Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1993-07-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 16 str., 146 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius 1993-06-15 Lietuvos Respublikos Įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas; 1994-04-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo;1997-03-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 271 str. 4 d. 6 metams laisvės atėmimo su 1/3 dalies turto konfiskavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 43 str. dalinai prijungta neatlikta bausmės dalis – 2 mėn. pagal Šiaulių rajono apylinkės 1994-04-25 teismo nuosprendį. Paskirta galutinė bausmė 6 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/3 dalies turto konfiskavimu. 2000-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymais Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, galutinė bausmė 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/3 dalies turto konfiskavimu. 2000-05-30 pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3, t.y. 1 metais ir 4 mėnesiais 20 dienų.2002-02-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (2 veikos) 4 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu su 500 Lt turto vertės turto konfiskavimu. 2003-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., remiantis 63 str. 1 d., 4 d. - galutinė bausmė 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo be turto konfiskavimo, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. 2009 m. kovo 28 d. nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. Č. priklausantį turtą - 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6085" su SIM kortele, 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo nukentėjusiosios L. Č. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, iš viso 420 Lt vertės turtą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. kovo 28 d. 03.26 val. neteisėtai inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją viena svetima elektronine mokėjimo priemone - nukentėjusiosios L. Č. vardu išduota AB „Swedbank" mokėjimo kortele „Maestro" Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, 2009-03-28 03.26 val. iš bankomato, esančio Trakų g. 43 Šiaulių mieste, nuimdamas 200 Lt, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, ten pat 2009-03-28 03.26 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, nuimdamas 100 Lt, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, ten pat 2009-03-28 03.27 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją nuimdamas 500 Lt, tokiu būdu panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti - nukentėjusiajai L. Č. priklausančią AB „Swedbank" mokėjimo kortelę „Maestro" Nr. (duomenys neskelbtini);

be to, 2009 m. kovo 28 d. nuo 03.26 val. iki 03.27 val. nukentėjusiajai L. Č. patikėjus jam savo vardu išduotą AB „Swedbank" mokėjimo kortelę „Maestro" Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu ir paprašius paimti nuo jos sąskaitos 40 litų, neturėdamas teisės atlikti finansinių operacijų su nukentėjusiajai L. Č. priklausančioje mokėjimo kortelėje AB „Svvedbank" „ Maestro" Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, veikdamas vieninga tyčia, turėdamas vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, t.y., 2009-03-28 03.26 val. įdėdamas nukentėjusiajai L. Č. priklausančią AB „Swedbank" mokėjimo kortelę „Maestro" Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank" SEB„ bankomatą, esantį Trakų g. 43 Šiaulių mieste ir suvesdamas kortelės PIN kodą bei nurodydamas bankomatui išduoti 200 Lt, 2009-03-28 03.26 val. nurodydamas bankomatui išduoti 100 Lt, 2009-03-28 03.27 val. nurodydamas bankomatui išduoti 500 Lt, neteisėtai, apgaule savo naudai įgijo 800 Lt vertės svetimą, nukentėjusiajai L. Č. priklausantį, turtą.

T. C. kaltu prisipažino pagal visus pareikštus įtarimus ir parodė, jog 2009-03-27 apie 17.00 val. susitiko savo pažįstamą L. Č. ir apie 23.30 val. nuvyko į Šiaulių viešbutį, kur leido laiką. Paskui, apie 03.00 val., L. Č. padavė jam savo banko mokėjimo kortelę ir paprašė nurimti pinigų, tačiau PIN kodo pasakyti nenorėjo. Jis pasakė, kad be PIN kodo pinigų nenuims. Po to ji davė savo banko kortelės PIN kodą. Kiek pinigų jos sąskaitoje ir kiek nuimti nesakė, pasakė, kad paimtų tiek pinigų, kad užtektų. Jis nuėjo prie AB „Swedbank" bankomato prie „Čili picerijos" ir parduotuvės „Ikiukas" Vilniaus g., iš pradžių nuo kortelės nuėmė 200 Lt. Paskui pagalvojo, kad pinigų gali būti mažai, nuėmė dar 100 Lt, o paskui dar 500 Lt. Nupirko alkoholio ir grįžo į viešbutį. Kai buvo su L. viešbutyje, atvyko ir jo draugas V. (V. U.), su kuriuo L. prašymų dar kartą ėjo nuimti pinigų, tačiau jų nenuėmė, nes banko kortelę įtraukė bankomatas. Po to L. automobiliu nuvažiavo pas V. Ten šiek tiek pabuvo ir jis su L. išvažiavo. Paskui važinėjo po įvairias vietas, vartojo alkoholį. Išgertuvių metu, tačiau kur ir kokiu momentu jis neprisimena, pavogė L. mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui, o piniginę, kurioje pinigų nerado, su ten buvusiais kažkokiais dokumentais išmetė.

Nukentėjusioji L. Č. papasakojo, kad 2009-03-28 ji su T. C. gėrė alkoholinius gėrimus automobilyje, po ko kartu nuvažiavo į Šiaulių viešbutį. Ten vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo gerokai išgėrusi, visas įvykio aplinkybes nelabai prisimena. Į viešbutį T. C. atsivedė savo draugą. Po to kartu su T. C. ir tuo draugu jos automobiliu, kurį vairavo T. C., važinėjo į įvairias vietas, pas įvairius žmonės, kurių pažinti negalėtų. Po pabuvimo su T. C., ji savo sąskaitoje AB „ Swedbank" pasigedo 800 Lt, taip pat neberado 20 Lt vertės piniginės, kurioje buvo jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6085" su SIM kortele. Davė T. C. savo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą, tačiau tikrai neprašė paimti 800 Lt. Prašė nupirkti alkoholinių gėrimų ir maisto, atsiskaitė už viešbutį. Kokiu momentu buvo pagrobti jai priklausantys daiktai ir dokumentai neprisimena. Paskutinį kartą viską matė viešbučio kambaryje bei dar matė savo rankinę automobilyje. Jos automobilį vairavo T. C. ir raktelius nuo automobilio turėjo jis.

Liudytojas V. U. paaiškino, kad 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas T. C. ir paprašė susitikti, jis atvažiavo ir jie susitiko prie Vilniaus g. esančios parduotuvės „ Ramunė", bare gėrė kokteilį. Paskui su juo kartu nuėjo į „Šiaulių viešbutį", kur viename kambarių, numerio nepamena, buvo jam nepažįstama moteris, kurios vardas L. (L. Č.). Loreta buvo gerokai išgėrusi. Jis ten išgėrė kelias taureles degtinės, po to L. ištraukė iš rankinės ir padavė T. savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės, paimti pinigų, kad užmokėti už viešbutį, nes norėjo dar pabūti. Jie su T. nuėjo prie bankomato ir T. ten surinko ne tokį PIN kodą, todėl kortelę bankomatas įtraukė į vidų. Į parduotuvę paskui nebėjo, nes nebebuvo pinigų. Už viešbutį T. nebemokėjo. Kai grįžo, T. L. pasakė, kad jos banko mokėjimo kortelę įtraukė bankomatas. L. nieko nepasakė. Paskui jie visi L. automobiliu nuvažiavo pas jo dėdę, kuris gyvena Aido gatvėje Šiauliuose, tikslaus adreso nežino. Kai važiavo automobiliu, matė jame kažkokią moterišką rankinę. Ar L. turėjo rankinę su savimi viešbučio kambaryje, jis neprisimena. Paskui po kiek laiko T. ir L. iš jo dėdės išvažiavo, jį parvežė namo. T. C., dar prieš jam atvažiuojant susitikti, pasakė, kad nuo L. kortelės nuėmė kažkiek pinigų, tačiau kada, nesakė.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. Č. 2009-03-31 pranešė policijai apie savo turto dingimą bei įvykio aplinkybes.

2009-03-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. Č. pateikė AB „Swedbank" sąskaitos išrašą.

AB „Swedbank“ pateiktuose dokumentuose matyti L. Č. sąskaitos likutis bei atliktos piniginės operacijos.

Iš dokumentų dėl telefono IMEI kontrolės matyti, kokios SIM kortelės buvo įdėtos į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6085" IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

2009-05-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. Č. atpažino T. C. kaip asmenį, su kuriuo buvo viešbutyje ir kuris ją apvogė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. C. veika pagrobiant nukentėjusiajai L. Č. priklausantį turtą - 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6085" su SIM kortele ir 20 Lt vertės piniginę - buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Visuma surinktų įrodymų patvirtina, kad jis pagrobė svetimą, didesnės nei 3 MGL vertės turtą.

T. C. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas pripažįsta, kad tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė; atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Jis nėra psichiatrinės ligoninės pacientų registre, registruotas darbo biržoje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, teistas, tačiau teistumas išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, skirtina viena iš alternatyvių – laisvės apribojimo – bausmė.

T. C. buvo kaltinamas ir nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tam būtina nustatyti nusikaltimo objektą ir objektyviąją pusę, subjektą bei subjektyviąją pusę.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. Nustatydamas šį nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį, teismas turi nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingą jo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatuoja, kad, atlikdamas finansines operacijas ne su savo, o su L. Č. priklausiusia banko mokėjimo kortele, T. C. suvokė, kad tas operacijas atlieka kito asmens vardu, tačiau nesuvokė tokios veikos pavojingo pobūdžio, nes pati nukentėjusioji davė jam banko kortelę, pasakė PIN kodą ir liepė nuimti neapibrėžtą pinigų sumą, kad būtų galima pratęsti bendrą pobūvį.

Nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, daroma išvada, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta.

Tyčia būtina ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai. Sukčiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis naudoja apgaulę svetimam turtui įgyti. Šiuo atveju L. Č. pati liepė paimti pinigus iš jos vardu banke esančios sąskaitos, nenurodė konkrečios sumos ir tokiu būdu iš esmės sutiko su tuo, kiek pinigų T. C. paims savo nuožiūra. Įvertinęs nustatytas įvykio aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai būtinas subjektyviosios pusės požymis (kaltė - tyčios forma), šioje byloje nebuvo nustatytas. (2009-12-22 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009).

Nukentėjusioji L. Č. pareiškė 1390 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir buvo pripažinta civiline ieškove.

Žalą Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas skiria į turtinę ir neturtinę. Turtinė žala šiuo atveju yra iš nukentėjusiosios pagrobto bei negražinto turto vertė pinigine išraiška bei jos turėtos išlaidos gaunant vairuotojo pažymėjimo dublikatą.

Kiekvienas asmuo tyčine nusikalstama veika padarytą turtinę žalą privalo atlyginti. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, tenkintinas.

Kadangi T. C. išteisinamas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymo, civilinis ieškinys dalyje dėl 800 Lt, kuriuos, kaip nustatyta bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu leido alkoholiniams gėrimams bei kitiems savo poreikiams tenkinti, pasisavinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas

nusprendžia:

T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nubausti šešių mėnesių laisvės apribojimu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 50 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b pp., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2009-04-01 14 val. iki 2009-04-02 14 val. išbūtą laiką – vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 570 Lt L. Č. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

TEISĖJAS Žilvinas Astrauskas