (galbūt likvidesnio), o jį suradus realizuoti ir taip patenkinti savo reikalavimą. Tuo tarpu laiduotojui padengus skolą, jam pereis visos kreditoriaus teisės (CK 6.83 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi yra nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių G. L. nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos įvykdymą. Tuo tarpu teisėtas ir pagrįstas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato (išieškojimo iš įkeisto turto) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, nes nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai kreditoriaus reikalavimai ginčo teisenos tvarka gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tuo tarpu tai, kad nekilnojamojo turto rinka šiuo metu yra sustojusi, negali būti laikoma pagrindu nestabdyti civilinės bylos.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi „Swedbank“ AB neturi duomenų apie ieškovo naudai nustatytą atsakovo G. L. turto priverstinę hipoteką. Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje jokia priverstinė hipoteka (CK 4.175 str. 2 d.) iš viso neminima. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų aišku, kad gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu ir žemės sklypo, ant kurio stovi minėtas pastatas, nuomos teisių įkeitimu užtikrintas prievolių pagal kredito linijos sutartį Nr. 07-106229-KL tinkamas įvykdymas (b. l. 5, 21 – 26). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatyta sutartinė hipoteka.
Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai galimą laiduotojo atsakomybę susiejo su įkeisto turto pardavimo momentu, nes įkeitimas neatima teisės ginti savo pažeistas teises kitais įstatymo numatytais būdais, t. y. ieškinine teisena prisiteisti skolą iš laiduotojo ir mėginti ieškoti kito likvidesnio skolininko turto. Tačiau hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto skolininko turto ribojama ir atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 str. 1 d.), nes tik tuomet paaiškės, ar kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme kartu užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą ir nepaneigiant hipotekos esmės. Taigi išieškojimo iš įkeisto turto rezultatas neabejotinai turės esminės reikšmės ieškovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje tenkinimui. Atitinkamai tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas iš hipoteka įkeisto turto, patvirtina tai, jog vien gamybinio pastato, kurį, siekiant patenkinti ieškovo reikalavimus, nutarta parduoti iš varžytinių (b. l. 81 – 83) vertė (šalių susitarimu – 2 960 000 Lt) įkeitimo metu buvo nustatyta kaip daugiau nei keturis kartus viršijanti atsakovų skolą (b. l. 21 – 23). Iš kitos pusės, įkeitimo faktas ir pradėtos išieškojimo procedūros neeliminuoja ieškovo teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl negrąžinto kredito priteisimo iš pagrindinio skolininko ir jo laiduotojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2010), tačiau nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo padaryta bei ieškovo prašymu areštuotas kitas atsakovų turtas (b. l. 36 – 37, 47 – 55). Be to, pažymėtina, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi taip pat nutarta išieškoti iš skolininko 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 2,5 procento metų palūkanų dydžio banko skolinimosi ir pelno maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2009 m. balandžio 20 d.) iki visos paskolos sumos grąžinimo ir 6 procentų įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2009 m. balandžio 20 d.) iki visiško skolos išieškojimo dienos (b. l. 83). Tokiu būdu vien tai, kad ieškovas norėtų kuo greičiau išieškoti skolą iš galbūt likvidesnio turto, negali turėti įtakos reikalavimo tenkinimo tvarkai, kadangi tai pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, o taip pat ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., CPK 17 str.).
Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas nagrinėjamą civilinę bylą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir 3K-3-435/2008, nes šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nustatytomis nagrinėjamoje byloje. Tačiau pažymėtina, kad minėtose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai tiesiogiai siejasi su hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rėmėsi visiškai pagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinę bylą pagrįstai sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, o naikinti minėtos nutarties dėl ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą.