Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

5. Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismo šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės L. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais A., D., L. ir motina R. K. gyvena motinai priklausančiame name, kur yra virtuvė ir trys atskirti pertvaromis kambariai. Namas šildomas krosnimi, malkomis. Vandentiekio ir kanalizacijos name nėra. Šeima naudojasi lauko tualetu. Namuose švaru, bet daug įvairiausių daiktų, būste mažai vietos. Moteris su vaikais L. ir A. gyvena viename kambaryje, už pertvaros mama R. K., o per pereinamą kambarį miega ir ugdosi sūnus D. ir L. brolis T. K., kuris gyvena kartu. Namuose yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Moteris teigia, kad statosi prie namo priestatą, kuriame bus įrengti du kambariai ir dušas su tualetu. Ieškovė L. P. teigia, kad su sutuoktiniu A. P. kartu jau negyvena 4 metus. Tris iš jų vyras padėdavo moteriai finansiškai ir išlaikydavo savo vaikus. Jau metai, kaip vyras neprisideda prie buities ir vaikų išlaikymo. Prieš 2,5 metus vyras buvo grįžęs į namus, moters teigimu, dukra tėčio net neatsimena. Ieškovė pasakojo, kad vyras paskambina, bet neblaivus ir grasina, kad sau galą pasidarys, jei ji skirsis. Blaivus gal būna tik vieną kartą į savaitę, o visada komoje. Teigia, kad neturi už ką gyventi pats, gyveno palapinėje, tik dabar pradėjo dirbti. Prie vaikų išlaikymo neprisideda. Pokalbio metu L. ir D. paaiškino, kad nori gyventi su mama. Specialistai su atsakovu A. P. bandė susiekti telefonu kelis kartus, tačiau niekas neatsakė. Patikrinus adresą SPIS duomenų sistemoje ir nuvykus į namus, durų niekas neatidarė. Širvintų rajono seniūnijos seniūnė nurodė, jog tuo adresu niekas negyvena, nurodė, jog A. 2020 m. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Skyrius neturi duomenų, apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus. Ieškinyje prašoma nustatyti vaikų A., D. ir L. bendravimo tvarką su atsakovu A. P. pagal tėvo ir vaikų susitarimą, atsižvelgiant į vaikų sveikatą, užimtumą, pranešus tėvui apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš 3 paras. Ieškinyje konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nenustatyta, todėl skyriaus vertinimu, ieškinyje aptarta bendravimo tvarka atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo A. P. priteisti nepilnamečiams vaikams A., D. ir L. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė L. P. dirba (duomenys neskelbtini) jos draudžiamos pajamos yra 642 Eur. Ieškovė neturi galimybių maksimaliai tenkinti vaikų A., D. ir L. visų būtinųjų poreikių. Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas A. P. oficialiai niekur nedirba, iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. P. 2019-10-07 yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Gyventojų registro duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis ieškovei nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, atsakovui nuo 2016-02-09 yra nustatytas 60 procentų darbingumo lygis. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas. Skyriaus nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų vaikų ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tik įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, galima būtų spręsti dėl išlaikymo dydžio, neapsiribojant tik būtiniausių poreikių patenkinimu.

9. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2006 m. gruodžio 30 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 231), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę P..

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas išvyko gyventi į užsienį ir nuo 2019 metų birželio mėnesio visiškai šeima nesirūpina, išlaikymo neteikia. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui palikus šeimą, sutuoktiniai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2019 m. birželio mėnesio, t.y. daugiau kaip du metus. Nustatyta, jog atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienį, nesirūpina šeima, nesidomi šalių nepilnamečių vaikų gyvenimu, nėra lojalus savo sutuoktinei, vienašališkai nutraukė tarpusavio bendravimą. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip sutuoktinės pareigas nėra. Priešingai – iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė buvo lojali, betarpiškai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, kadangi atsakovas jau daugiau nei metus visiškai nesirūpina šeima, nesidomi ieškove, nesistengė išsaugoti šalių santykių, nesirūpina nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

12. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – P., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims būtų reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

13. Ieškovė nurodo, kad santuokoje jokio tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymomis, ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus ir kelių transporto priemones neįregistruotos. Bylos duomenimis, santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus ieškovė nepateikė, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

14. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., D. P. ir L. P. gyvenamąją vietą su ja, t.y. vaikų motina L. P.. Ieškovė nurodo, jog vaikai su ieškove gyvena nuo gimimo. Juos sieja artimas tarpusavio ryšys, vaikams yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir buities sąlygos.

15. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

18. Ieškovė atsakovui pageidaujant bendrauti su vaikais nedraus, tik atsakovas privalo bendrauti būdamas blaivus. Bendrauti atsakovas gali pagal jo ir vaikų susitarimą, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, sveikatos būklę, pranešus tėvui apie pageidaujamą bendravimo laiką prieš 3 paras. Konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, nes atsakovas su šeima nebendrauja. Tuo atveju, jei atsakovas pageidaus bendravimo grafiko, dėl to neprieštaraus, galima susitarti.

19. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų realiems ir pagristiems poreikiams per mėnesį reikia: maistas 150 eurų, drabužiai, avalynė - 100 eurų, higienos priemonės, vaistai, vitaminai po 50 eurų, lavinimo, mokymo priemonės -50 eurų, kitos būtinosios išlaidos 50 eurų, komunaliniai mokesčiai, darželio paslaugos 50 eurų, iš viso kiekvienam po 500 eurų. Iš šių duomenų matyti, kad reikalingos lėšos tik vaikų minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Į nepilnamečių vaikų poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 500 Eur suma vaikui yra pagrįsta ir pakankama tik vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

25. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.