- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- e1-1190-1196/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32228-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- A. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad: mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto dėl neištikimybės tarp jo ir A. L. metu, tyčia sugriebęs sugyventinę A. L. už plaukų ją tampė, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia pastūmė sugyventinę, o šiai nugriuvus ant grindų, kojomis spyrė ne mažiau kaip du kartus į kaklą, padarydamas nukentėjusiajai kaklo kairės pusės sumušimą, pasireiškusį lokaliu skausmingumu ir patinimu galvos sukamojo raumens srityje. Tokiais savo veiksmais A. I. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios - sugyventinės A. L. sveikatą.
2. A. I. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, jog su A. L. gyvena 18 metų kaip sugyventiniai, socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sugyventine turi du bendrus vaikus, kurie gyvena vaikų namuose. 2023 m. rugpjūčio 24 d. iš Vilniaus į namus grįžo apie 15 valandą. Nuėjęs į parduotuvę nusipirko du kokteilius, kuriuos išgėrė. Grįžęs namuose rado sugyventinę su drauge, kurios sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Jis įtarė, kad sugyventinė yra jam neištikima, todėl paėmė jos mobilaus ryšio telefoną nufotografavo susirašinėjimą su jos meilužiu. Pradėjo sugyventinei priekaištauti ir nesusivaldęs sugriebė už plaukų ir patempė, po to ją pastūmė. A. L. nukritus jis kelis kartus įspyrė, kur pataikė nematė, bet galėjo būti, kad pataikė į kaklą. Po to jis išėjo iš namų. Su sugyventine susitaikė, jos atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
3.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu A. I., socialiniame būste, kuris skirtas jai su vaikais gyventi. Turi 4 vaikus, kurie šiuo metu gyvena Ukmergės globos namuose. Su A. I. gyvena maždaug apie 17-18 metų. A. I. nuolat jai priekaištauja dėl neištikimybės, tikrina jos telefoną, prisigalvoja įvairiausių dalykų. 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.30 val. A. I. į namus grįžo neblaivus. Namuose ji bendravo su drauge. A. I. pradėjo kabinėjosi prie jos, vadino necenzūriniais žodžiais, todėl neapsikentusi jo elgesio ir užgauliojimų liepė nešdintis iš namų. Supykęs sugyventinis griebė ją už plaukų, nutempė iki koridoriaus, tempiant ji nugriuvo ir jai gulint koridoriuje ant grindų A. I. pradėjo spardyti kojomis, spyrė ne mažiau 2 kartus, pataikė į kaklo kairę pusę. Ranka uždengė jai burną, kad nešauktų pagalbos. Ji sušuko, kad kvies policiją, tuomet sugyventinis ją paleido ir išėjo iš namų. Dėl patirto fizinio skausmo ji iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją pagalbą. Buvo nustatytas kairės kaklo pusės sumušimas. Dėl suduotų A. I. smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, smūgiai į kaklą iš kojos buvo labai stiprūs. Tai ne pirmas kartas kai A. I. prieš ją smurtauja. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Papildomos apklausos metu, vykusios 2023 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusioji A. L. parodė, kad A. I. jos atsiprašė, ji atleido, ieškinio byloje neteiks;
3.2. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad A. L. yra jos draugė. 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuo ryto viešėjo A. L. namuose. A. I. namuose nebuvo. Kai išėjo iš A. namų į namus grįžo A. I. ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Paskambinusi A. paprašė jos ateiti. Kai atėjo A. namuose nebuvo. Jai pabuvus 5 minutes atėjo A. L. sugyventinis ir pradėjo ir ją kolioti, ir A. L.. Vėliau A. L. jai pasakojo, kad A. I., kai ji sėdėjo ant virtuvinio lango palangės, griebė ją už plaukų, nutempė iki koridoriaus, tempiant ji nugriuvo ir jai gulint koridoriuje ant grindų A. I. kojomis spyrė A. L. į kaklą. Ji nematė kaip A. I. mušė A. L.;
3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko išnagrinėjęs medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai A. L. nustatyta kaklo kairės pusės sumušimas, pasireiškęs lokaliu skausmingumu ir patinimu galvos sukamojo raumens srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
3.4. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, alkoholio kiekio matuokliu A. L. 2023 m. rugpjūčio 24 d. 18.26 val. nustatytas 2,48 promilės neblaivumas.
4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.
konst at uoja:
6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti A. I. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).
7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.
8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui A. L..
10. Nustatyta, kad kaltinamojo A. I. 2023 m. rugpjūčio 24 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai A. L.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, tiek medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.
11. Teismas konstatuoja, kad A. I. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
12. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); A. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas); dirba, iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 8 mėnesiai laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti A. I. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5, 6 dalys); skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
13. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi A. I. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sugyventinę), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).
Dėl kardomųjų priemonių galiojimo
14. Nustatyta, jog kaltinamajam taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. L., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą A. I. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. L. – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.