Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam V. B., išteisintajam R. Š., gynėjams advokatams Alfonsui Mašalui ir Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio mieto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-02-08 iki 2012-06-04 įskaitytinai. R. Š. pagal BK 180 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Tenkinta dalis nukentėjusiosios N. V. civilinio ieškinio ir iš V. B. priteista nukentėjusiajai 365 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, iš 12 į 13 dieną, apie vidurnaktį, prie turgavietės, esančios Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: nuošalioje vietoje pargriovė nukentėjusiąją N. V. ant žemės ir užspaudė jai burną, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai N. V. priklausantį turtą – rankinę (65 Lt vertės), kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (200 Lt vertės), piniginę (20 Lt vertės), kurioje buvo pinigai 10 Lt, asmens tapatybės ir Swedbank mokėjimo kortelės N. V. vardu, parfumerijos piniginę (10 Lt vertės), kurioje buvo tušas (10 Lt vertės), pudra (10 Lt vertės), akių pieštukas (5 Lt vertės), sidabrinis žiedas (30 Lt vertės), lūpdažis (10 Lt vertės), lūpų blizgesys (10 Lt vertės), veidrodėlis (5 Lt vertės), iš viso pagrobė svetimą turtą, bendros 385 Lt vertės.

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. lapkričio mėnesį, iš 12 į 13 dieną, apie vidurnaktį, prie turgavietės, esančios Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, veikdamas bendrininkų grupe su V. B., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: R. Š. nuošalioje vietoje užstojo nukentėjusiajai N. V. kelią, po ko V. B. pargriovus nukentėjusiąją ant žemės ir užspaudus jai burną, sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą – rankinę (65 Lt vertės), kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (200 Lt vertės), piniginę (20 Lt vertės), kurioje buvo pinigai 10 Lt, asmens tapatybės ir Swedbank mokėjimo kortelės N. V. vardu, parfumerijos piniginę (10 Lt vertės), kurioje buvo tušas (10 Lt vertės), pudra (10 Lt vertės), akių pieštukas (5 Lt vertės), sidabrinis žiedas (30 Lt vertės), lūpdažis (10 Lt vertės), lūpų blizgesys (10 Lt vertės), veidrodėlis (5 Lt vertės), viso pagrobė svetimą turtą, bendros 385 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorė Rima Matulionienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-04 nuosprendžio dalį, kuria R. Š. išteisintas, ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. R. Š. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo ir paskirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuosprendžio dalį, kuria V. B. paskirta bausmė, pakeisti ir V. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo skirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo išvados, jog R. Š. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. Š., neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Byloje pakanka įrodymų, kad R. Š. užstojo kelią nukentėjusiajai N. V. ir šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Kadangi įvykio metu su V. B. buvo tik R. Š., tai tuo metu, kai V. B. prie nukentėjusiosios prisiartino iš nugaros, nukentėjusiajai kelią pastojo ne kas kitas, o R. Š.. Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai paneigia R. Š. parodymus apie tai, kad jis įvykį tik stebėjo iš šalies, stovėdamas apie 7 m atstumu. Kai R. Š. nukentėjusiajai pastojo kelią, V. B. pargriovęs ją pagrobė jos turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. B. ir R. Š. veikė bendrai suvokdami apie abipusį prisidėjimą prie bendros nusikalstamos veikos. Neteisingos teismo išvados, kad R. Š. įvykio metu buvo šalia, nukentėjusioji iki jo nebuvo priėjusi ir R. Š. iš priekio nukentėjusioji pamatė tik vėliau. Šios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad aplinkybę, jog V. B. ir R. Š. iki įvykio sutartinai sekė nukentėjusiąją, taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Iš įvykio vietos V. B. ir R. Š. nubėgo kartu. Pakeliui namo V. B. kraustė pagrobtą rankinę – dalį daiktų išmetė, kitus daiktus dėjosi į kišenes. Šias aplinkybes patvirtino R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje. R. Š. parodymų patikrinimas vietoje sutampa su liudytojo S. L. parodymų patikrinimu vietoje. Duodamas parodymus teisme R. Š. pradėjo neigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tačiau R. Š. neneigia, kad V. B. davė jam pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, į kurį jis įsidėjo savo SIM kortelę ir iš jo skambino. Apie dalinimąsi pagrobtais daiktais ir jų realizavimą iš dalies patvirtino ir V. B. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taigi mano, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. B. ir R. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, abu veikė bendrai realizuodami nusikalstamą sumanymą. Dėl to R. Š. atžvilgiu taip pat turėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nurodo, kad R. Š. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinus, jog R. Š. ir V. B. veikė bendrininkų grupe, tai turėtų būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai bausmės dydis turėtų būti skiriamas didesnis už sankcijos vidurkį. Pripažintina, kad nuteistajam V. B. skirta per švelni bausmė ir bausmės dydis keistinas.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. B. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės atmesti, gynėjas advokatas A. Mašalas prašė jo ginamojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundo dalį dėl V. B. atmesti, išteisintasis R. Š. prašė palikti išteisinamąjį nuosprendį, gynėja advokatė R. K. prašė prokurorės skundą atmesti ir palikti R. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis R. Š. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.).

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nagrinėjamoje byloje R. Š. ir V. B. buvo pareikšti kaltinimai juos kaltinant tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupe, pavartojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą nukentėjusiosios turtą, nurodant, jog R. Š. užstojo nukentėjusiajai kelią, o V. B. pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir užspaudė nukentėjusiajai burną, tokiais savo veiksmais sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą ir palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą.

Teismo priimto nuosprendžio turinys rodo, kad apylinkės teismas:

V. B. pagal BK 180 str. 1 d. pripažino kaltu motyvuodamas tuo, kad V. B. parodymai, jog jis prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nevartojo, įvykio naktį buvo namuose, vertinami siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra atmetami, nes tokie jo parodymai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o priešingai, prieštarauja surinktų įrodymų visetui – R. Š., nukentėjusiosios N. V., liudytojų parodymams ir kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. išteisino motyvuodamas tuo, jog surinkti bei teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, kad R. Š. užstojo kelią nukentėjusiajai. Teismas nurodė, kad nėra abejonių, jog R. Š. buvo įvykio vietoje, naudojosi nukentėjusiosios telefonu, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl R. Š. kaltės plėšimo prieš nukentėjusiąją metu. R. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė apie tyčios apiplėšti nukentėjusiąją, juolab apie tokius susitarimus su V. B., buvimą. Jis kaip tik nuosekliai aiškino, kad neatliko jokių aktyvių veiksmų, kelio neužstojo, nesitikėjo V. B. tokių veiksmų. Teismo nuomone, nukentėjusiosios parodymai ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga nepaneigia tokių R. Š. parodymų ir neleidžia daryti išvados, jog R. Š. tyčia buvo nukreipta padaryti plėšimą. Teismas konstatavo, jog nei kokybine, nei kiekybine prasme surinkti įrodymai neleidžia neabejotinai teigti, kad R. Š. padarė jam inkriminuojamą veiką.

Plėšimu įstatymai laiko tokius asmenų veiksmus, kuriais, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis, pagrobiamas svetimas turtas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai.

Kaip matyti iš nuteistojo V. B. apeliacinio skundo turinio, jis neigia savo kaltę teigdamas, kad byla jo atžvilgiu yra sufabrikuota, jis nuteistas be jokių įrodymų, remiantis vien tik prielaidomis ir prašo jį išteisinti. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų viseto pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto V. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nepakanka įrodymų pripažinti R. Š. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – plėšimą. Kolegijos nuomone, tokia teismo nuosprendžio priėmimo metu padaryta išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra akivaizdžiai neteisinga.

R. Š. tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio vakarą, apie 24 val., kartu su V. B. ėjo į „P.“. Kadangi abu buvo su sportinėmis kelnėmis, į „P.“ jų neįleido. Grįždami atgal ėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai užsuko į siaurą gatvelę tarp vaikų darželio ir (duomenys neskelbtini) g., pamatė einančią nukentėjusiąją. R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatęs nukentėjusiąją V. B. nieko jam nesakęs paėjo greičiau link jos (nukentėjusiosios) ir apkabino nukentėjusiąją per kaklą. Jis nusuko keliuku į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsisukdamas matė, kaip V. B. kuičiasi kišenėje, bet į tai jis nekreipė jokio dėmesio. Gal po kokių 3 minučių V. B. jį pasivijo. V. B. jis nieko neklausė, o jis jam nieko ir nesakė. Grįždami užėjo pas V. B. kaimynę B.. Paprašė V. B. telefono paskambinti žmonai. V. B. jam padavė, kaip vėliau sužinojo, vogtą nukentėjusiosios telefoną, kuriuo jis pasinaudojo du kartus. Po to telefoną grąžino V. B.. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. davė išsamesnius parodymus, nurodydamas dar ir tai, kad V. B. jam siūlė padaryti nusikaltimą, t. y. apiplėšti nukentėjusiąją, tačiau jis nesutiko, nes buvo neseniai išėjęs į laisvę ir nenorėjo sau daryti problemų. Taip pat tvirtino matęs, kaip V. B. ranka apkabino nukentėjusiosios kaklą, ją parvertė ant žemės ir jėga iš rankų išplėšė rankinę. Po to V. B. jį pasivijęs priekaištavo, kodėl jis nestovėjo ant „šucherio“, kad jam nepadėjo ir eidamas kraustė nukentėjusiosios rankinę, dalį daiktų dėdamas sau į kišenę, o dalį mėtydamas ant žemės. Pakeliui jam V. B. padavė iš nukentėjusiosios pagrobtą telefoną, kuriuo jis (R. Š.) kelias valandas naudojosi. Iš R. Š. parodymų matyti, kad jis viso bylos tyrimo metu iš esmės laikėsi versijos, jog plėšimą padarė vienas V. B.. Tačiau gretinant R. Š. duotus parodymus su nukentėjusiosios N. V. parodymais akivaizdu, kad nukentėjusioji parodymus davė apie du asmenis, kurie ją užpuolė. Nukentėjusiosios parodymai apie esmines įvykio aplinkybes – įvykio vietoje buvusius asmenis, pastūmimą, rankinės pagrobimą – viso bylos tyrimo metu iš esmės buvo vienodi, ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas. Nukentėjusioji N. V. parodė, kad jai išėjus iš „P.“ ir einant (duomenys neskelbtini) g., girdėjo už nugaros žingsnius ir balsus dviejų asmenų, dėl ko pagalvojo, kad ją kažkas seka. Norėdama įsitikinti, kad jos neseka, nusuko į šalutinį taką link „Ž.“ turgavietės. Eidama ties turgaviete pastebėjo, kaip prie jos iš nugaros sparčiai artinasi vienas iš asmenų. Iš priekio maždaug per žingsnį ar pusantro pamatė dar vieną asmenį, mano, kad tas asmuo jai pastojo kelią. Tuomet ją parvertė ant žemės ir iš jos pagrobė rankinę. Po to girdėjo, kaip tolyn nuo jos nubėga asmenys. Girdėjo nubėgančius du asmenis. Tokius savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusioji N. V. įvykio metu buvo neblaivi, labai išsigandusi, veiksmai prieš ją buvo atlikti labai greitai ir dėl šių priežasčių galėjo skirtis kai kurios jos nurodytos įvykio detalės. Tačiau visų byloje surinktų įrodymų kontekste vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti jos parodymus. Būdama neblaivi, labai išsigandusi ir dėl įvykio metu prieš ją labai greitai atliktų veiksmų nukentėjusioji galėjo netiksliai įvertinti ar neprisiminti kai kurių įvykio detalių, tačiau aplinkybę, kad ją užpuolė du asmenys, kurių vienas prie jos prisiartino iš nugaros, o kitas pastojo kelią iš priekio, nukentėjusioji nuosekliai aiškino nuo pat tyrimo pradžios. Kolegijos nuomone, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai paneigia R. Š. versiją apie tai, kad nukentėjusiąją užpuolė vienas V. B., o jis įvykį tik stebėjo iš šalies. Nors V. B. nuosekliai neigė savo kaltę, nurodydamas, kad įvykio naktį su R. Š. jis niekur nebuvo, o kaip ir visais savaitgaliais, buvo namuose, tačiau tiek R. Š., tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei kitais bylos įrodymais neabejotinai nustatyta, kad V. B. buvo nusikaltimo vietoje, nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo smurtą siekdamas užvaldyti jai priklausantį turtą, todėl jo kaltės neigimas, pateikiant visiškai nelogiškus argumentus, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be šių jau aptartų R. Š. ir nukentėjusiosios parodymų, V. B. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką patvirtina ir liudytojos B. O. parodymai, kad pirmą kartą pas ją į namus R. Š. su V. B. įleido jos draugas ir ji parėjusi iš darbo juos rado miegančius, o kai kitą dieną ji vėl sugrįžusi iš darbo į namus rado R. Š. su V. B., pakėlė triukšmą, paskambino V. B. žmonai ir jai liepė juos išsivesti, už tai V. B. jos atsiprašė ir padovanojo lūpų dažus. Byloje nustatyta, kad minėti lūpų dažai kartu su kitais daiktais buvo pagrobti iš nukentėjusiosios. Apie dalinimąsi pagrobtais daiktais ir jų realizavimą iš dalies patvirtino ir V. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisme metu. Nuteistojo V. B. parodymai prieštarauja ir telekomunikacijų operatorių pateiktiems duomenims, iš kurių matyti, kad V. B. priklausanti SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-11-12 22.35 val. buvo aktyvuota, būnant operatoriaus bokšto adresu ties Nemuno g. 76, Panevėžyje, 2011-11-12 22.37 val. – būnant operatoriaus bokšto adresu ties Dariaus ir Girėno g. 29, Panevėžyje, veikimo zonose. Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, apelianto V. B. skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, yra visiškai nepagrįsti. Išteisinti V. B. pagal jo apeliacinio skundo prašymą nėra jokio pagrindo.

Kadangi byloje neabejotinai nustatyta, jog įvykio metu su V. B. buvo tik R. Š., tai tuo metu, kai, R. Š. parodymais, V. B. prisiartino prie nukentėjusiosios iš nugaros, nukentėjusiajai kelią pastojo ne kas kitas, o būtent R. Š.. Atsižvelgusi į šias nustatytas aplinkybes kolegija kaip nepagrįstą laiko apylinkės teismo padarytą išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina R. Š. pareikšto kaltinimo, jog jis užstojo kelią nukentėjusiajai. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad kai R. Š. nukentėjusiajai pastojo kelią, V. B., pargriovęs nukentėjusiąją, pagrobė jos rankinę ir abu kartu su R. Š. iš įvykio vietos pabėgo. Šias aplinkybes R. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme, taip pat nukentėjusioji. Pakeliui namo V. B. kraustė pagrobtą rankinę – dalį daiktų išmetė, kitus daiktus dėjosi į kišenes. Šias aplinkybes patvirtino R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje metu. R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos vietos, kur V. B. kraustė pagrobtą rankinę bei mėtė ant žemės iš rankinės paimtus daiktus, sutampa su liudytojo S. L. (policijos pareigūno) parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytomis vietomis, kuriose jis pagal budėtojo pranešimą nuvykęs rado ir surinko išmėtytus daiktus. Taip pat R. Š. neneigia, kad V. B. jam davė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, į kurį jis įsidėjo savo SIM kortelę ir keletą valandų juo naudojosi. Byloje nustatyta, kad R. Š. priklausanti SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios telefoną buvo įdėta ir ja naudotasi laikotarpiu nuo 2011-11-13 00:32:39 iki 2011-11-13 01:09:24. R. Š. parodė, kad pasinaudojęs telefonu jį grąžino V. B.. Kaip jau minėta, apie dalinimąsi pagrobtais daiktais ir jų realizavimą iš dalies patvirtino ir V. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisme metu. Aplinkybę, kad V. B. ir R. Š. iki įvykio sutartinai sekė nukentėjusiąją, patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad nors ir nenustatyta, jog V. B. su R. Š. būtų detaliai aptarę N. V. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau jų veiksmų bendrumas ir suderinamumas, kai jie abu nukentėjusiąją sekė, o šiai pasukus į nuošalią vietą, vienas iš jų priėjo prie nukentėjusiosios iš nugaros, o kitas tuo pačiu metu nukentėjusiajai pastojo kelią iš priekio, po ko nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės ir iš jos pagrobta rankinė, o po to abu kartu pabėgo, dalijosi pagrobtu turtu, rodo nuo pat pradžių abiejų asmenų bendrą sumanymą, pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti nukentėjusiosios turtą. Kolegijos nuomone, byloje neabejotinai nustatyta, kad V. B. su R. Š. veikė bendrai suvokdami apie abipusį prisidėjimą prie bendros nusikalstamos veikos, abu dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, abu veikė bendrai realizuodami nusikalstamą sumanymą, todėl jų abiejų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtis ir ši nusikalstama veika padaryta bendrais jų veiksmais. Dėl to R. Š. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., t. y. kad jis 2011 m. lapkričio mėnesį, iš 12 į 13 dieną, apie vidurnaktį, prie turgavietės, esančios Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, veikdamas bendrininkų grupe su V. B., pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: R. Š. nuošalioje vietoje užstojo nukentėjusiajai N. V. kelią, po ko V. B. pargriovus nukentėjusiąją ant žemės ir užspaudus jai burną, sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiu būdu palauždami nukentėjusios pasipriešinimą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą – rankinę (65 Lt vertės), kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (200 Lt vertės), piniginę (20 Lt vertės), kurioje buvo pinigai 10 Lt, asmens tapatybės ir Swedbank mokėjimo kortelės N. V. vardu, parfumerijos piniginę (10 Lt vertės), kurioje buvo tušas (10 Lt vertės), pudra (10 Lt vertės), akių pieštukas (5 Lt vertės), sidabrinis žiedas (30 Lt vertės), lūpdažis (10 Lt vertės), lūpų blizgesys (10 Lt vertės), veidrodėlis (5 Lt vertės), viso pagrobė svetimą turtą, bendros 385 Lt vertės.

Kolegija R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pripažinus R. Š. kaltu padarius plėšimą veikiant bendrininkų grupe kartu su V. B., atitinkamai ši aplinkybė sunkina ir V. B. atsakomybę.

Skirdama R. Š. bausmę kolegija atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 str. numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. R. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta tyčia. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. R. Š. anksčiau teistas, įskaitant ir už analogiškos veikos padarymą, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę, todėl laikytina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). R. Š. į psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų įskaitą neįrašytas. Laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2010-10-13 gydytas Panevėžio priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį. R. Š. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, kaip linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas. Laikotarpiu nuo 2003-12-05 iki 2009-05-20 11 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, vieną kartą baustas už nedidelį chuliganizmą, du kartus už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Fiksuoti kiti pažeidimai dėl konfliktų buityje kėlimo. Šios aplinkybės rodo, kad R. Š. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, linkęs pažeisti įstatymus ir nusikalsti, todėl kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus bausmės skyrimo pagrindus bei į tai, kad yra viena R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme (nebuvo pagrindinis), laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-02-07 iki 2012-06-04.

Kadangi V. B. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam atitinkamai skirtina ir griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, į nuteistojo asmenybę – praeityje teistas, teistumai neišnykę, nusikalto būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs vienerių metų penkių mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, yra vedęs, augina tris vaikus, nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo atžvilgiu negauta, į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Atitinkamai keičiamas V. B. ir galutinės subendrintos bausmės dydis. Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 1 p. ir 2 p. ).

Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo V. B. nukentėjusiajai N. V. priteista atlyginti 365 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos. Kadangi turtinė ir neturtinė žala padaryta V. B. ir R. Š. bendrais nusikalstamais veiksmais, kyla solidarioji atsakomybė. Taigi R. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo atsako solidariai kartu su V. B. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d., Teismų praktika Nr. 29, l. 464). Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p. ir 4 p., 329 str. 2 p., 330 str.,

nusprendė:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. pagal BK 180 str. 1 d. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., R. Š. į bausmės laiką įskaityti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-07 iki 2012-06-04 įskaitytinai.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, taip pat nuosprendžio dalį, kuria iš V. B. priteista 365 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. V. pakeisti:

V. B., pripažintam kaltu pagal BK 180 str. 1 d., paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Priteisti solidariai iš V. B. ir R. Š. 365 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. V..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.