Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-316/2011

2011 m. rugsėjo 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, prie kurios, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, pridėta dalis Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2011-05-12. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2011-04-27 15.00 val. iki 2011-04-28 12.30 val. išbūtas laikas – dvi dienos ir suėmime nuo 2011-05-03 iki nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas – dešimt dienų, iš viso – dvylika dienų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. D. palikta Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2011-04-26 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ištraukdamas iš nukentėjusiojo D. S. kelnių kišenės šiam priklausantį 718 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG G5290“ bei nukentėjusiojo akivaizdoje išnešdamas jį iš kambario kartu su nukentėjusiajam priklausančiu 1100 Lt vertės televizoriumi „LG 32LE4500“, atvirai pagrobė svetimą, D. S. priklausantį, 1818 Lt vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiam 1818 Lt turtinę žalą,

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja adv. J. Šlapaitienė prašė skundą patenkinti, prokurorė L. Mažeikienė prašė skundą atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis neigia įsibrovimo į patalpą aplinkybę ir mano, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio, jis nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ne dėl to, kad jo veikoje nustatytas įsibrovimo į patalpą kvalifikuojantis požymis, o dėl to, kad jis įvykdė atvirąją vagystę.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai suvokia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kvalifikuotos vagystės požymį – atvirą turto pagrobimą, kad V. D. ištraukdamas iš nukentėjusiojo D. S. kelnių kišenės šiam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei nukentėjusiojo akivaizdoje išnešdamas jį iš kambario kartu su nukentėjusiajam priklausančiu televizoriumi, atvirai pagrobė svetimą, D. S. priklausantį turtą. V. D. veikė viešai, matant savininkui, ir šis suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, o nuteistasis žinojo, kad savininkas tai suvokia ir supranta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (V. D. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą), kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę – V. D. anksčiau 9 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė praėjus 5 dienoms po to, kai buvo 2011 m. balandžio 15 d. lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Pirmos instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo veiką išaiškinti, nurodydamas, kur yra pavogti daiktai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį tokie asmenys laikomi recidyvistais. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad recidyvistui paprastai už tyčinės veikos padarymą skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, dėl to yra laikomas recidyvistu, yra linkęs daryti nusikaltimus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. D. paskirta bausmė savo dydžiu artima Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Taigi, V. D. Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę ir ją bendrinant pritaikytas tinkamai, bausmę švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio atmesti.