- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- A15.-341-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00049-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. N.
- Institucija
- Šalčininkų rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
- Kategorijos
- 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. N., jo atstovui advokatui Nikolajui Voinovui (Nikolaj Voinov),
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija), atstovui - Valerijui Jurgelevičiui (Valerij Jurgelevič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. N. 2020 m. rugsėjo 16 d., 18:15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – iš pradžių paklusęs uniformuotų policijos pareigūnų – R. G. ir E. P. – teisėtam, aiškiai – įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą – išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir sustojęs, bei pateikęs savo asmens dokumentus, policijos pareigūnams nespėjus atlikti visų būtinų veiksmų, minėtu automobiliu ėmė šalintis iš įvykio vietos ir nebepakluso jį besivejančių minėtų pareigūnų – kartotiniam teisėtam, aiškiai – įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą – išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 16, 226 punktų reikalavimus,
t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
V. N. teisme paaiškino, kad suprato, kuo jį kaltina policija. Savo kaltę dėl 415 straipsnio 1 dalies pripažįsta. Dėl 426 straipsnio 5 dalies kaltės nepripažįsta. Sutinka teismui duoti paaiškinimus. 2020 m. rugsėjo 16 d. važiavo iš Vilniaus su savo draugu D. M.. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo, aikštelėje stovėjo žymėtas pareigūnų automobilis. Kai jie pravažiavo šį automobilį, pastarasis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės ir įjungė žiburėlius. Jis (V. N.) pavažiavo dar apie 500 metrų, gal kilometrą, ir sustojo dešinėje pusėje, nes buvo nurodymas sustoti. Nesustojo iš karto, nes dešinėje pusėje buvo ištisinė linija, ten negalima sustoti. Policija su įjungtais signalais važiavo apie 500 metrų. Vėliau nurodė, kad sustojo iš karto, kai policijos pareigūnai įjungė specialius garsinius signalus, kuriuos jie įjungė iš karto išvažiavę iš aikštelės, kurioje prieš tai stovėjo. Pareigūnų automobilis sustojo už jo automobilio. Išėjo pareigūnas, priėjo prie jo ir paprašė pateikti dokumentą. Pagal ženklus gali atskirti policijos pareigūną nuo kitų žmonių. Pateikė jam pasą. Kai tik pareigūnas paėmė jo pasą, privažiavo nežymėtas automobilis ir užblokavo jiems kelią. Iššoko kažkokie vyrai su kaukėmis ir pribėgo prie keleivio pusės. Ištraukė jo draugą, paguldė šį ant žemės ir pradėjo spardyti. Tada jam pasakė, kad jo draugas turi problemų su kontrabanda. O jis (V. N.) turėjo automobilyje cigarečių, jam nepavyko jų parduoti, todėl vežė jas atgal. Suprato, kad tie kaukėti vyrai nori susidoroti dėl D. problemų. Nežinojo, ar policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė, ir tie kaukėti vyrai buvo susitarę. Kai išvažiavo išsigandęs, jo dokumentai liko pareigūno rankose. Kai išsigandęs nuvažiavo, nematė, nežiūrėjo, ar kas nors važiavo iš paskos. Jam buvo šokas, kad draugą ištraukė iš mašinos, pagalvojo, kad tuoj ištrauks ir jį, nežinojo, kuo čia baigsis. Policijos sirenų negirdėjo. Kai išvažiavo išsigandęs, žiūrėjo į veidrodėlį, bet nieko nebuvo. Žinojo, kad tuo laiku, rugsėjo mėnesį, buvo pavogta policijos uniforma. Nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) aikštelės sustojo. Paaiškino policijai, ko išsigando, prašė, kad įrašytų į protokolą, o jam pasakė, kad viską paaiškins teisme. Skaitė savo paaiškinimą, bet jam pasakė, kad reikia surašyti greitai, kad viską paaiškins teisme. Nesigilino į paaiškinimo turinį. Dėl cigarečių nebūtų bėgęs, tai tik administracinis nusižengimas. Automobilis buvo draugo merginos. Nežinojo, kad jis nedraustas. Pripažįsta, kad vairavo nedraustą automobilį (b. l. 22-25).
Žemesnės instancijos teismas
V. N. parodymai nėra nuoseklūs ir prieštaringi. Institucijai jis paaiškino, kad kai kaukėti vyrai ištraukė jo draugą, uniformuotas policijos pareigūnas, kuris jį sustabdė, tuo metu stovėjo šiek tiek toliau nuo automobilio ir paklausė dviejų vyriškių, kurie iš automobilio ištraukė ir ant kelio paguldė D. M., ar traukti ir jį (V. N.). Jie atsakė, kad nereikia, tegul sėdi automobilyje. Tuo metu jis (V. N.) žinojo, kad automobilyje gabena 1 000 pakelių cigarečių, kurie nėra pažymėti banderolėmis, išsigando ir paspaudęs akseleratoriaus pedalą nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) miesto. Nesuvokė, kad patikrinimas, kuriam buvo sustabdytas, dar nėra baigtas, nors policijos pareigūnas ir laikė jo dokumentus ir tarnybinis automobilis buvo su įjungtais švyturėliais, kadangi pareigūnas nenuėjo iki tarnybinio automobilio ir netikrino dokumentų jame. Po to, privažiavęs (duomenys neskelbtini), miške paliko minėtą automobilį, išsiėmė iš jo jam priklausančias cigaretes ir išėjo (b. l. 3).
Liudytojas R. G. teisme paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neapžįsta, giminystės ryšių nėra. Tą dieną dirbo su E. P. Iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad kriminalinei policijai bus reikalinga pagalba sustabdant automobilį. Nuvažiavo į Lydos plentą ir, kai pamatė minėtą automobilį, pradėjo jį stabdyti. Įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Automobilis sustojo kelkraštyje, jie sustojo gale. Jų tarnybinis automobilis stovėjo gale. Jie stovėjo kelyje dešiniau, kad būtų saugu prieiti, nes eismas buvo intensyvus. Jų automobilis stovėjo ne visai gale, o šiek tiek iš šono. Galima sakyti, kad pusę mašinos perdengė. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie „Audi“ vairuotojo, šis atidarė langą. Jis (R. G.) prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas krapštėsi salone ir pateikė dokumentą. Dokumentas buvo V. N. vardu. Kai tik gavo dokumentą, privažiavo kriminalinė policija su nežymėtu automobiliu ir sustojo priekyje, galima pasakyti, kad jie užblokavo kelią. Nuo to laiko, kai jam buvo pateiktas dokumentas iki kriminalinės policijos atvykimo praėjo gal 20 sekundžių. Išlipę iš automobilio pastarieji priėjo prie keleivio. Detalių nepamena, bet jie sulaikinėjo keleivį, o vairuotojas įjungė bėgį ir netoli jo išsuko ratus ir pradėjo šalintis, nors nebuvo leista važiuoti. Matė, kad išlipo kriminalinė policija, priėjo prie keleivio, o vėliau pamatė, kad keleivis gulėjo ant žemės. Nematė, ar kriminalinės policijos pareigūnai prisistatė. Matė tik tai, kad keleivis guli. Jam liepė sulaikyti vairuotoją. Bet gal tą išgirdo vairuotojas ir pradėjo šalintis. Nuo dokumentų padavimo iki nuvažiavimo praėjo daugmaž minutė. Viskas vyko greitu tempu. Matė, kad vairuotojas uždėjo ranką ant pavarų dėžės, įjungė bėgį, išsuko ratus ir pradėjo važiuoti. Kai pastebėjo, kad šis bando apvažiuoti kriminalinės policijos mašiną ir jį, iš karto nubėgo į tarnybinį automobilį. Pasakė kolegai, kad vairuotojas šalinasi, atsisėdo į mašiną ir pradėjo vytis. Praėjo 3-4 sekundės, kol sėdo į automobilį. Vairuotojo dokumentas liko pas jį. Jų automobilyje buvo įjungti raudoni ir mėlyni švyturėliai, o kai pradėjo vytis, įjungė dar garso signalą. Bet atstumas buvo per didelis garsiakalbiui. Kai pradėjo vytis „Audi“ vairuotoją, juos skyrė apie 100 metrų atstumas. Jiems nepavyko priartėti prie vairuotojo, nes pastarojo automobilis buvo galingesnis. Gal jei eismas būtų intensyvesnis ir jam kliudytų kitos transporto priemonės, gal tokiu atveju pavyktų jį pavyti. Kriminalinės policijos pareigūnai buvo be kaukių. Kriminalinės policijos pareigūnų automobilis buvo nežymėtas. Neprisimena, ar keleivis buvo ištrauktas, prisimena, kad gulėjo ant žemės. Jis buvo labiau susikoncentravęs į vairuotoją (b. l. 35, 40-42).
Tarnybiniame pranešime R. G. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, papildomai nurodė, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pamestas prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Liudytojas E. P. teisme paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neapžįsta, giminystės ryšių nėra. Tą dieną dirbo su R. G.. Gavo iš budėtojų pranešimą, kad kriminalinei policijai reikia pagalbos. Jiems pranešė automobilio, kurį turėjo sustabdyti, modelį ir numerius. Jiems paskambino kriminalinė policija, kad iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis, kurį reikia sustabdyti. Automobilis buvo sustabdytas. Privažiavo kriminalinė policija. Keleivis išlipo iš automobilio, vairuotojas jo kolegai pateikė asmens tapatybės kortelę ir išvažiavo iš įvykio vietos. Pradėjo vytis vairuotoją su švyturėliais ir garsu, bet pastarojo greitis buvo labai didelis. Jie važiavo 130-140 km/h, o šis - dar daugiau. Jie pastarojo nepavijo. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), o pastarasis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kolegos sakė, kad jo nesutiko, nes visiems buvo pranešta. Pirminio stabdymo metu įjungė švyturėlius ir garsą, ir automobilis iš karto sustojo. Tik vėliau išvažiavo iš įvykio vietos. Prie vairuotojo priėjo jo kolega, o jis stovėjo prie automobilio galo. Jų automobilis nuo sustabdyto automobilio stovėjo 2 metrų atstumu, šone. Sustabdytas automobilis sustojo ant kelio, bet arčiau dešinio krašto. Jų automobilis buvo minėtam automobiliui iš kairės. Tarnybinį automobilį vairavo jo kolega, kuris vairuotojui prisistatė, kaip priklauso. Jis (E. P.) ne visą laiką buvo įvykio vietoje, jis nuėjo pažymėti stovėjimo vietą. Nuo pirminio sustabdymo iki kol privažiavo kriminalinė policija, praėjo gal 30 sekundžių. Jie sustabdė, vairuotojas pateikė dokumentą ir kriminalinė policija privažiavo. Kriminalinės policijos automobilis privažiavo ir sustojo iš priekio. Kriminalinė policija priėjo prie keleivio ir šis išlipo. Negirdėjo, ką kalbėjo kriminalinės policijos pareigūnai, bet jie kažką rodė – tikriausiai pažymėjimą. Sprendė apie tai iš veiksmo, nes šie buvo neuniformuoti. Automobilis buvo nežymėtas. Keleivis pats išlipo iš automobilio. Kriminalinės policijos pareigūnai priėjo, atidarė duris, keleivis išlipo. Nematė, kad temptų. Pažymėjimą šie rodė keleiviui, nes šie abu buvo prie keleivių. Kriminalinės policijos pareigūnai buvo be kaukių. Tiksliai atsimena, kad pastarieji buvo be kaukių. Kai išlipo keleivis, automobilis iš karto pajudėjo. Tuo momentu vairuotojas įjungė pavarą ir išvažiavo. Negali pasakyti, ar keleivis buvo paguldytas veidu į žemę. Nematė to, nes automobilis pradėjo judėti. Vairuotojo dokumentai liko pas juos. Vairuotojas išvažiavo pro tarpą tarp jų ir kriminalinės policijos automobilių. Vairuotojas pasišalino labai greitai, tai buvo sekundžių reikalas. Iš karto pradėjo vytis vairuotoją. Kai pradėjo vytis, švyturėliai jau buvo įjungti, jie įjungė tik garsinį signalą, bet vairuotojas jau buvo nutolęs per 50 metrų. Per garsiakalbį nereikalavo sustoti, nes šis buvo pakankami nutolęs, atstumas buvo per didelis (b. l. 38-40).
Tarnybiniame pranešime E. P. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, papildomai nurodė, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pamestas prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Liudytojas D. M. (D. M.) teisme parodė, kad V. N. pažįsta, bet giminystės ryšių nėra. 2020 m. rugsėjo 16 d. su jo (D. M.) draugės automobiliu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Įvykio dieną jam paskambino V. N. ir paklausė, ar važiuos į Vilnių. Apie pietus su juo sutiko prie bažnyčios. Pastarasis atvažiavo su savo automobiliu ir įdėjo į jo (D. M.) automobilį dvi dėžes. Pasakė, kad gal nereikia, nes turi problemų su žmonėmis dėl skolų – jis buvo skolingas kontrabandininkams. Tai buvo skola buvo už anksčiau paimtas cigaretes. Sakė V. N., kad nedėtų dėžių, nes galvojo, kad gali jas atimti už skolas. Jis (D. M.) buvo teistas už kontrabandą. V. pasakė, kad dėžėse yra cigaretės. Nežino, kieno tai buvo prekės. Šis jam pasakė, kad nebijotų, kad viskas bus gerai. Jie nuvažiavo į Vilnių. Jie pirma norėjo važiuoti į Akropolį, vėliau nuvažiavo pastarojo adresu. Kur nuvažiavo – nepamena. Kai išvažiavo iš Vilniaus ir važiavo link (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovėjo žymėtas policijos automobilis. Dėžės su cigaretėmis dar buvo automobilyje. Jie šį pravažiavo. Nuvažiavę apie 200 metrų pastebėjo švyturėlius. V. N. iš karto sustojo prie dešinės pusės, kelkraštyje. Negali pasakyti tiksliai, kur policijos pareigūnų automobilis sustojo, nes nežiūrėjo. Priėjo pareigūnas. V. N. atidarė langą ir pateikė pastarajam pasą. Iš karto privažiavo ir priekyje sustojo kažkoks nežymėtas automobilis. Iš to automobilio išlipo du vaikinai su kaukėmis, priėjo prie jo, atidarė duris, paėmė jį už krūtinės ir paguldė ant žemės. Kai jį ištraukė, jis pagalvojo apie cigaretes, kurios yra bagažinėje, galvojo, kad čia reketas, kad nori atimti cigaretes. Gali būti, kad kontrabandininkai trauks jį iš mašinos šalia stovint pareigūnams. Visko gali būti. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo pareigūnai. Jie nieko nesakė, tik galva į žemę paguldė. Policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje. Bet visko gali būti, net ir tai, kad tie žmonės galėjo ištraukti jį, kai šalia yra policija. Kai jį paguldė ant žemės, V. N. iš karto išvažiavo. Jokių policijos signalų negirdėjo, nes jis gulėjo veidu į žemę, todėl nieko nematė ir negirdėjo (b. l. 36-38).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. teisme paaiškino, kad V. N. nepažįsta. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos. Savo automobilio V. N. nedavė, o paskolino D. M. – t. y. jos artimam žmogui, su kuriuo draugauja. Nežinojo, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. jos automobiliu naudojosi V. N.. Ji tiesiog paskolino automobilį D. M. ir viskas, dažnai šiam skolina. Kai jai reikalingas automobilis, visada šį pasiima. Ji vairuoja. Automobilį pirko už savo ir D. M. lėšas, bet ji už tą automobilį sumokėjo daugiau, taigi tai jos automobilis. Dabar automobilis pas D. M. Dabar dirba, tai jai automobilis dabar nereikalingas. Visada šiam skolina, o kai turi išeiginę – pasiima automobilį. Nežino, kas dažniau naudojasi automobiliu. Gal ji. Su D. M. santuokos neregistravo. Jie jau 8 metus draugauja, bet kartu negyvena (b. l. 46-47).
Dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad V. N. 2020 m. rugsėjo 16 d., 18:15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė KET 226 punktą. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę įrodo šių duomenų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, liudytojų parodymai, V. N. rašytiniai paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, vairuotojų registro išrašas, VĮ „Regitra“ išrašas, LR Transporto priemonių draudikų biuro IS išrašas. Šie V. N. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
V. N. kaltę dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neigė.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno 1) teisėtam, 2) aiškiai išreikštam ir 3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. KET 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 426 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; 2) įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius (KET 78 punkte papildomų transporto priemonių stabdymo būdų nenurodyta). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (2018 m. vasario 6 d. akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 7 d.) 25 punkte buvo papildomai nurodyta, kad transporto priemonė galėjo būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju buvo numatytas reikalavimas privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Šį įsakymą panaikinančio ir dabartiniu metu galiojančio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 5-V-420 „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ 23 punkte numatyta, kad PPV pareigūnai transporto priemonę stabdo vadovaudamiesi ANK nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje aiškinant ANK 426 straipsnio 5-6 dalyse numatytas nuostatas pasisakyta, kad vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma. Taigi net pripažinus pareigūnų veiksmus formaliai neatitinkančiais teisinio reguliavimo, t. y. nustačius, kad jų pasirinktas stabdymo būdas preciziškai lingvistiškai neatspindi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytųjų (alternatyvių) ir kituose norminiuose aktuose detalizuotų būdų, tačiau remiantis visa galima byloje surinkta informacija, ją ištyrus tiek atskirai, tiek bendrame bylos duomenų bei susidariusios situacijos kontekste, ir nustačius, kad 1) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, kad pareigūnai jį stabdo, 2) pareigūnai asmenį stabdo teisėtai (pvz.: gavę informaciją apie jo galimai daromą teisės pažeidimą), 3) pareigūnų pasirinktas stabdymo būdas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, tai nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį (Lietuvos aukščiausiojo teisimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-1073/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai R. G. ir E. P. stabdydami V. N. vairuojamą transporto priemonę vilkėjo uniformas (tai patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai). Nors teisme V. N. iškėlė versiją, kad įvykio metu jam buvo žinoma, kad yra pagrobta policijos uniforma, jo veiksmai (dokumento pateikimas policijos pareigūnui, nepareikalavimas pastarojo pateikti tarnybinį pažymėjimą), objektyvios aplinkybės: automobilis, iš kurio išlipo pareigūnas buvo nudažytas specialiomis spalvomis ir pažymėtas policijos ženklu, įvykio vietoje buvo du uniformuoti policijos pareigūnai, leidžia teismui daryti išvadą, kad V. N. suvokė, kad jį (su)stabdę asmenys yra būtent policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nustatyta, kad uniformuoti policijos pareigūnai V. N. vairuojamą transporto priemonę stabdė teisėtai, kadangi vykdė kriminalinės policijos nurodymą, o V. N. automobilyje gabeno 1 000 pakelių banderolėmis nepažymėtų cigarečių (šią aplinkybę patvirtino tiek pats V. N., tiek liudytojas D. M.). Nors pareigūnų pasirinktas stabdymo būdas - įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą (ką patvirtina abiejų apklaustų pareigūnų parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi) - preciziškai lingvistiškai neatspindi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytųjų (alternatyvių) ir kituose norminiuose aktuose detalizuotų būdų ir formaliai neatitinka teisinio reguliavimo, tačiau konkrečios bylos aplinkybės – o būtent tai, kad pirmo stabdymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, kad stabdomas yra būtent jis (tai pripažino ir pats V. N.) ir sustojo, dėl to pareigūnams neprireikė pasitelkti ANK 426 straipsnyje numatytų stabdymo būdų, o antro stabdymo metu V. N. šalinosi iš įvykio vietos dideliu greičiu, kai policijos pareigūnai pradėjo pastarąjį vytis, šis buvo nutolęs daugiau nei 50 metrų, policijos pareigūnams nepavyko pastarojo pasivyti, leidžia teismui daryti išvadą, kad policijos pareigūnų pasirinktas stabdymo būdas (įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą) buvo nulemtas objektyvių aplinkybių.
Galiausiai administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo iškėlė versiją, kad neturėjo ketinimo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams, o iš įvykio vietos pasišalino, nes išsigando kaukėtų asmenų, ištraukusių iš automobilio D. M., kadangi nesuvokė, kad tai pareigūnai, tačiau šie V. N. parodymai vertintini kritiškai, nes, pirma, jie yra nenuoseklūs. Institucijai teikdamas paaiškinimus jis nurodė, kad pradėjo iš įvykio vietos šalintis dėl to, kad išsigando, nes automobilyje gabeno 1 000 pakelių cigarečių, kurie nėra pažymėti banderolėmis. Tuo tarpu teisme nurodė, kad pasišalino, nes manė, kad kaukėti vyrai nori susidoroti dėl D. M. problemų ir V. N. pagalvojo, kad iš mašinos ištrauks ir jį. Antra, kritiškai vertintini V. N. parodymai dėl to, kad jis nesuvokė, jog D. M. sulaikymą vykdė būtent pareigūnai ir kad jų automobilį sustabdę uniformuoti policijos pareigūnai veikė kartu su, V. N. teigimu, kaukėmis dėvinčiais asmenimis, kadangi iš pastarojo paaiškinimų Institucijai matyti, kad jis girdėjo, kaip uniformuotas policijos pareigūnas klausė sulaikančiųjų, ar iš automobilio traukti ir V. N. R. G. teigimu, V. N. girdėjo, kaip kriminalinės policijos pareigūnai liepė pastarąjį sulaikyti. Uniformuoti policijos pareigūnai neužkirto keleivį sulaikančiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių jokia forma neišreiškė prieštaravimų. Duomenų, kad V. N. sirgtų psichinėmis ligomis, trukdančiomis jam teisingai suvokti įvykio aplinkybes, byloje nėra, dėl to aptartos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, kad D. M. sulaikė būtent pareigūnai ir, jo suvokimu, jie buvo sulaikomi dėl kontrabandinių cigarečių (V. N. teisme paaiškino, kad girdėjo, kaip kriminalinės policijos pareigūnai pasakė, kad jo draugas turi problemų su kontrabanda, o pats V. N. tuo metu gabeno 1 000 pakelių banderolėmis nepažymėtų cigarečių), taip pat suvokė, kad patikrinimas nėra baigtas. Pastebėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia ir D. M. parodymai, kad prieš įvykį sakė administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, kad turi problemų su kontrabandininkais dėl skolų ir manė, kad jo sulaikymas – tai reketas (nesuvokė, kad sulaikomas pareigūnų), kadangi iš minėto liudytojo parodymų darytina išvada, kad apie V. N. ketinimą gabenti cigaretes jis sužinojo tik tuo metu, kai pastarasis minėtas cigaretes įdėjo į automobilį, tos cigaretės priklausė ne D. M., dėl to sunkiai paaiškinama, kaip apie šių cigarečių gabenimą galėjo sužinoti asmenys, kuriems D. M. galimai yra skolingas, juo labiau žinoti jų gabenimo maršrutą. Kritiškai vertintini ir V. N. parodymai, kad pasišalinęs jis nematė ir negirdėjo, kad jį vejasi jį prieš tai sustabdę policijos pareigūnai, nes, pirma, jis nurodė, kad žiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį. Antra, jo veiksmai - sustojimas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jo iškeltą gynybinę versiją, leidžia daryti išvadą, kad V. N. sustojo tik įsitikinęs, kad sustoti šioje vietoje saugu, nes jis pabėgo nuo policijos pareigūnų, kas suponuoja, jog jis tikrino, ar jo niekas nebesiveja. Trečia, nenustatytos aplinkybės, kurios galėtų sukliudyti V. N. išgirsti jį besivejančio policijos automobilio garsinio signalo, dėl to teismas daro išvadą, kad jis matė ir girdėjo, kad jam šalinantis iš įvykio vietos, jį vijosi ir stabdė tas pats policijos automobilis, kuris prieš tai buvo jį sustabdęs.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. N. abu kartus matė ir suvokė, kad būtent jis yra teisėtai stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų, o jo veiksmai – sprukimas dideliu greičiu, leidžia konstatuoti, kad jis, suvokdamas, jog buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nebaigus patikrinimo, savavališkai pasišalino iš tikrinimo vietos bei tyčia nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tokiu būdu pažeidė KET 16 punkto reikalavimus. Šie V. N. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, kad iš pradžių policijos stabdomas V. N. sustojo po 500 m, o tikrinant dokumentus ir nebaigus tikrinimo pabėgo iš tikrinimo vietos bei pareigūnams besivejant ir stabdant transporto priemonę nepakluso pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šios faktinės aplinkybės laikytinos atsakomybėn traukiamo asmens tęstine veika, tačiau nesunkina jo teisinės padėties, todėl administraciniame kaltinime tikslintinos.
Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo
V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudas atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, V. N. asmenybę: baustas administracine tvarka, turi neapmokėtų nuobaudų, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos didesnės nei minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (ANK 426 straipsnio 7 d.).
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Institucijos atstovas prašo taikyti šią administracinio poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį, nes D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsiima neteisėta veikla – gabena akcizais neapmokestinamas prekes, dėl to automobilio savininkė žinojo, kokiems tikslams bus naudojamas automobilis. Visgi nagrinėjamu atveju nei V. N., nei D. M. nėra traukiami administracinėn atsakomybėn dėl galimo akcizais neapmokestinamų prekių gabenimo, šios aplinkybės nebuvo tirtos ir nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas. Be to, nors iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkė ir D. M., būdami automobilio bendrasavininkais (suinteresuotas asmuo patvirtino, kad automobilis pirktas už abiejų asmenų pinigus, juo dabar naudojasi D. M.) žinojo (privalėjo žinoti), kad automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir D. M. žinojo (privalėjo žinoti), kad jo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perleista transporto priemonė bus naudojama ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymui, tačiau už šį nusižengimą nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, o byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė ar D. M. žinojo (ar galėjo numanyti), kad šis turtas bus naudojamas būtent ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, padarymui. Be to pastebėtina, kad tiek ANK 29 straipsnio 3 dalis, tiek ANK 426 straipsnio 8 dalis palieka teismui diskrecijos teisę sprendžiant, ar taikytina minėta administracinio poveikio priemonė. Įvertinęs aukščiau aptartus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančius duomenis, tai, kad jis nuo 2015 m. spalio 26 d. nėra baustas už šiurkščius ar panašaus pobūdžio KET pažeidimus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus V. N. transporto priemonės (jo vertės) konfiskavimo, todėl konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. N. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir skirti:
- pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 70 Eur baudą;
- pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 1 000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą skirti 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21127932289.
Išaiškinti V. N., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.