Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje S. T. (S. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. T. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 26 d., apie 20.25 val., gatvėje ties A. Jakšto g. 13, Vilniuje, dėl menkavertės priežasties, kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. M. į veido sritį, tokiu būdu, dėl žaizdos apatinėje lūpoje, žaizdos dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimo viršutinėje lūpoje ir odos įbrėžimo smakro dešinėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą.

II. Byloje surinkti duomenys

S. T. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d., apie 20.00 val., vairavo J. M. automobilį „BMW“. Tuo metu J. M. sėdėjo priekyje, šalia jo. Jų automobilyje gale sėdėjo O. M., kuriai rodė kelią, kad O. M. vyras galėtų paimti jo žmoną iš darbo. Jie sustojo ties Beatričės g. ir A. Jakšto g. sankryža. Tuo metu prie jų automobilio šono labai arti privažiavo M. M., kuris vairavo „BMW“ automobilį. Jis norėjo išvažiuoti, bet M. M. pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į J. M. automobilio kairį galinį šoną. Jis pavažiavo šiek tiek į priekį ir sustojo netoli A. Jakšto g. 9. M. M. privažiavo prie jų iš galo ir sustojo. Jis įjungė avarinį signalą ir išlipęs iš automobilio nuėjo link M. M., kuris tuo metu išlipinėjo iš automobilio. Kai priėjo prie M. M., jie abu susistumdė, jis kelis smūgius sudavė M. M.. Jis pirmas abiem kumščiais sudavė M. M. du smūgius į veido sritį. Tuomet M. M. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją ir jie susistumdė. M. M. taip pat jam trenkė, tačiau tiksliai į kurią vietą, neprisimena, galimai sudavė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į jo priekinę žandikaulio sritį, į viršutinius dantis, nes nuo suduoto smūgio jam iškrito du dantys ir jis nukrito ant žemės. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad jis M. M. sudavė į veido sritį ne mažiau kaip keturis smūgius, nes viskas vyko labai greitai. Kai atsistojo nuo žemės, nuėjo iki J. M. automobilio. Atidaręs automobilio galines dureles iš specialaus skyriaus ištraukė ašarines dujas ir grįžo prie M. M.. Pastebėjo, kad M. M. abejose rankose laikė po „Karambit“ peilį (iš viso laikė du peilius). M. M. pradėjo ant jo rėkti ir kaltinti jį, kad jis išskyrė šeimą, vartojo necenzūrinius žodžius, kurių įvardinti negali. M. M. jam, galimai, sakė, kad jį papjaus, užmuš. Po tokių M. M. pasakytų žodžių, jis ištiesė dešinę ranką ir papurškė M. M. tiesiai į veidą pipirinių dujų. Taip elgėsi norėdamas apsiginti, kadangi tuo metu galvojo, kad M. M. galėjo jį užpulti, sužaloti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatą. Tuo metu nuo M. M. buvo nutolęs apie 2–3 metrus. Išpurškė apie pusę balionėlio. Tada jis grįžo prie J. M. automobilio ir liepė šiai pavažiuoti toliau ir jį paimti iš kitos vietos. J. M. persėdo į vairuotojo vietą ir nuvažiavo link Žaliojo tilto. Po ko, M. M. grįžo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti paskui J. M.. Po kurio laiko jis paskambino J. M. ir nurodė, kad jos lauks Žvejų g. Po M. M. suduoto smūgio, jis į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius.

Nukentėjusysis M. M. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d., maždaug apie 20.15 val., važiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus senamiestyje ir netoli Aušros vartų pastebėjo žmonai J. M. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Norėjo privažiuoti prie automobilio, pasikalbėti su žmona, todėl toliau važiavo paskui žmonos automobilį iki pat A. Jakšto g. Pamatė, jog J. M. sustojo A. Jakšto g., ties pastatu pažymėtu Nr. 13, Vilniuje. Jis privažiavo lygiagrečiai prie žmonos automobilio ir pamatė, kad žmona nevairavo ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o vairuotojo vietoje buvo S. T.. Jis atsidarė automobilio langą ir paklausė S. T., ko šis skiria šeimą. S. T. rusiškai pasakė, jog jis yra durnius ir jau norėjo išvažinėti, tačiau kliudė jo automobilio priekinį bamperį. Jis pradėjo mirksėti šviesomis, kad sustotų ir išlipo iš savo automobilio. S. T. sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, rėkė kažkokius dalykus, kurių dabar neprisimena ir abiejų rankų kumščiais sudavė jam į veido sritį apie 3–4 smūgius. Gindamasis, patraukė jį nuo savęs, galėjo ir suduoti smūgį. Tuomet S. T. nubėgo link mašinos, atsidarė galines keleivio dureles, išsitraukė ašarines dujas ir pripurškė jam į akis dujų. Kiek dar pavyko matyti, pastebėjo, kad iš automobilio išlipo jo žmona J. M., kuri paklausė S. T., ką šis daro. Galiausiai S. T. su jo žmona įsėdo į minėtą „BMW“ automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl tokių S. T. veiksmų patyrė fizinį skausmą.

Papildomai tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad nori papildyti pirminę apklausą ir nurodyti, jog po 2024 m. lapkričio 26 d. įvykio į įvykio vietą buvo atvykę medikai, tačiau jis į gydymo įstaigą nevyko, kadangi medikams aiškino, kad po apklausos pats savarankiškai nuvyks į gydymo įstaigą. Po pareiškimo parašymo, jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Tikslios jam nustatytos diagnozės pasakyti negali, tačiau jam buvo plyšusi dešinės rankos plaštaka, tą žaizdą jam medikai siuvo. 2024 m. lapkričio 29 d. jis nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl patirtų sužalojimų nustatymo masto. Dėl šio įvykio jis negalėjo eiti į darbą, todėl nedarbingume buvo apie 2 mėnesius arba 2,5 mėnesio, tiksliai neprisimena. Dėl patirtų sužalojimų jis kiekvieną dieną važinėjo į Rudaminos ambulatoriją, Vilniaus rajono centrinę polikliniką, dėl tvarsčių perrišimo ir žaizdos sutvarkymo. Civilinio ieškinio jis neteiks.

Liudytoja J. M. tyrimo metu parodė, kad su vyru M. M. vyksta skyrybų procesas. 2024 m. lapkričio 26 d., apie 20.00 val., ji su savo draugu S. T. ir drauge O. M. buvo Jakšto g.. S. T. joms rodė, kur dirba jo sugyventinė, kad esant būtinumui galėtų ją paimti. Tuo metu su savo automobiliu „BMW“ privažiavo M. M.. Ji mano, kad M. M. važiavo iš paskos, nes atvyko į Jakšto g. tuo pačiu metu, kaip ir ji su draugais. Tuo metu ji su draugais sėdėjo jai priklausančiame automobilyje „BMW“. M. M. privažiavo, sustojo šalia jų ir kažką pasakė, ką tiksliai, ji neatsimena. Už vairo jai priklausančiame automobilyje buvo S. T.. Jis pradėjo važiuoti ir M. M. tyčia kliudė dešiniu šonu jai priklausančio automobilio kairę pusę. Jie kiek nuvažiavo ir sustojo Jakšto g. O. M. pradėjo šaukti, nes labai išsigando. M. M. kiek pavažiavo ir irgi sustojo. S. T. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie M. M. automobilio aiškintis. Ji ir O. M. liko automobilyje. Kas vyko tarp M. M. ir S. T., ji nematė ir negirdėjo. Po kiek laiko, prie automobilio priėjo S. T. ir pasakė joms, kad M. M. jam trenkė, kaip ir kur nepasakė. Ji pamatė, kad M. M. priėjo prie jam priklausančio automobilio ir paėmė peilius. Jo dviejose rankose ji pamatė du peilius. Ji matė kairėje ir dešinėje rankoje peilius. Peiliai buvo kreivos formos, jie nebuvo virtuviniai. Kai jis priartėjo prie jų automobilio, S. T., matomai pamatęs peilius M. M. rankose, papurškė jam iš dujinio balionėlio. Balionėlį ištraukė iš jam priklausančios kuprinės. Ką tuo metu kalbėjo M. M., ji nelabai atsimena, jai atrodo, sakė: „ateik čia“ ir panašiai. M. M. ir S. T. pradėjo bėgioti aplink automobilį. S. T. bandė pabėgti nuo M. M., dar kartą papurškė dujų. O. M. buvo labai išsigandusi. Tada ji atsisėdo prie vairo ir su O. M. išvažiavo. S. T. liko įvykio vietoje. Po kiek laiko ji paskambino S. T. ir jį paėmė iš Jakšto g. prieigų, tiksliai neatsimena. S. T. pasakė, kad jam išmušė dantį.

Liudytoja O. M. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d., po 20.00 val., važiavo kartu su J. M. ir S. T., automobiliu „BMW“. S. T. kartu su J. M. važiavo, kad šis parodytų vietą, iš kur reiks paimti S. T. žmoną. Ji pažįsta S. T., nes šis yra jos vaikino draugas. Jie privažiavo prie S. T. žmonos darbo ir tada iš kažkur atsirado kitas automobilis „BMW“, kuris užstatė S. T. pravažiavimą, tačiau automobilis neįvažiavo į J. M. „BMW“ automobilį. Kai S. T. pradėjo važiuoti, abu automobiliai susitrenkė ir tada S. T. sustojo ir išlipo iš jų automobilio. Iš kito automobilio išlipo M. M.. Jie tarpusavyje pradėjo stumdytis, tačiau kad muštųsi, nematė. Pas M. M. vienoje kairėje rankoje buvo apvalus peilis. Tik vienoje rankoje matė peilį, kitoje – nieko nepastebėjo. Ji labai išsigando ir pamatė, kaip atėjo S. T., kuris pasakė jai ir J. M. važiuoti. J. M. sėdo už vairo ir jos išvažiavo, M. M. sėdo ir važiavo paskui jas. S. T. liko vietoje ir ėjo pėsčiomis. Po kurio laiko, M. M. jų jau nebesekė. S. T. visą laiką per garsiakalbį telefonu kalbėjo su J. M.. Jos pasiėmė S. T. nuo Žaliojo tilto ir nuvažiavo į Rudaminą. Matė, kad S. T. buvo išmuštas priekinis dantis, bėgo kraujas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. M. pareiškė, kad 2024 m. lapkričio 26 d., apie 20.25 val., A. Jakšto g., ties pastatu pažymėtu Nr. 13, Vilniuje, išlipęs iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos, jam pažįstamas vyras S. T. abiejų rankų kumščiais sudavė į veido sritį apie 3–4 smūgius ir į akis pripurškė ašarinių dujų, paskui sėdęs į minėtą automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Dėl tokių S. T. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš specialisto išvados Nr. G 3936/2024 (01) matyti, kad remiantis M. M., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, M. M. nustatyta po žaizdą apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, odos įbrėžimas smakro dešinėje pusėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku, ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d.. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. M. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo:

- peržiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš miesto kamerų. Vaizdo įraše užfiksuota A. Jakšto g. ir Šermukšnių g. sankryža. Iš vaizdo įrašo matyti du „BMW“ automobiliai, sustoję šalia bromo, esančio A. Jakšto g. iš vieno automobilio išlipo S. T., iš kito – M. M.. Įraše užfiksuota, kaip S. T. suduoda dešinės rankos plaštaka, galimai, kumščiu M. M. į galvos sritį, tačiau nesimato, ar pataiko. Netrukus S. T. laiko ištiestą dešinę ranką ant M. M. kairio peties. M. M. suduoda dešinės rankos plaštaka, galimai, kumščiu S. T. į galvos sritį. Abu vyrai susigrumia. Grumtynių metu M. M. suduoda apie du smūgius dešine ranka S. T. į galvos sritį, tuo metu S. T. suduoda apie vieną smūgį dešine ranka M. M. į galvos sritį. Po ko, matoma, kaip M. M. suduoda dešinės rankos, galimai, kumščiu S. T. į veido sritį. Po smūgio S. T. nukrenta ant žemės krūtine. Po ko, S. T. atsistoja nuo žemės ir nueina link „BMW“ automobilio, tuo metu M. M. įsėda į kitą „BMW“ automobilį. S. T. atsidaro automobilio galines kairės pusės keleivio dureles ir netrukus eina link kito „BMW“ automobilio. M. M. su „BMW“ automobiliu pavažiuoja į priekį ir sustoja priešais kitą „BMW“ automobilį. Išlipęs iš savo automobilio, M. M. prieina prie kito automobilio, prie kurio stovi S. T.. Vėliau, S. T. ištiesia ranką priešais M. M., kuris pasilenkęs atsitraukė ir nuėjo link savo automobilio. Netrukus vaizdo įraše matyti, kaip M. M. vejasi S. T., kuris tuo metu bėgioja aplink kitus automobilius. Po ko, užfiksuota, kaip S. T. vairuotas „BMW“ automobilis nuvažiuoja link A. Jakšto ir A. Goštauto g. sankryžos, o tuo metu S. T. stovi ant šaligatvio, netoli bromo. Užfiksuota, kaip M. M. nuvažiuoja paskui nuvažiavusį „BMW“, o S. T. nueina šaligatviu link sankryžos;

- peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kaip į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams M. M. paaiškina, kad sustojo prie žmonos automobilio, o S. T. trenkė jam į veidą, išsitraukė dujas, dėl ko jie abu susikabino. M. M. teigė, kad S. T. kišasi į jo ir jo žmonos santykius. M. M. toliau pasakojo, kad S. T. kelis kartus trenkė jam į veidą ir pripurškė dujų;

- perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip M. M. kvietė pareigūnus dėl to, kad nukentėjo fiziškai ir buvo nupurkštas dujomis.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2024 m. lapkričio 26 d., apie 20.25 val., gatvėje, A. Jakšto g. 13, Vilniuje, dėl menkavertės priežasties, kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą, padarydamas žaizdas apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir odos įbrėžimą smakro dešinėje pusėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad supranta, jog turi atsakyti už savo veiksmus. Kaltinamojo S. T. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo M. M. išsamūs parodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės, liudytojų J. M. ir O. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl S. T. veiksmų M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas BPC garso įrašas, peržiūrėti policijos pareigūno kūno kameromis užfiksuoti nukentėjusiojo paaiškinimai iškart po nusikaltimo padarymo, taip pat peržiūrėti miesto kamerų vaizdo įrašai, iš kurių užfiksuotos nusikaltimo padarymo aplinkybės ir S. T. bei M. M. veiksmai grumtynių metu.

Įvertinus tai, kad dėl S. T. tyčinių veiksmų M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, S. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, S. T. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu. Nukentėjusysis M. M. 2025 m. birželio 10 d. raštu buvo informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė.

S. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

S. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje S. T. teistas devynis kartus, tačiau jo atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad S. T. atžvilgiu 2025 m. vasario 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį S. T. administracine tvarka baustas nebuvo. Kaltininkas yra nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė vieną S. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą elektroninėje baudžiamojoje byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinių ieškinių ir kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė 169,40 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (už M. M. gydymą). Teismas nustatė, kad S. T. 2025 m. gegužės 8 d. savanoriškai per kitus asmenis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtą 169,40 eurų žalą už nukentėjusiojo M. M. gydymą ir pateikė mokėjimą pavirtinantį lėšų pervedimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala savanoriškai buvo atlyginta Vilniaus teritorinei ligonių kasai, teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, pradėtą Vilniaus teritorinė ligonių kasos įgalioto atstovo pateikto civilinio ieškinio procesą nutraukia.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 074,62 eurų turtinės žalos atlyginimo (už M. M. nedarbingumą išmokėtas išmokas).

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis S. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad dėl jo veiksmų M. M. turėjo būti nedarbingume, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarė turtinę žalą. Elektroninėje baudžiamojoje byloje esančiu 2025 m. birželio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus direktoriaus sprendimu nustatyta, kad buvo nuspręsta išdėstyti 1 074,62 eurų dydžio sumos mokėjimą dalimis tokia tvarka: nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį sumokant po 100 eurų iki paskutinės mėnesio dienos, iš viso 1 000 eurų, o likusią 74,62 eurų sumą sumokant iki 2026 m. gegužės 31 d.

Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus įgalioto atstovo pateiktas civilinis ieškinys ir reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų S. T. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas, teismas visiškai tenkina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisdamas civilinei ieškovei visą prašomą turtinės žalos dydį.

S. T. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. T. (S. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. T. per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. T. per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį ir iš S. T. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 074,62 (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Nutraukti pradėtą procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 169,40 (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimties euro centų) civilinio ieškinio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Išaiškinti S. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.