Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam D. K., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-08-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.; 2) 2009-09-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d.; 3) 2011-03-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.; 4) 2011-04-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. (3 epizodai); 5) 2011-05-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 2011-10-20 Vilniaus miesto nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. vasario 17 d. apie 14.30 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad išsinuomotų įrankių negrąžins, melagingai prisistatęs individualios įmonės „Albita“ atstovu, su (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 150,79 eurų vertės akumuliatorinį suktuvą ,,MAKITA (duomenys neskelbtini)", 269,74 eurų vertės diskinį pjūklą ,,BOSCH GKS85s", 491,75 eurų vertės atskėlimo kūjį ,,BOSCH GSH11", kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. vasario 18 d. 10.00 val., tačiau numatytu laiku daiktų negrąžino, juos paslėpė, tuo apgaule užvaldė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį 912,28 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis D. K. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-02-17, apie 14 val., nuvyko į prekybos centrą ,,Senukai“. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, reikėjo pinigų, vogti. Kilo mintis išsinuomoti daiktus, todėl apsimetė firmos atstovu. Išsitraukęs mobilaus ryšio telefoną, pradėjo kalbėti kaip firmos atstovas. Rinkosi geriausius ir brangiausius įrankius, kuriuos būtų galima realizuoti. Pirma paėmė suktuką ir pjūklą, kuriuos nunešė ir paslėpė, o vėliau papildomai paėmė ir atskėlimo kūjį. Visus daiktus nuvežė pas savo sugyventinę, o vėliau nuvežęs juos į Vilnių pardavė už 350 Eur. Suprato kad imdamas įrankius sąmoningai suklaidino įmonės atstovą, žinojo kad jų negrąžins. Neturėjo galimybės atlyginti žalos civiliniam ieškovui, jo atsiprašo. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, jį padės atlyginti mama. Norėtų, kad civilinis ieškinys būtų tenkintinas iš dalies, jį sumažinant pusiau.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pardavėju. 2016-02-17, apie 14.30 val. į parduotuvę atėjo apie 25- 30 metų amžiaus vyriškis, kuris prisistatė individualios įmonės „Albita“ atstovu. Pagal sudarytas taisykles atvykęs asmuo turi pateikti savo asmens dokumentą, o juridinio asmens atstovas turi pateikti įmonės įgaliojimą ir darbo pažymėjimą. Kadangi jis pažįsta įmonės „Albita“ savininką, minėta įmonė užsiima stogų dengimu ir dažnai nuomoja įrankius, o prisistatęs įmonės darbuotoju asmuo pasakė, kad jų įmonė dažnai nuomoja įrankius, jis juo patikėjo. Be to, tas asmuo norėjo išsinuomoti įrankius būtent reikalingus „Albita“ veiklai. Atvykęs asmuo išsinuomojo du įrankius ir netrukus grįžo, kalbėdamas telefonu, kaip jis suprato su „Albita“ savininku. Buvo surašytas įrangos perdavimo aktas, grafoje ,,nuomininkas įrangą gavo" minėtas asmuo savo ranka parašė D. K. ir šalia pasirašė. Įrankius paėmęs asmuo dar padiktavo savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad susiskambinę šiuo numeriu viską suderinsime. Įrankius jis atidavė be užstato. 2016-02-18 nesulaukęs įrankių jis pradėjo skambinti nurodytu telefonu. Atsiliepęs nepažįstamas vyriškis pasakė, kad jis nėra D. K. ir jokių įrankių nėra nuomojęs, pasisiūlė atvažiuoti išsiaiškinti. 2016-02-22 vyras atvažiavo į įmonės patalpas, prisistatė L. K. ir paaiškino, kad jokių įrankių nenuomojo ir D. K. nepažįsta. Tačiau parodžius išsaugotą prekių perdavimo vaizdo įrašą jis nurodė, kad nufilmuotą asmenį pažįsta, jo vardas D. (t. 1, b. l. 37- 38).

Iš asmens parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. P. atpažino įtariamąjį D. K. kaip asmenį, kuris išsinuomojo įrankius ir jų negrąžino (t. 1, b. l. 40- 45).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. P. pateikė CD kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. Iš jo matyti, kad į patalpą įeina D. K., kuris apžiūrinėja įrankius, pasirašo ant dokumentų i pasiėmęs jam paduotus įrankius nueina; vėliau D. K. vėl įeina į patalpas kalbėdamas telefonu, ir paėmęs dar vieną jam paduotą įrankį pasirašo ant dokumentų bei kartu su darbuotoju nueina (t. 1, b. l. 46- 52).

Liudytoju apklaustas civilinio ieškovo atstovas S. B., (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė kad G. P. nuo 2009 metų rugsėjo 1 d., dirba pardavėjo- pagalbinio darbininko pareigose. G. P. yra atsakingas už įrankių nuomą. Su juo yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2016-02-17 buvo išnuomoti įrankiai, kurių iki nurodytos datos nuomininkas negrąžino. Šiuo atveju G. P. visus dokumentus užpildė, surašė tinkamai, tik per aplaidumą nepaprašė žmogaus pateikti asmens dokumento. Nuomojant įrankius pagrindinis dokumentas yra įrangos perdavimo aktas. Šiame dokumente yra visi reikiami parašai, laikas ir išvardinti įrankiai. G. P. jis jokių pretenzijų neturi ir visiškai juo pasitiki. Dėl to, kad G. P. nepaprašė asmens dokumento jis buvo įspėtas (t. 1, b. l. 21- 22).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. parodė, kad jis apie 15 metų turi įmonę ,,Albita", verčiasi stogų dengimu. Kelis kartus yra nuomojęs įrankius iš (duomenys neskelbtini). Jo įmonėje dirba du žmonės, D. K. įmonėje nėra dirbęs, jis jo nepažįsta (t. 1, b. l. 63).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. K. parodė kad su D. K. susipažino maždaug prieš du metus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. 2015 m. vasario mėnesį jį susitiko Kėdainiuose prie degalinės, esančios Vilainiuose, apsikeitė telefono numeriais. Kartais su juo susitikę Kėdainiuose pakalbėdavo. 2016 m. vasario mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, apie pietus, jam paskambino D. ir paprašė, kad jį su draugu nuvežtų į Kauną. Po pietų D. nuvežė į Kauną. Parvežus atgal D. pasakė, kad pinigus atiduos kitą dieną. Pinigų kitą dieną neatidavė, sakė neturi. Už skolą pasiūlė atidirbti D. D. soduose, kuriuose reikėjo išpjauti krūmynus. Jis su D. nuėjo į „Senukų“ parduotuvę, norėjo išsinuomoti trimerį ir pjūklą, bet šių įrankių neišsinuomojo, nes reikėjo sumokėti didelį užstatą. Apie įrankius, kuriuos D. K. išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino. Parodytame vaizdo įraše jis atpažįsta D. K. (t .1, b. l. 68- 69, 72- 73).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Kaltinamasis teismui patvirtino, jog jis suprato, kad apgaulės būdu įgijo akumuliatorinį suktuvą, diskinį pjūklą ir atskėlimo kūjį. Įmonės, nuomojančios įrankius (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. P. šiuos įrankius kaltinamajam išnuomojo būdamas įsitikinęs, kad juos perduoda individualios įmonės „Albita“ atstovu prisistačiusiu D. K.. D. K. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes kaltinamasis, veikdamas pagal iš anksto sugalvotą planą apgaule užvaldyti turtą, pateikdamas neteisingus duomenis ir prisistatydamas įmonės, su kuria jokio ryšio neturi vardu, sudarydamas sutartį dėl įrankių nuomos, apgaulės būdu suklaidino ir neteisėtai įgijo svetimą turtą. Akivaizdu, kad būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes perdavus įrankius kaltinamajam, šis turėjo realią galimybę svetimu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka nustatyta, kad kaltinamasis D. K. 2016 m. vasario 17 d. apie 14.30 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad išsinuomotų įrankių negrąžins, melagingai prisistatęs individualios įmonės „Albita“ atstovu, su (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 150,79 eurų vertės akumuliatorinį suktuvą ,,MAKITA (duomenys neskelbtini)", 269,74 eurų vertės diskinį pjūklą ,,BOSCH GKS85s", 491,75 eurų vertės atskėlimo kūjį ,,BOSCH GSH11", kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. vasario 18 d. 10.00 val., tačiau numatytu laiku daiktų negrąžino, juos paslėpė, tuo apgaule užvaldė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį 912,28 eurų vertės turtą. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., požymius, kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas. D. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į D. K. asmenybę. Jis nevedęs, nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 102- 105), praeityje teistas penkis kartus (t. 2, b. l. 56- 62), paskutinį kartą 2011 m. už viešosios tvarkos pažeidimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. D. K. pastoviai baudžiamas administracine tvarka, nekartą baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 2, b. l. 90- 99), pats pripažino kad turi priklausomybę nuo jų. Civilinio ieškovo atstovo kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė. Kaltinamais nuo 2016-11-22 gyvena reabilitacijos centre „Naujas gyvenimas“, kur gydosi nuo priklausomybių, reabilitacijos kurso trukmė 1 metai ir ilgiau, priklausomai nuo gydymo rezultatų (t. 2, b. l. 135).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. D. K. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, noras keisti savo gyvenimo būdą, rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. K. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- laisvės apribojimą. Viešieji darbai ar bauda išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam D. K. teismo vertinimu laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai; be to kaip jau minėta D. K. šiuo metu nedirba. Gi areštas ar laisvės atėmimas, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo pagrindus, laikytina per griežta bausmės rūšimi- kaltinamasis kaip minėta stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės, kuri ir buvo šios nusikalstamos veikos padarymo pagrindinė priežastis. Kaltinamasis savo veiksmus teismo posėdžio metu įvertino pakankamai kritiškai, civilinio ieškovo atstovo atsiprašė. Todėl teismas mano, kad paskyrus vidutinio griežtumo už šią nusikalstamą veiką bausmę- laisvės apribojimą, bei skiriant BK 48 str. 6 d. 1, 2, 4, 5 p. numatytus įpareigojimus, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti įstatyme numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, D. K. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys. Byloje civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, 3969,88 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 8, 13, 14) kuriame nurodė, jog patyrė 912,28 eurų nuostolius dėl pasisavintų įrankių, atsakovas taip pat turi už įrankius sumokėti 3057,60 eurų nuompinigius. Patvirtino, kad viena iš įmonės veiklos sričių yra įrankių nuoma, įrankių vertę pagrindžia jų sąskaitos, o vieno iš įrankių vertė jo pirkimo dieną konvertuota iš Didžiosios Britanijos svarų į eurus pagal šių valiutų kursą. Nustatyta, kad atskėlimo kūjo pirkimo kaina, be pridėtinės vertės mokesčio yra 374,58 Didžiosios Britanijos svarų (t. 1, b. l. 11). Pagal Lietuvos Banko skelbiamą užsienių valiutų kursą, Didžiosios Britanijos svaro ir Euro santykis šio įrankio pirkimo dieną buvo 0,77730, t. y. įrankio vertė, ją konvertavus į eurus, yra 481,90 Eur. Priskaičiavus valiutos keitimo mokestį, šio įrankio vertė- 491,75 Eur suma, laikytina pagrįsta. Taigi iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistina įrankių vertė- 912,28 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti pats ieškovas (CPK 178 str.). Šioje byloje civilinis ieškovas savo realumo gauti 3057,60 Eur dydžio pajamas nepagrindė. Nors kaip minėta, šios bendrovės viena iš veiklos sričių yra įrankių nuoma, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad D. K. neteisėtai įgijus (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, pastaroji būtų gavusi tokias pajamas, kokias nurodė civiliniame ieškinyje. Kaltinamojo sukčiavimo būdu sudaryta sutartis buvo tik būdas užvaldyti svetimą turtą ir pats D. K., pasirašydamas sutartį, iš anksto planavo jos nesilaikyti ir nei grąžinti įrankių, nei mokėti nuomos mokesčio. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ši bendrovė laikotarpiu nuo 2016-02-18 iki 2016-05-18 (78 dienas, atskaičius sekmadienius; t. 1, b. l. 13) kasdien realiai galėjo išnuomoti dėl D. K. nusikalstamų veiksmų prarastus įrankius, ir tokiu būdu gauti už kiekvieną nuomos parą po 39,20 Eur (viso 3057,60 Eur). Vien turto, kaip tokio turėjimas savo žinioje, negarantuoja nuomos pajamų iš šio turto gavimo, ir tik hipotetinių nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų nuo 2016-02-19 iki 2016-05-18 laikytinas tik iš dalies nepagrįstu, iš kaltinamojo priteisiant tik įrankių nuomos kainą nuo 2016-02-17 iki 2016-02-23 (iki pareiškimo pateikimo dienos, t .y už 7 paras, t. 1, b. l. 8), 274,40 Eur sumą (BPK 115 str. 1 d.). Viso iš kaltinamojo priteistina 1186,68 Eur suma (912,28 Eur + 274,40 Eur).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2016-08-27 iki 2016-08-29 (t. 2, b. l. 13- 14, 23) ir nuo 2016-10-20, 13.00 val. iki 2016-10-21, 13.30 val. (b. l. 34- 35, 53) viso 4 paros (BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 24- 26), ir dokumento- asmens grįžimo pažymėjimo, paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti asmens grįžimo pažymėjimas grąžintinas.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistinos proceso (pašto) išlaidos, valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: ) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, 1186,68 eurų sumą; 3) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) pradėti gydytis ir tęsti gydymą nuo narkomanijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, 1186,68 eurų sumą; 3) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-27 iki 2016-08-29 ir nuo 2016-10-20 iki 2016-10-21, viso 4 paros ir laikyti jį atlikus 8 (aštuonių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens grįžimo pažymėjimo paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmę vykdyti, šias kardomąsias priemones panaikinti, asmens grįžimo pažymėjimą grąžinti D. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: voką su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, palikti saugoti byloje.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. K. 1186,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 68 ct) turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. K. proceso (pašto) išlaidas– 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) valstybės naudai.

Išaiškinti, kad D. K. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.