Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius, išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja V. P. teismui pateiktu pareiškimu prašo: 1) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2021 m. vasario 22 d. išvadą Nr. M6-5/IŠ „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“; 2) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „S.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

1.1. Pareiškime paaiškino, jog 2018 m. spalio 20 d. Sonning-on-Thames civilinės metrikacijos įstaigoje (Jungtinė Karalystė) susituokė su šios šalies piliečiu P. S. Santuoka buvo įtraukta į apskaitą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (toliau – ir CMS) 2019 m. gegužės 2 d., įrašo Nr. 39. Registruojant santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje pareiškėjai buvo išaiškinta, jog jai nebus suteikta pavardė „S.“, nes to nenumato taisyklės, buvo pasiūlytas sulietuvintas pavardės variantas „S.“. Toks pasiūlymas netenkino pareiškėjos sutuoktinio, todėl pareiškėja nutarė pasilikti iki santuokos turėtą pavardę „P.“. 2021 m. vasario mėnesį ji kreipėsi į Kėdainių CMS, prašydama pakeisti jos pavardę į „S.“. 2021 m. vasario 22 d. CMS pateikė išvadą Nr. M6-5/IŠ, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo, savo atsakymą motyvuojant teisinių galimybių nebuvimu.

1.2. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad nesutinka su minėta CMS išvada, kadangi mano, jog ši išvada pažeidžia jos teisę pasirinkti vienodą su sutuoktiniu pavardę. Ji norėtų, kad jos pavardė su sutuoktiniu būtų vienoda. To paties norėtų ir jos sutuoktinis, kuriam nepriimtinos jo pavardės interpretacijos. Pareiškėja priversta tenkintis mergautine pavarde, kas sudaro jai nemažai nepatogumų įvairiose administracinėse procedūrose, nes norint įrodyti šeimos ryšį tenka teikti papildomus dokumentus, aiškintis ir kt. Be to, 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

2. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašuose, oficialiuose asmens dokumentuose, numato galimybę piliečio asmens vardą ir pavardę rašyti tik valstybine kalba ir rašmenimis.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „S.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, tačiau sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

4. Pareiškimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

7. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. C-438/14).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. P. Jungtinėje Karalystėje, Sonning-on-Thames civilinės metrikacijos įstaigoje (Jungtinė Karalystė), 2018 m. spalio 20 d. susituokė su šios šalies piliečiu P. S.. 2019 m. gegužės 2 d., santuokos sudarymo įraše Nr. 39, sudarytame Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma „P.“, kuri neatitinka vyro pavardės – „S.“. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja kreipėsi į CMS, prašydama santuokos sudarymo įraše pakeisti jos pavardę iš „P.“ į „S.“. Bylos duomenimis, CMS 2021 m. vasario 22 d. išvada Nr. M6-5/IŠ „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Tokį sprendimą CMS motyvavo teisinio pagrindo nebuvimo, kadangi tai nenumato šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai.

10. Pažymėtina, kad CMS atsisakymas patenkinti pareiškėjos prašymą atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį ir Taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Kadangi lietuvių kalboje nėra raidės „W“, CMS pagrįstai pareiškėjai registruojant santuoką Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės akto įraše pasiūlė įrašyti pavardę „S.“ ir vėliau, 2021 m. vasario 22 d. priimta išvada netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti jos pavardę į norimą. Vis dėlto, teismo vertinimu, toks CMS sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę turėti savo pavardę, taip pat nepagrįstai riboja jos teisę į jos pačios ir šeimos privatų gyvenimą bei ją diskriminuoja.

11. Kaip galima spręsti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėja V. P. su sutuoktiniu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja siekia, kad visuose jos dokumentuose jos ir sutuoktinio pavardė būtų vienoda. Be to, Lietuvos Respublikoje ji turėtų galimybę naudoti sutuoktinio pavardę, jos nesulietuvinant, to paties norėtų ir pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėjos teigimu, esama situacija kelia jai nemažai nepatogumų įvairiose administracinėse procedūrose. Norint įrodyti esamą šeimos ryšį, jai tenka teikti papildomus dokumentus, aiškintis ir pan.

12. Teismo vertinimu, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiamas CMS sprendimas gali sukelti pareiškėjai asmeninių ir kitokio pobūdžio nepatogumų, kurie atitinka nurodytus Teisingumo Teismo praktikoje išskirtus požymius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „W“ raide, t. y. „S.“, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Šiuo atveju nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja (pareiškėjos šeima visuomet turės išsklaidyti abejones dėl jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo, patirs keblumų tvarkant šeimos dokumentus, keliaujant ir pan.), o tai taip pat prieštarautų minėtai Teisingumo Teismo praktikai.

13. Be to, kaip matyti iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktų duomenų, 2021 m. gegužės 13 d. Gyventojų registre buvo registruota 388 asmenys, turintys galiojantį asmens dokumentą, kurių varduose ir (ar) pavardėse buvo „W“, „X“, „Q“ raidės. Tai yra raidės, kurių nėra lietuvių kalbos raidyne, kas leidžia daryti išvadą, jog praktika civilinės būklės aktų įrašuose ir (ar) asmens dokumentuose naudoti nelietuviškus rašmenis egzistuoja. Tai leidžia teigti ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys, iš kurių matyti įvairių teismų sprendimai, patenkinant analogiškus prašymus tiems, kuriuos pateikė pareiškėja. Tiek CMS, tiek ir išvadą teikianti institucija pareiškėjos pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

14. Teismas, apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus daro išvadą, kad egzistuoja faktinis pagrindas pareiškėjos prašymo patenkinimui. Todėl pareiškėjos skundžiama išvada panaikinama ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius įpareigojamas pakeisti pareiškėjos V. P. pavardę iš „P.“ į „S.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos V. P. pareiškimą.

Panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2021 m. vasario 22 d. išvadą Nr. M6-5/IŠ „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“.

Įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių pakeisti pareiškėjos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „P.“ į „S.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.