Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-75/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-27
Bylos Nr.
1A-75/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis
Nuteistasis
R. D.
Advokatai
Valdas Venckūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-75/2006 m.Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teisėjų: Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjui advokatui Valdui Venckūnui,nuteistajam R. D. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 181 str. 1 d. (dėl UAB „Rasvita“ turto prievartavimo) laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (dėl R. R. individualios įmonės turto prievartavimo) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d., nuo 10 val. 48 min. iki 16 val. 11 min., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai-kelis kartus skambindamas iš nenustatytų vietų bei siųsdamas trumpąsias žinutes UAB „Rasvita“ direktoriaus V. Ž. įgaliotam asmeniui-Kauno m. VPK KP NTT APGTS tyrėjui A. P. į telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr.(duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą-reikalaudamas susirasti tarpininką dėl automobilio išsipirkimo ir duodamas suprasti, kad neišpirkus automobilio, jis turto savininkui nebus grąžintas, vertė, kad UAB atstovai perduotų turtą-sumokėtų išpirką už UAB „Rasvita“ vilkiko (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugpjūčio 10 d. pavogto iš aikštelės prie turgaus, esančio Žemaičių pl. 66, Kaunas, sugrąžinimą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2004 m. nuo spalio 30 d. 17 val. 20 min. iki lapkričio 24 d. 16 val. 12 min., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai-daug kartų iš nenustatytų vietų skambindamas nukentėjusiajam R. R. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas psichinę prievartą-grasindamas neišpirkus automobilio jį parduoti kitiems asmenims, vertė, kad R. R. perduotų turtą-9000 eurų (31050 Lt) dydžio išpirką už R. R. individualios įmonės vilkiko (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 18 d. plėšimo būdu pagrobto Kaune, Jotvingių g., sugrąžinimą.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir R. D. pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 3 d., dėl UAB “Rasvita” didelės vertės turto prievartavimo, bei skirti septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo R. D. pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 3 d., dėl R. R. individualios įmonės didelės vertės turto prievartavimo, bei skirti penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skunde ji nurodo nuosprendžio motyvus, kuriais remiantis teismas nuteistojo R.D. nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 181 str. 3 d. į 181 str. 1 d., bei mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai perkvalifikavo nuteistojo R. D. nusikalstamas veikas. Prokurorė nurodo, kad UAB „Rasvita“ didelės vertės turto prievartavimą patvirtina protokolas-pareiškimas, liudytojų V. Ž. ir A. P. parodymai, dienraščio „Kauno diena“ skelbimas, mobiliojo ryšio telefono „Siemens“ apžiūros protokolas, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, fonoskopinio tyrimo specialisto išvada bei pokalbio suvestinė. Taip pat nurodo, kad R. R. individualios įmonės didelės vertės turto prievartavimą patvirtina protokolas-pareiškimas, nukentėjusiojo R. R. parodymai, dienraščio „Kauno diena“ skelbimas, pakvitavimas, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, fonoskopinio tyrimo specialisto išvada bei pokalbio suvestinė. Nuteistasis R. D. 2004 m. rugpjūčio 16 d. eilę kartų skambino bei siuntė trumpąsias žinutes į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) reikalaudamas susirasti tarpininką dėl automobilio (duomenys neskelbtini), sugrąžinimo. Jis 2004 m. rugpjūčio 16 d. 16 val. 11 min. vykusio pokalbio metu pareikalavo sumokėti 13000 eurų (4886 Lt) išpirką dėl minėto pagrobto automobilio sugrąžinimo. Taip pat jis paskambino nukentėjusiajam R. R. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo sumokėti 13000 eurų (44886 Lt) dėl pagrobto vilkiko (duomenys neskelbtini), sugrąžinimo grasindamas automobilį parduoti. Po šio pareikalavimo nuteistasis R. D. keliolika kartų skambino nukentėjusiajam R. R., reikalaudamas sumokėti išpirką už minėto automobilio sugrąžinimą – 2004 m. spalio 31 d. 13 val. 49 min. – 10000 eurų (34500 Lt), 2004 m. lapkričio 2 d. 12 val. 57 min. – 9000 eurų (31050 Lt), grasindamas automobilį parduoti.

Apeliaciniame skunde prokurorė aptaria nusikalstamos veikos-turto prievartavimo sąvoką, šios veikos kvalifikuojančius požymius, didelės vertės turto nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 6 ir 12 punktų nuostatas. Teigia, kad nuteistasis R. D., prievartaudamas UAB „Rasvita“ didelės vertės turtą, veikė turėdamas vieningą tyčią, tuo pačiu motyvu, reikalavo iš to paties asmens susirasti tarpininką dėl to paties automobilio sugrąžinimo. Todėl mano, kad nuteistojo R. D. padaryta nusikalstama veika laikytina baigta nuo liudytojui A. P. pateikto reikalavimo susirasti tarpininką ir sumokėti 13000 eurų (44886 Lt) pateikimo momento bei turi būti kvalifikuojama pagal BK 181 str. 3 d. Taip pat teigia, kad nuteistasis R. D., prievartaudamas R. R. individualios įmonės didelės vertės turtą, veikė turėdamas vieningą tyčią, tuo pačiu motyvu, kelis kartus reikalavo iš to paties nukentėjusiojo už to paties automobilio sugrąžinimą konkrečią pinigų sumą. Todėl mano, kad nuteistojo R. D. padaryta nusikalstama veika laikytina baigta nuo nukentėjusiajam R. R. pateikto reikalavimo sumokėti 13000 eurų (44886 Lt), lydimo grasinimu automobilį parduoti, pateikimo momento ir turi būti kvalifikuojama pagal BK 181 str. 3 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl UAB “Rasvita” turto prievartavimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R.R. individualios įmonės turto prievartavimo paskiriant švelnesnę-arešto, bausmę. Apeliantas mano, kad nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 1 d., dėl UAB „Rasvita“ turto prievartavimo, o pagal BK 181 str. 1 d., dėl R. R. individualios įmonės turto prievartavimo, paskirta per griežta bausmė. Jis pripažįsta du kartus kalbėjęs su asmeniu, kurį laikė UAB „Rasvita“ direktoriumi, nors iš tiesų tai buvo policijos pareigūnas A.P.. Tačiau neigia, kad skambino jam ir trečią kartą-2004 m. rugpjūčio 16 d. 16 val. 11 min., bei reikalavo už vilkiko grąžinimą sumokėti 13000 eurų. Nurodo, kad šio pokalbio turinio nepatvirtina fonoskopinės ekspertizės išvada ir kitos bylos aplinkybės. Liudytojas A.P. nepagrįstai teigia, kad minėtu laiku skambino jam būtent apeliantas. Apeliantas teigia, kad minėtu metu jis žaidė futbolą ir tuo metu kažkoks asmuo pasinaudojo jo telefonu. Jis ankstesnių pokalbių metu buvo nurodęs, kad ryšys bus palaikomas trumposiomis žinutėmis, o ne telefoniniais pokalbiais. Be to, suprato, kad tolimesnės derybos beprasmės, todėl jas nutraukė. Bylos tyrimo metu nepagrįstai neišsiaiškinta, dėl kokių priežasčių A. P. skambino apeliantui ir rašė trumpąsias žinutes, o apžiūrint jo mobilaus ryšio telefoną buvo apžiūrėtos tik gautos žinutės, nepagrįstai nepatikrinus išsiustų žinučių turinio. Apeliantas teigia, kad liudytojas A. P. yra suinteresuotas byloje asmuo.

Teismas nepagrįstai teigia, kad apelianto veikoje yra nusikaltimo sudėtis, kad jis vertė kitą asmenį perduoti turtą-sumokėti išpirką už pagrobto vilkiko atgavimą, nes abiejuose įrašuose nėra išreikštas joks reikalavimas perduoti turtą, nėra jokio grasinimo panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą arba panaudoti kitokią psichinę prievartą. Pirmajame įraše užfiksuota, kad apeliantas pasiūlė susirasti tarpininką, tačiau nebuvo jokios kalbos apie išpirką, jos dydį ir transporto priemonės negrąžinimą. Kadangi bendraujant su A. P. suprato, kad jokie pinigai nebus sumokėti, todėl tolimesnių ketinimų jis atsisakė.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad jam pareikštame kaltinime nebuvo nurodyta kokia konkreti psichinės prievartos priemonė, numatyta turto prievartavimo dispozicijoje, buvo pavartota, todėl buvo pažeista apelianto teisė žinoti kuo jis buvo kaltinamas. Mano, kad savo veiksmais nesukūrė situacijos, vertusios nukentėjusįjį bijoti, kad jam atsiras žalingos pasekmės, jokio realaus konkretaus grasinimo nenaudojo. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kad valinis tyčios momentas pasireiškia ne vien tik noru reikšti turtines pretenzijas, bet ir noru realiai priversti nukentėjusįjį įvykdyti reikalavimą. Nesant tokio tyčios kryptingumo, net jeigu ir būtų objektyviai išreikštas prievartinis reikalavimas, nėra tyčios prievartauti turtą. Todėl apeliantas teigia, kad nebuvo nei konkretaus reikalavimo, nei tyčios, nukreiptos į realų jo vykdymą. Jis anksčiau neteistas, prisipažino reikalavęs išpirkos iš R. R. , gailisi tai padaręs, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 55 str. nuostatomis, nepripažino šių aplinkybių jo atsakomybę lengvinančiomis ir skyrė per griežtą bausmę. Jis niekam realios žalos nepadarė, todėl mano, kad jam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros – atmesti. Prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė R.D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 1 d., yra neginčijamai įrodyta. Apeliacinių skundų argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas dėl nuteistojo R. D. nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 181 str. 1 d. bei teigia, kad pastarasis tiek iš UAB „Rasvita“, tiek iš R. R. individualios įmonės prievartavo didelės vertės turtą, t.y., kad nuteistojo R. D. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 3 d.

Iš tiesų, prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis R. D. prievartavo turtą tiek iš UAB „Rasvita“, tiek iš R. R. individualios įmonės, tačiau šių įrodymų nepakanka padaryti kategoriškai išvadai, kad buvo prievartaujamas didelės vertės turtas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad vieno iš telefoninių pokalbių metu R. D. pareiškė reikalavimą sumokėti išpirką-13000 eurų už iš UAB „Rasvita“ pagrobtą vilkiką (duomenys neskelbtini) (b.l. 116-117 t. 1). Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad konkretus reikalavimas sumokėti minėtą sumą pinigų buvo pareikštas ilgiausiame telefoniniame pokalbyje (b.l. 5 t. 3). Iš to sektų, kad šis reikalavimas buvo pareikštas pirmajame pokalbyje. Tačiau šis pokalbis turi logišką pabaigą. Jame nėra net užuominų apie prievartaujamo turto dydį. Trečio pokalbio yra įrašyta tik dalis, kurioje taip pat nėra užfiksuoti pokalbiai apie reikalaujamos išpirkos sumą. Todėl šioje dalyje liudytojo A.P. parodymai nėra patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paminėtinas liudytojas parodė, kad jis atpažino nuteistojo R. D. balsą, nors jis ir buvo pakeistas, tarsi kalbant užkimšta nosimi. Kolegijos nuomone, vienareikšmiškai tikėti šioje dalyje liudytojo parodymais taip pat negalima, nes net fonoskopinį tyrimą atlikę specialistai negalėjo identifikuoti telefonu kalbėjusio asmens bei duoti kategoriškos išvados, kad trečiame pokalbyje užfiksuotas būtent nuteistojo R. D. balsas (b.l. 43-48 t. 1).

Nors apeliaciniame skunde nuteistojo R. D. nurodyta versija, kad jam žaidžiant futbolą iš jo mobilaus ryšio telefono galėjo skambinti kitas asmuo, ir nėra įtikinama, tačiau vis dėlto tokia galimybė neatmetama, nes interesą prievartauti turtą galėjo turėti ir kiti su vilkiko pagrobimu susiję asmenys, kurie byloje nėra nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkto nuostatas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, ir visos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Abejonių dėl pastarojo skambučio yra. Jas pašalinti nėra galimybės, nors apeliacinės instancijos teismas tai siekė padaryti. Todėl šios abejonės turi būti vertinamos nuteistojo R. D. naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. D. apskritai neigė, kad skambino liudytojui A.P. bei reikalavo išpirkos už pagrobtą iš UAB „Rasvita“ vilkiką (b.l. 78-79 t. 1). Apygardos teismo posėdyje jis parodė, kad tik rašė trumpąsias žinutes liepdamas susirasti žmogų-tarpininką (b.l. 7-8 t. 3), o apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme jis pripažino du kartus skambinęs A. P. ir liepęs susirasti žmogų-tarpininką. Paminėtas reikalavimas šiuo atveju turi būti vertinamas kaip reikalavimas perduoti turtą, nes tiek policijos darbuotojui A.P., tiek nuteistajam R.D. buvo visiškai aiški ir suprantama šio reikalavimo prasmė ir tikslas.

Tokiu būdu, nesant patikimų įrodymų apie prievartaujamo UAB „Rasvita“ turto vertę, laikytina, kad R. D. šiuo atveju prievartavo nenustatytos vertės turtą. Tokia jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d.

Kolegija atmeta R. D. teiginius, kad jo skambučiai nebuvo susiję su turto prievartavimu, nes kitaip logiškai paaiškinti reikalavimą susirasti tarpininką paprasčiausiai negalima.

Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad turto prievartavimas laikomas baigtu nuo to momento kai pateikiamas reikalavimas perduoti turtą. Tačiau baudžiamosios teisės teorijoje yra pabrėžiama, kad didelės vertės turto prievartavimo nusikaltimuose būtina atsižvelgti į kaltininko tyčią – kiek pinigų jis iš tikrųjų realiai ketino išreikalauti. Todėl tokiais atvejais kaip pagrindas turi būti imamas galutinės turtinės pretenzijos mastas, parodantis tikrąjį tyčios turinį. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. D. parodė, kad reikalaudamas iš nukentėjusiojo R. R. už pagrobtą vilkiką (duomenys neskelbtini) išpirkos bei grasindamas jos nesumokėjus jį parduoti, realiai tikėjosi gauti tik apie 8000 eurų (b.l. 7-8 t. 3). Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp nuteistojo R.D. ir nukentėjusiojo R.R. matyti, kad pokalbis vyksta ne apie 13000 eurų, o apie 9000 ir 8000 eurų išpirkos sumas (b.l. 155-158 t. 1). Todėl kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. D. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 3 d., požymių, nes byloje nenustatytas realus vertimas sumokėti didelės vertės išpirką, o nuteistojo tyčia buvo nukreipta į galutinį derybų rezultatą. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. teisingai nurodė, kad byloje nepagrįstai neapžiūrėtos trumposios žinutės, išsiųstos iš liudytojo A.P. mobilaus ryšio telefono. Nors šiuo metu tai padaryti taip pat nebėra galimybių (mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinės saugomos tik šešis mėnesius), tačiau tai nepatvirtina deklaratyvaus ir subjektyvaus apelianto teiginio apie liudytojo A.P. suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokių duomenų byloje nėra. Atvirkščiai, liudytojas A.P., būdamas policijos pareigūnu, pagrįstai siekė telefoninių pokalbių pagalba nustatyti asmenis, pagrobusius iš UAB „Rasvita“ vilkiką, už jį reikalaujančius išpirkos bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Skirdamas nuteistajam ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54, 55 ir 61 str.str. reikalavimų nepažeidė, t.y. tinkamai įvertino padarytų kelių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, šių veikų motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prievartaujamo turto dydį, kuris yra artimas didelės vertės turto dydžiui. Todėl šiuo atveju tenkinti nuteistojo R. D. prašymą paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai : Albinas BielskisKęstutis Jucys