Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-28 · Administracinė byla Nr. A-438-679-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-28
Bylos Nr.
A-438-679-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
L.K., O.R.Š., L.M., V.R., J.V., J.A., M.K., R.T., V.K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir valstybės įmonei „Registrų centras"
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-679/2008Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3; 13.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjoms L.K., O.R.Š.,pareiškėjų atstovui S.M.,atsakovo atstovei A.M.,trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams P.V., V.Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L.K. ir O.R.Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L.K., L.M., V.R., J.V., J.A., M.K., R.T. ir V.K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir valstybės įmonei „Registrų centras", tretiesiems suinteresuotiems asmenims 563 Garažų savininkų eksploatavimo bendrijai, 90 Gyvenamųjų namų statybos bendrijai, V.B., R.B., S.V., P.V., G.K., G.G., I.B., P.M., V.A., J.M., R.B., E.M., I.B., P.B., R.B., V.B., A.P., A.D., S.A., J.B., S.T., V.N., R.M., I.J., V.M., D.K., R.Š., A.J., M.K., E.K., A.L., L.D., I.Ž., Ž.V., I.K., O.B., R.G., O.D., M.P., V.K., V.K., K.D., R.G., M.M., D.M., S.K., L.R., J.T., S.G., R.P.B., R.V., L.R., V.S., J.Z.B., T.V., S.S., T.S., L.S., V.K., M.V., S.P., J.Č., R.V.V., D.L., V.P., O.V., E.B., D.M., M.M., A.V., J.B., A.B., A.K., L.A., J.A.A., D.S., R.S., V.Ž.-S., A.K., I.Ū.-R., A.R., N.D., N.J., G.J., A.B., V.T., Y.T., A.K., J.K., R.K., V.B., R.B., I.K., S.K., V.L., A.L., V.B., V.S., uždarajai akcinei bendrovei „Senontas" dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė teismo panaikinti 2004 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1849, kuriuo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detalusis planas, bei 2005 m. birželio 3 d. sprendimą išduoti statybos leidimą Nr. 594/05-0666.

Pareiškėjai nurodė, kad minėtais teisės aktais patvirtinti detaliojo plano ir statinio projekto sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo ir statybos teisės normoms, pažeidžia jų, kaip gretimo pastato gyventojų, teises. Pareiškėjai paaiškino, kad sklypo (duomenys neskelbtini) daugiabučiam gyvenamajam namui statyti dydis yra mažesnis nei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 11 punkte numatytas minimalus sklypo dydis, o detaliajame plane numatytas ir statinio projekte suprojektuotas pastatas neatitinka STR 2.02.01:2004 54 punkte aptartų gaisrinės saugos reikalavimų. Pareiškėjai teigė, jog įgyvendinus detaliojo plano ir statinio projekto sprendinius, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės neatitiks STR 2.02.01:2004 243 punkto reikalavimų. Jų manymu, pastačius detaliajame plane numatytą pastatą, jų gyvenimo sąlygos (konkrečiai - galimybė prižiūrėti žaidžiančius vaikus) bus apribotos ne pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatas. Skundo papildyme pareiškėjai nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja 2001 kovo 22 d. sprendimu Nr. 497V Vilniaus miesto valdybos patvirtintai Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodikai (toliau - Metodika), nes jos leidžiamas maksimalus užstatymo intensyvumas - 1,6, o detaliajame plane numatytas užstatymo intensyvumas 2,00. Pareiškėjų teigimu, statybos leidimas išduotas nepateikus STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 15.3 punkte numatytų visų būtinų dokumentų, kartu su prašymu išduoti statybos leidimą nepateiktas visų statinio bendraturčių sutikimas. Pareiškėjai pažymėjo, kad pažeisti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 57 punkto reikalavimai, nes nei detaliajame plane, nei statinio projekte nėra numatyta gaisrinių mašinų apsisukimo aikštelė.

Atsiliepimas

Atsakovė - Vilniaus miesto savivaldybės administracija - su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad ginčijamas detalusis planas buvo pradėtas rengti 2003 m. gruodžio 16 d., vadovaujantis 1995 m. gruodžio 12 d. priimto Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti detalieji planai, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal 1995 m. gruodžio 12 d. priimtą Teritorijų planavimo įstatymą. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 34 punktu, 2003 m. spalio 1 d. laikraštyje „Lietuvos aidas", o 2004 m. vasario 10 d. bei 2004 m. liepos 7 d. laikraščio „Lietuvos rytas" priede „Sostinė" buvo išspausdinti skelbimai dėl ginčijamo detaliojo plano rengimo, nurodant viešo svarstymo vietą ir laiką. Visais atvejais viešas detaliojo plano svarstymas įvyko ir visuose svarstymuose detaliojo plano rengimui buvo pritarta. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (30)-12-2930 nurodė ginčo detaliojo plano rengimui iš esmės neprieštaraujanti, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2004 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 474 nurodė, jog patikrinimo išvada yra teigiama. Atlikus visas Teritorijų planavimo įstatyme numatytas procedūras, ginčo detalusis planas 2004 m. lapkričio 19 d. patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.30-1849 ir tuo pagrindu įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Atsakovė nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad sklypo dydis yra mažesnis, nei nustatytas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 11 punkte. Atsakovė paaiškino, kad sutartyje dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų statytojas įsipareigojo savo lėšomis įrengti vaikų žaidimo aikštelę, suolus gyventojų poilsiui, krepšinio stovus, todėl pareiškėjų teiginys, kad pablogės sąlygos naudotis vaikų žaidimo aikštele, yra nepagrįstas. Atsakovė taip pat nurodė, jog pareiškėjų argumentas dėl pastato projekto neatitikimo saugos reikalavimams yra nepagrįstas, nes statybos leidimas išduodamas tik patikrinus projekto atitikimą projektavimo sąlygoms, projektas buvo suderintas su Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovu. Atsakovės manymu, buvo praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio skundo padavimo terminas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo - 690-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – Statybos bendrija) - su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad nuo 2005 m. birželio 6 d. generalinis rangovas UAB „Mažoji statyba" pradėjo vykdyti aplinkelio į statybvietės teritoriją tiesimą, laikinosios elektros linijos stulpų statymą nuo elektros pastotės, laikinųjų šaligatvių ir praėjimų gamybą. Tuo pat metu pradėtos vežti statybinės medžiagos, reikalingos statybvietės aptvėrimui. Apie tai, kad vyksta statybos darbai, nurodyta ir informaciniame stende. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymu, penkis kartus buvo iškviesti Šeškinės nuovados policijos pareigūnai, kad sustabdyti vykdomus statybos darbus. Šios aplinkybės, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, įrodo, kad pareiškėjai apie detaliojo plano rengimą ir jo patvirtinimą turėjo žinoti žymiai anksčiau nei 2005 m. birželio 20 d., taigi jie praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje aptartą terminą skundui paduoti. Kadangi detalusis planas pradėtas rengti 2003 m. gruodžio 16 d. pagal savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.OlA-66-V-1270 3 punktu patvirtintas detaliojo plano rengimo sąlygas, o viešo svarstymo su visuomene procedūra pradėta 2003 m. spalio 10 d., pareiškėjai nepagrįstai vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu (2004 m. sausio 15 d. įstatymu Nr.IX-1962 patvirtinta nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija). 690-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija nurodė, jog ginčo detalusis planas Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įrašytas 2004 m. lapkričio 19 d., todėl pareiškėjai turėjo teisę ir galimybę susipažinti su šiuo dokumentu po jo patvirtinimo. Vadovaujantis 1995 metų redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius galima buvo apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms institucijoms per vieną mėnesį nuo viešo svarstymo susirinkimo dienos, o jų sprendimus - teismui. Įrodymų apie pasinaudojimą šiomis teisėmis pareiškėjai teismui nepateikė. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, turėtų būti taikomas ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė ir tai, kad pareiškėjai nepagrįstai skundo argumentus grindžia Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nuostatomis, nes šios nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradėti po šio įsakymo įsigaliojimo, t.y. po 2004 m. vasario 12 d. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, detalusis planas ir statinio techninis projektas buvo parengti griežtai laikantis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, jog buvo pakartotinai kreiptasi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl projekto atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams ir gautas atsakymas, kad statomo statinio projektiniai sprendiniai priešgaisrinės saugos reikalavimų nepažeidžia.

Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat teigė, jog pareiškėjai neteisingai aiškina Metodikos nuostatas. Po įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 11 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, t. y. nuo 2005 m. liepos 21 d., savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. 690-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos teigimu, nors Metodika yra paskelbta savivaldybės internetiniame tinklalapyje ir įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 21 d., ji negali būti taikoma ginčo detaliajam planui ir ginčo statybos leidimui, atsižvelgiant į bendrąjį teises principą, jog teisės aktas negalioja atgal. Statybos bendrija tvirtino, kad statybos leidimas išduotas vadovaujantis Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 15.3 punktu, buvo gautas 563-osios garažų savininkų eksploatavimo bendrijos sutikimas. Paaiškinta, jog skundžiamas detalusis planas pradėtas rengti vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1270 iki Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705, kuriuo buvo patvirtintas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai", priėmimo. Statybos bendrija akcentavo, jog nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą, pagal kurį iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti detalieji planai, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, yra baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus. Statybos bendrijos nuomone, šiuo atveju užstatymo tankumo laipsnis yra 45,177proc, t.y. viršytas vos 1,0005 karto.

Tretysis suinteresuotas asmuo - 563-oji garažų statybos eksploatacijos bendrija - su skundu nesutiko.

Skunde paaiškino, kad detaliajame plane numatoma sutvarkyti aplinką, atlikti garažo stogo ir koridorių remonto bei rekonstrukcijos darbus, aplinkai panaudojant neeksploatuojamus garažo šlaitus. Statybos rekonstrukcijos metu bus rekonstruota sporto aikštelė, įrengta mažamečių vaikų aikštelė, automobilių ir invalidų privažiavimo takai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai L.K. ir O.R.Š. 2007 m. kovo 15 d. pateikė teismui skundo patikslinimą (papildymą) kuriuo papildomai prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-12-27 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2713 bei minėto daugiabučio gyvenamojo namo teisinę registraciją.

Nurodytame skundo patikslinime pareiškėjai teigė, kad šios bylos nagrinėjimo metu ginčo pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas. Anot pareiškėjų, statomas pastatas pažeidžia jų teises į sveiką ir harmoningą aplinką todėl ir šio pastato pripažinimas tinkamu naudoti bei teisinis įregistravimas pažeidžia jų teises.

Atsiliepimas

Atsakovas – Vilniaus apskrities viršininko administracija - pateiktame atsiliepime į patikslintą (papildytą) pareiškėjų skundą nesutiko su jame pareikštais reikalavimais.

Atsakovas nurodė, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" 2 punktu ir 16 punktu, 2006 m. gruodžio 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2713 įvertino pastato atitikimą projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų nuostatoms bei pripažino, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Pasak atsakovo, pareiškėjos nepagrindžia savo reikalavimo, nepateikia jokių įrodymų, kad teisės aktai buvo pažeisti, priimant minėtą aktą kas sudarytų pagrindą jį panaikinti.

Atsakovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija - pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundo patikslinimą (papildymą) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas, t. y. pareiškėjos apie skundžiamą 2006-12-27 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą sužinojo 2007-01-16, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo apeliacine tvarka nagrinėjama ši byla, o skundą teismui padavė tik 2007-03-15. Todėl skundas šioje dalyje turėtų būti nutrauktas. Antra, atsakovas, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigia, kad pareiškėjų reikalavimas dėl ginčo pastato teisinės registracijos panaikinimo negali būti teisme nagrinėjamas, nes nebuvo laikytasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi šia tvarka pasinaudoti nebegalima, byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atsakovas papildomai nurodė, kad pareiškėjų pateiktas patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundams keliamų reikalavimų, t.y. pateiktas skundas aštuonių pareiškėjų, tačiau pasirašytas tik dviejų. Be to, pareiškėjai nenurodo konkrečių argumentų, kokiu būdu ginčijamas minėtas aktas bei pastato teisinė registracija pažeidžia pareiškėjų teises. Atsakovas taip pat palaikė poziciją, išdėstytą ankstesniuose atsiliepimuose teismui.

Atsakovas - VĮ Registrų centras“ - pateiktame atsiliepime į patikslintą (papildytą) skundą irgi prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti teisėtai, o registro tvarkytojas dokumentų, kurie patvirtintų, jog minėti nekilnojamieji daiktai ir teisės įjuos, taip pat gyvenamajame name kaip atskirti turtiniai vienetai (butai ir kitos patalpos) būtų suformuotos neteisėtai, o į jas įregistruotos privačių asmenų nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, pripažintos negaliojančiomis ar kaip kitaip netekusiomis galios, neturi, todėl pareiškėjų prašymas panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, kaip daikto, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre negali būti tenkinamas.

Trečiojo suinteresuoto asmens - 690 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos - atstovas pateiktame atsiliepime prašė palikti nenagrinėtu arba atmesti pareiškėjų patikslintą (papildytą) skundą.

Atsiliepime nurodė, jog buvo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte išdėstyti imperatyvūs reikalavimai, nes pareiškėjos skunde niekuo nepagrindžia skundo papildyme išdėstytų savo reikalavimų. Be to, buvo pažeisti ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes skundo papildymą pasirašė tik du pareiškėjai iš aštuonių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjai ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-19 įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detalusis planas, Miesto plėtros departamento 2005-06-03 išduotą statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) Vilnius, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-12-27 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei šio akto pagrindu atliktą šio daugiabučio gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ir 690-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija savo atsiliepimuose teigė, kad pareiškėjai yra praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-19 įsakymo panaikinimo paduoti. Tačiau šį klausimą jau yra išsprendęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007-01-26 nutartyje, kurioje jis konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti dėl minėto įsakymo nėra praleistas. Todėl, teismo nuomone, nesant naujų įrodymų, šią situaciją vertinti kaip nors kitaip, nei tai padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nėra jokio pagrindo. Minėtos proceso šalys taip pat abejoja galimybe nagrinėti iš esmės pareiškėjų - L.K. ir O.R.Š. - skundo papildymą. 690-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija teigia, kad pareiškėjos nenurodė papildomo skundo pagrindo, skundą pasirašė tik du pareiškėjai iš aštuonių, mano, jog pareiškėjos pateikė faktiškai naują skundą, kuriame yra teikiami nauji reikalavimai, todėl skundo papildymui taikytinos ABTĮ nuostatos, susijusios su atskiro skundo pateikimo ir priėmimo sąlygomis bei tvarka. Be minėto, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar teigia, kad pareiškėjos praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą šiems reikalavimams pareikšti, be to, nebuvo laikytasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t.y. teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas dėl teisinės registracijos turėjo būti skundžiamas centriniam registratoriui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visais šiais klausimais pažymėjo, kad L.K. ir O.R.Š. 2007-03-15 pateiktas teismui skundo papildymas vertintinas kaip skundo patikslinimas ABTĮ 52 straipsnio taikymo prasme. Kaip matyti iš pareiškėjų patikslinto skundo, jame pareikšti reikalavimai yra neabejotinai tiesiogiai susiję su pagrindiniais skundo reikalavimais, pareikštais teismui dar 2005-07-15, kitaip tariant, patikslinto skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirminio skundo reikalavimų ir jų tenkinimas priklauso nuo pagrindinių reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu ABTĮ nenumato, kad pareiškėjui patikslinus skundą byloje (šiuo atveju pareiškėjoms pareiškus nagrinėjamoje byloje reikalavimus, kurie yra tiesiogiai susiję su pirminiais skundo reikalavimais), jo priėmimas turėtų būti sprendžiamas pagal tas pačias proceso taisykles, kaip ir pareiškiant teismui skundą pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė proceso šalių argumentus dėl patikslinto skundo neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimas, terminų praleidimo ir ikiteisminės tvarkos nesilaikymo, kas, pasak minėtų proceso šalių, sąlygoja šio skundo nenagrinėjimą iš esmės. Priešingu atveju, nebūtų pagrindo efektyviai asmens, kuris kreipėsi į teismą, teisių gynybai. Tai, kad pareiškėjų pateiktą skundą pasirašė tik dvi pareiškėjos, negali būti pagrindas nepriimti šio skundo ir nenagrinėti kartu su pagrindiniais reikalavimais.

Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiai bylai teisingai išspręsti svarbu, ar Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705, taikytinas ginčo santykiui. Teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad ginčo detalusis planas pradėtas rengti 2003 m. gruodžio 16 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 01A-66-V-1270 „Dėl leidimo rengti teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą" 3 punktu patvirtintas Detaliojo plano rengimo sąlygas. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad pagal 1995 m. gruodžio 12 d. priimtą teritorijų planavimo įstatymą Nr. 1-1120 detalusis planas derinamas, svarstomas su visuomene ir su ja derinamas supaprastinta tvarka. Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų rangos sutartį su plano rengėju tretysis suinteresuotas asmuo 690-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija sudarė 2003 m. lapkričio 3 d. Buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 3-11/03P tarp 690-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir individualios V.J. projektavimo firmos, bei buvo projektuotojui V.J. išduotas 2003 m. rugsėjo 9 d. notaro patvirtintas įgaliojimas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. papildymo įstatymą (2004 09 28 Nr. DC-2465) iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti detalieji planai, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, yra baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu būdu, pagal Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 2 punkto sąlygą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nuostatos ginčo detaliajam planui neturi būti taikytinos.

Be to, teismas pripažino, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. spalio 1 d. laikraštyje „Lietuvos aidas" buvo išspausdintas skelbimas apie numatomą rengti detalųjį planą. Skelbime buvo nurodyta detalaus plano aptarimo data, vieta ir laikas, ekspozicijos vieta, planavimo rengėjai. 2003 m. spalio 10 d. Šeškinės seniūnijoje įvykusiame viešame susirinkime buvo pristatyti Detalaus plano priešprojektiniai pasiūlymai. 2004 m. vasario 10 d. dienraščio „Lietuvos rytas" priede „Sostinė" buvo išspausdintas pranešimas apie sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano viešo svarstymo datą, vietą ir laiką. Skelbime nurodytą 2004 m. vasario 26 d. Šeškinės seniūnijoje įvyko antrasis sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano svarstymas, kurio metu rengėjas supažindino su projektuojamais šio plano sprendiniais. 2004 m. liepos 7 d. dienraščio „Lietuvos rytas" priede „Sostinė" buvo išspausdintas skelbimas apie pakartotinį (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano svarstymą. 2004 m. liepos 22 d. įvyko trečiasis Detaliojo plano viešas svarstymas, kuriame projekto rengėjas pristatė pagal ankstesniuose svarstymuose išsakytas pastabas, pakoreguotą Detaliojo plano projektą. Tokiu būdu, negalima laikyti, kad buvo pažeista Detaliojo plano viešo svarstymo su gyventojais ir visuomene procedūra. Teismo nuomone, šiuo atveju būtina vadovautis 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (1995 m. gruodžio 12 d. Nr.I-1120 įstatymo redakcija).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai skunde teigia, kad neteisėti yra detaliojo plano sprendiniai dėl statomo gyvenamojo namo sklypo dydžio, priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymo, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, teritorijos užstatymo intensyvumo. Tačiau, teismo manymu, šių savo teiginių pareiškėjai iš esmės nepagrindė, be to, kaip minėta, jie skunde vadovaujasi įstatymų galiojimo laike taisyklių netaikytino šiam ginčui statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 normomis. Tokie pažeidimai, kuriuos nurodo pareiškėjai, byloje nenustatyti: vaikų žaidimo aikštelės įrengtos tinkamai ir kokybiškai, nei namo sklypo dydis, nei užstatymo intensyvumas nepažeisti. Apklaustas teismo posėdžio metu specialistu Vaidas Brigevičius, Vilniaus miesto priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Statybų poskyrio viršininkas, teigė, kad priešgaisrinės saugos reikalavimai nėra pažeisti. Prie namo privažiuoti priešgaisriniam transportui yra galimybė iš visų pusių, yra įrengti specialūs hidrantai vandeniui. Tiek iš specialisto paaiškinimų, tiek iš kitos bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimai nėra pažeisti.

Dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą 2006 m. gruodžio 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus projekte numatytus darbus ir įvykužius to statinio projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bandymus, padarius geodezines nuotraukas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka" 2 punktą, statinių pripažinimo naudotis tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, tenkina esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Pagal minėto Statybos techninio reglamento 16 punktą, komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus minėto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" 3 priede išvardintus dokumentus ir pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Nagrinėjamu atveju statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija Daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti 2006 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. (101)11.4-2713 įvertino pastato atitikimą projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų nuostatoms bei pripažino, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Pareiškėjai patikslintu skundu nepagrindžia savo reikalavimo, nepateikia jokių įrodymų, kad buvo pažeisti teisės aktai. Todėl teismas pareiškėjų reikalavimo netenkino.

Šalies argumentai

Kartu teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėjai patikslintu skundu prašo panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, kaip daikto, teisinę registraciją, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šį savo reikalavimą. Teismo nuomone, žemės sklypas ir gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti teisėtai. Nei pareiškėjai, nei kiti asmenys ar institucijos registro tvarkytojui duomenų apie tai, kad minėti nekilnojamieji daiktai bei teisės įjuos , o taip pat gyvenamajame name kaip atskiri turtiniai vienetai (butai ir kitos patalpos) būtų suformuotos neteisėtai, o į jas įregistruotos privačių asmenų nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, pripažintos negaliojančiomis ar kaip kitaip netekusiomis galios, neturi. Todėl pareiškėjų prašymas panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, kaip daikto, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre negali būti tenkinamas, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pripažinus ginčo pastatą tinkamu naudoti ir jį teisiškai įregistravus, leidimas statybai nustoja galioti. Teismas, netenkindamas pareiškėjų skundo, be aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų, rėmėsi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti, jis teisiškai įregistruotas bei iš esmės pilnai apgyvendintas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjos L.K. ir O.Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą:

1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio mėn. 19 d. įsakymą nr. 30-1849, dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo;

2. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. birželio mėn. 03 d. sprendimą išduoti statybos leidimą nr. 594/05-0666 daugiabučio gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini);

3. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2713;

4. Panaikinti daugiabučio gyvenamojo pastato adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą pareiškėjai grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamame detaliajame plane numatytas ir statinio projekte suprojektuotas pastatas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nuostatų.

2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog detaliojo plano sprendiniams neatitinka suprojektuoto statinio sklypo tankumas, intensyvumas. Pareiškėjai teigia, kad detaliojo plano sprendinys, numatantis užstatymo intensyvumą 2,00 prieštarauja Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodikai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64-07 esant analogiškai situacijai ir esant dar mažesniems pažeidimams nei šio ginčo atveju, pareiškėjų skundą patenkino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Tiek skundžiamo detaliojo plano, tiek gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektavimo darbai buvo pradėti iki statybos techninių reglamentų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" bei STR 1.05.05:2005 „Statinio projektavimas" įsigaliojimo, 2005 m. gegužės 9 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas atitiko tas technines sąlygas, kurios buvo išduotos detaliojo plano rengimui, todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog sklypo plotas, vaikų žaidimo aikštelių įrengimas, neatitinka minėtų reglamentų nuostatų yra visiškai nepagrįsti.

Šalies argumentai

2. Pažeidimai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjai, byloje nebuvo nustatyti. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Vilniaus miesto priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Statybų poskyrio viršininkas Vaidas Brigevičius nurodė, kad realiai galima privažiuoti priešgaisriniam transportui prie pastato iš visų pusių bei yra įrengti specialūs hidrantai vandeniui. Taip pat nurodė, kad yra Aplinkos ministro raštas dėl privažiavimų, kuriame informuojama, jog neprivalomas priėjimas per kiekvieną langą su kopėčiomis, o keliai ir aikštelės detaliajame plane nėra braižomi, tik parodomi techniniame projekte, kuriam iki 2004 metų galiojo kitokie reikalavimai.

3. Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodika yra paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje ir yra įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 1 d., tačiau, kadangi Metodika įstatymų nustatyta tvarka nebuvo paskelbta iki skundžiamo detaliojo plano patvirtinimo, pareiškėjų argumentai apeliaciniame skunde dėl detaliojo plano neatitikimo Metodikos nuostatoms turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Nors suprojektuoto statinio sklypo tankumas yra 45,2 proc., o ne 45 proc., kaip numatyta detaliajame plane, tačiau, pasak atsakovo, manytina, jog tai yra nereikšmingas neatitikimas ir vien jau dėl to pareiškėjų argumentai dėl tankumo pažeidimų yra nepagrįsti.

Atsakovas valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimu į pareiškėjų skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 19 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detalusis planas; Miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 3 d. išduoto statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) Vilniuje bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto ir šio akto pagrindu atliktos minėto daugiabučio gyvenamojo namo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, t. y. byloje yra keliami teisinių santykių teisėtumo klausimai, kurie atsiranda teritorijų planavimo ir statybų srityse.

Paprastai tokio pobūdžio bylose yra susiduriama su viešo intereso ir asmeninių subjektinių teisių ( ar asmens įstatymo saugomų interesų ) gynybos atribojimo viena nuo kitos ir tarpusavio sąveikos problema.

Administracinių teismų praktikoje su šio pobūdžio problema yra susiduriama ne pirmą kartą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. A3 - 64 – 07 konstatavo, jog „Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme du kartus yra akcentuojama, jog viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, patvirtina, kad šios nuostatos nėra įstatymo leidėjo teisinės kalbos netikslumas, bet speciali, sąmoninga ir tikslinga reglamentacija.

Taigi, ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą.

Teismas, sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą.

Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.“

Iš bylos matyti, kad pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo teisinė argumentacija yra susijusi su pareiškėjų tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba, o ne su viešo intereso gynyba. Ši aplinkybė savo ruožtu apsprendžia ir bylos nagrinėjimo ribas, kurios pasireiškia tuo, kad tiriant byloje keliamus klausimus, jie visų pirma tirtini tuo aspektu - ar ginčijamais sprendimais buvo pažeistos apeliantų subjektinės teisės bei įstatymų saugomi interesai, ar ne. Ir priešingai, teisiniai argumentai, kurie susiję išimtinai tik su viešo intereso gynyba, išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

Iš pareiškėjų skundo matyti, kad reikalavimas panaikinti skundžiamus sprendimus iš esmės yra grindžiamas argumentais, kurie yra susiję su ginčijamų sprendimų neatitikimu atitinkamų teisės aktų reikalavimams, kurie, pareiškėjų nuomone, pažeidžia jų subjektines teises bei įstatymų saugomus interesus.

Vienas iš pagrindinių tiek pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad ginčijami detalusis planas ir statinio projektas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji namai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, reikalavimų.

Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 2 punktu nustatyta, kad „šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo.“ Šis teisės aktas nustatyta tvarka Valstybės žiniose buvo paskelbtas 2004 m. vasario 12 d. ( Valstybės Žinios, 2004.02.12, Nr.: 23, Publikacijos Nr.: 721), taigi, jis įsigaliojo tik nuo šios datos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. papildymo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX – 2465 redakcija ), kuriuo minėto įstatymo 4 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi nustatyta, kad „iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.“

Byloje nustatyta, kad projektavimo darbų rangos sutartį su plano rengėju - individualia Valdo Jurevičiaus projektavimo firma, tretysis suinteresuotas asmuo 690-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija sudarė 2003 m. lapkričio 3 d.. Šiuo reikalu projektuotojui Valdui Jurevičiui buvo išduotas 2003 m. rugsėjo 9 d. ir notaro patvirtintas įgaliojimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad projektavimo darbų rangos sutartis buvo sudaryta bei pradėta realizuoti iki Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji namai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, įsigaliojimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo detalusis planas pradėtas rengti 2003 m. gruodžio 16 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 01A-66-V-1270 „Dėl leidimo rengti teritorijos prie sklypo Šeškinės g. 45a detalųjį planą" 3 punktu patvirtintas detaliojo plano rengimo sąlygas. Viešo svarstymo su visuomene procedūros buvo pradėtos iki 2004 m. gegužės 1 d., 2003 m. spalio 1 d. laikraštyje „Lietuvos aidas" išspausdinus skelbimą apie numatomą rengti detalųjį planą. Pagal šį skelbimą pirmasis viešas susirinkimas su visuomene įvyko 2003 m. spalio 10 d., Šeškinės seniūnijoje. Po to, 2004 m. vasario 26 d. Šeškinės seniūnijoje įvyko antrasis sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano svarstymas, kurio metu rengėjas supažindino su projektuojamais šio plano sprendiniais.

Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad teisinių sąlygų, minėtų ginčijamų sprendimų atžvilgiu, taikyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji namai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos reikalavimus, nėra. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kurie yra grindžiami paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimais, yra nepagrįsti. Byloje duomenų, kad ginčijami sprendimai neatitiko atitinkamų teisės aktų reikalavimų, galiojusių iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, nenustatyta. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėjai, jų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių atžvilgiu taikytinų Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodikos reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, galiojusį tiek iki 2004 m. gegužės 1d. , tiek įsigaliojusį po šios datos, detalieji planai negali prieštarauti valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ( Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija ir to paties įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija ). Tačiau, bendriesiems ir specialiesiems planams bei kitiems norminiams teisės aktams, kurie reglamentuoja teritorijų planavimo klausimus, keliamas reikalavimas, kad jie nustatyta tvarka turi būti paskelbiami bei kad įsigalioja nuo jų paskelbimo ( Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-323 redakcija ir to paties įstatymo 11; 18 straipsnių 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija ).

Kaip nurodo atsakovas, minėta Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodika Vilniaus m. savivaldybės internetiniame puslapyje buvo paskelbta 2005 m. liepos 1 d., t. y. po to kai buvo patvirtintas 2004 m. lapkričio 19 d. ginčijamas detalusis planas. Įrodymų, kad ši metodika įsigaliojo anksčiau, nepateikta. Todėl vadovaujantis vien tik teisės aktų galiojimo laike principu, minėtos metodikos reikalavimai, negali būti taikomi sprendimams priimtiems iki šios metodikos įsigaliojimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra neįrodyti pareiškėjų teiginiai, jog neteisėti yra detaliojo plano sprendiniai dėl statomo gyvenamojo namo sklypo dydžio, priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymo, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, teritorijos užstatymo intensyvumo. Visų pirma, kaip minėta, šie teiginiai yra grindžiami detaliojo plano sprendinių neatitikimu Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji namai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, reikalavimams, kurie aptariamo detaliojo plano sprendinių atžvilgiu, dėl anksčiau paminėtų priežasčių, yra netaikytini. Be to, kaip matyti iš bylos, teismas, vertindamas byloje ginčijamų sprendimų atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams, pasirėmė byloje apklausto specialisto, Vaido Brigevičiaus, dirbančio Vilniaus miesto priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Statybų poskyrio viršininku, duotomis išvadomis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnį, atitinkamos srities specialisto paaiškinimai apie dokumentus ar veiksmus, kuriems įvertinti ir ištirti reikia specialių žinių, yra priskiriami leistinų bei tinkamų įrodymų kategorijai. Pagal to paties įstatymo 47 straipsnį, specialistas gali būti motyvuotai nušalintas, jei nustatomi šiame straipsnyje nurodyti nušalinimo pagrindai. Iš bylos matyti, kad toks nušalinimas, minėtam specialistui, bylos nagrinėjimo metu pareikštas nebuvo. Nors apeliantai ir nurodo, kad minėtas specialistas galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes dirbo institucijoje, kuri suderino ginčijamo statinio projektą, tačiau, kaip matyti iš bylos, jis pats asmeniškai dėl šio projekto atitinkamų išvadų anksčiau nėra teikęs. Be to institucija, kurioje jis dirba nėra šios bylos proceso šalimi ar dalyviu, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad vien dėl šio aspekto, minėtas specialistas yra šališkas bei suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl apeliantams nepateikus kitų įrodymų, kurie duotų pagrindą abejoti minėto specialisto duotų išvadų pagrįstumu ar teisėtumu, darytina išvada, kad įrodymų vertinimo prasme, atmesti šio specialisto išvadas, nėra pagrindo.

Apibendrinant kas pasakyta, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog ginčijamais byloje sprendimais buvo pažeistos jų subjektinės teisės bei įstatymais saugomi interesai.

Ši aplinkybė sąlygoja, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir šio akto pagrindu atliktą minėto daugiabučio gyvenamojo namo teisinės registraciją Nekilnojamojo turto registre, nes šių sprendimų neteisėtumas yra kildinamas iš byloje aptartų sprendimų, kuriais buvo patvirtinti detalusis planas bei išduotas statybos leidimas. Kadangi byloje yra konstatuota, kad yra neįrodyta, jog sprendimai, kuriais buvo patvirtinti detalusis planas bei išduotas statybos leidimas, yra neteisėti, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad neteisėti yra ir tie sprendimai, kurie yra tik minėtų sprendimų realizavimo pasekmė.

Apibendrinant darytina išvada, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų L.K. ir O.Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius