Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiam V. V., kaltinamajai V. Ž., jos gynėjai advokatei R. Budrytei, nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, turi neįgalumą, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2012 m. lapkričio 18 d. apie 2 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, D. R. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio ginčo metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė V. V. į ranką, padarydama pjautinę kairio nykščio žaizdą, vieną kartą peiliu dūrė į pilvą, padarydama jam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, lydimą kepenų pažeidimu, šiais savo veiksmais dėl kiauryminės durtinės - pjautinės pilvo žaizdos, lydimos kepenų pažeidimu, nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, taip sunkiai suluošino V. V..

Kaltinamoji V. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad sužalojo savo draugą V. V.. 2012 m. lapkričio 17 d. vakare ji kartu su V. V., (duomenys neskelbtini), R. name, virtuvėje gėrė alkoholį. Po to nuėjo miegoti, o V. V. liko žiūrėti televizorių. Po kiek laiko prabudusi pamatė, kad V. V. nėra kambaryje, nuėjo į virtuvę, pasakė jam, kad išjungtų televizorių ir eitų miegoti. Tada V. V. pradėjo ją plūsti, tempti už pažastų ir plaukų. Kai V. V. ją ištempė į koridorių, pats grižo atgal į virtuvę ir vėl atsisėdo ant lovos. Dėl to ji supyko, norėjo jį tik pagąsdinti, kad daugiau nerėkautų ir netampytų ir griebė nuo spintelės peilį, o V. V. paėmė taburetę, tada ji jam dūrė vieną kartą ir pataikė į nykštį, V. V. numetė taburetę, tada ji jam dar kartą dūrė į pilvą. Po antro dūrio išsigandus trenkė peilį ant žemės ir nubėgo į savo kambarį, atsigulė ir daugiau niekur nėjo, o V. V. liko virtuvėje. Įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos tokiems veiksmams. Gailisi dėl to, kad sužalojo, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo. Nukentėjęs sakė, kad jai atleido. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Turi neįgalumą dėl stuburo išvaržų, aukšto kraujo spaudimo. Vienas plautis išoperuotas. Gyvena iš neįgalumo pensijos 399 litų, dirbti labai sunku dėl silpnos sveikatos, bet žada eiti pradėti dirbti, kad atlyginti padarytą žalą ligonių kasai.

Nukentėjęs V. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-11-18 apie 2 val. nakties jis buvo virtuvėje, (duomenys neskelbtini) rajone, sesers R. D. namuose, kur V. Ž. prižiūrėjo neįgalų J. ir jo motiną. Iš vakaro jis su V. Ž. gėrė alų, po to pastaroji nuėjo miegoti, po kokios valandos ji atėjo į virtuvę ir pasakė, kad eitų miegoti. Jis tuo metu gulėjo virtuvėje, žiūrėjo televizorių, gėrė alų, todėl ją pastūmė ir pasakė, kad ji pati eitų gulti. Tada ji paleido į jį puoduką, jis atsistojęs paėmė ją už pažastų ir plaukų bei nutempė į kambarį, numetė ant lovos. Ją paguldęs grįžo į virtuvę, tada V. Ž. atbėgo su peiliu, juo mosikavosi, jis paėmė taburetę apsiginti, ji peiliu brūkštelėjo jam per ranką ir taburetė nukrito, nes ji įpjovė į pirštą. Kai jis numetė taburetę, V. Ž. jam įdūrė į pilvą. Jis nuėjo pas J., kad iškviestų pagalbą. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų kaltinamajai neturi, mano, kad tai buvo abiejų kaltė.

Liudytoja A. K. parodė, kad galėjo būti 2012-11-18 apie 1.30 val. nakties į jos namų duris pradėjo belsti kaimynas J. su mama, pasakė, kad V. pripjovė V., tada ji iškvietė greitąją pagalbą. Paties įvykio nematė.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis yra neįgalus ir kartu su mama S. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Juos prižiūrėjo V. su V.. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2012-11-18 V. ir V. vakare virtuvėje gėrė alų, susiginčijo abu, atėjęs į virtuvę matė, kad V. laikosi už pilvo, V. jam sakė, kad V. jam dūrė su peiliu. Paties konflikto pats nematė ir ne viską pamena, nes buvo taip pat išgėręs. Su mama nuėjo prašyti pas kaimynę, kad ji iškviestų greitąją pagalbą.

2012 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas namas, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, kur buvo sužalotas V. V.. Apžiūros metu patalpose rastas sudaužytas puodukas bei dėmių panašių į kraujo ( b.l. 8-16).

Asmens blaivumo testo, atlikto 2012-11-18 04 val. 23 min. duomenimis, nukentėjusiajam V. V. nustatytas 1,13 promilių girtumas (b.l.19 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvada Nr. G-313/12 (12) konstatuota, kad V. V. padaryti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė- pjautinė pilvo žaizda, lydima kepenų pažeidimo, pjautinė kairio nykščio žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryto aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, o tai galėjo būti peilis. Dėl kiauryminės durtinės- pjautinės pilvo žaizdos, lydimos kepenų pažeidimo, V. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.26-27).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad A. J. pateikė peilį medine rankena, kuris kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas, nustatyta, jog peilio ilgis 19 cm, rankena medinė, geležtės ilgis 10 cm. Ant peilio rasta dėmių panašių į kraują ir paliktas saugoti (b.l.37-38).

Daiktų parodymo atpažinti metu V. V. atpažino A. J. pateiktą peilį ir nurodė, kad tuo peiliu V. Ž. jį sužalojo (b.l. 40-41).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. V. pateikė rūbus, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu: kelnes, maikę, bliuzoną, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir palikti saugoti prie bylos. Ant marškinėlių priekinės dalies rasta 2, 5 cm ilgio kiaurymė rudos (panašios į kraują spalvos) dėmė. Bliuzono priekinėje dalyje taip pat rasta kiaurymė bei dėmių panašių į kraują (b.l.43-46).

Asmens blaivumo testo, atlikto 2012-11-18 07 val. 37 min. duomenimis V. Ž. nustatytas 4,72 promilių girtumas (b.l. 54).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. Ž. parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis ji peiliu sužalojo V. V. (b.l. 70).

Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji V. Ž., tyčia asmeninio ginčo metu vieną kartą peiliu dūrė V. V. į ranką, padarydama pjautinę kairio nykščio žaizdą, vieną kartą peiliu dūrė į pilvą, padarydama jam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, lydimą kepenų pažeidimu, ginčo nekyla. Šį faktą pripažįsta ir pati kaltinamoji, tai nustatyta ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Neabejojama ir tai, kad nuo V. Ž. tyčinių dūrių nukentėjusiam V. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir kilo kaltinime aprašyti kūno sužalojimai. Tai patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-313/12 (12). Teisme apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad įvykio metu buvo tik trys asmenys: nukentėjęs, kaltinamoji ir neįgalus liudytojas A. J., visi jie buvo neblaivūs. Tai rodo, kad jokie kiti pašaliniai asmenys įvykyje nedalyvavo ir sužaloti nukentėjusiojo negalėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusio, liudytojų parodymais apie tai, kad nukentėjusį sužalojo tik kaltinamoji V. Ž.. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad įrodyti inkriminuoto nusikaltimo požymiai, jog V. Ž. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusio V. V. sveikatą, todėl jos veikoje yra BK 135 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, ji kalta ir baustina.

Sprendžiant dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios gynėjos teiginio, jog V. Ž. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė labai susijaudinusi, nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Necenzūrinių žodžių pavartojimas BK 136 straipsnio prasme nelaikytinas neteisėtu ar itin įžeidžiančiu kaltininką ar staiga sukėlusiu kaltininko didelį susijaudinimą poelgiu bei nepateisina fizinio smurto panaudojimo sukeliant sunkius padarinius. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų esantys duomenys nepatvirtina. Taip pat nenustatyti ir itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį rodantys tyčiniai į moralės bei dorovės principų ar žmogaus garbės ir orumo pažeidimą nukreipti veiksmai. Taigi faktinės bylos aplinkybės kaltinamajai V. Ž. nukentėjusiojo sukelto didelio susijaudinimo nepatvirtina, dėl ko perkvalifikuoti kaltinamosios V. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. pagrindo nėra.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys (b.l. 31) dėl 5681,33 Lt už nukentėjusio V. V. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Kauno teritorinės ligonių kasos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 5681,33 Lt žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamosios V. Ž..

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo smurtinius motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad V. Ž. baudžiamąją atsakomybę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos lengvinančios aplinkybės yra jos visiškas prisipažinimas padarius inkriminuojamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1d. 2p.). BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant BK 59 straipsnio 2 dalį atsižvelgtina į tas aplinkybes, kurios turi įtakos asmens atsakomybei už padarytą nusikalstamą veiką, todėl šios aplinkybės turi būti susijusios ir su asmens padaryta nusikalstama veika. Teismas, remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę sunkią jos sveikatos būklę bei jos neįgalumą. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (4,72 promilių) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant V. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje neteista (b.l. 81), administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos centro aktyvioje priežiūroje neįrašyta, lankėsi dgn. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, nesilanko nuo 2007 m. (b.l. 82,92). Bylos duomenimis, V. Ž. turi neįgalumą (nustatytas 45 proc. darbingumo lygis), yra silpnos sveikatos, serga įvairiomis ligomis. Teismas mano, kad šis įvykis buvo atsitiktinis ir šis nusikaltimas neparodo tikrosios jos vertybinės orientacijos, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką iš esmės pripažindama savo kaltę, neginčijo faktinių aplinkybių dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių, nuoširdžiai gailisi - kaltinamoji savo gailėjimąsi išreiškė ikiteisminio tyrimo metu (b.l.60) bei atsiprašydama nukentėjusiojo, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, pretenzijų kaltinamajai neturi, nukentėjusysis V. Ž. atleidžia ir jai pykčio nejaučia, abu susitaikė ir toliau bendrauja kaip ir ankščiau. Ji supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Savo kaltę nuo pat sulaikymo pilnai pripažino, netrukdė tyrimui ir teismui. Kaltinamoji Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai, atlyginti jo neturėjo galimybės, nes mažos pajamos, yra neįgali sunku dirbti, bet ketina per tarnybą kurį darbina neįgaliuosius įsidarbinti, kad galėtų atlyginti žalą, atsižvelgtina į Kauno teritorinės ligonių kasos interesą, kad kuo greičiau būtų atlyginta jiems žala. Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, kad visos išdėstytos aplinkybės, susijusios su veikos padarymu, V. Ž. asmeniu leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę, kadangi įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai veikai, kaltininkės asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tinkamai pritaikius V. Ž. atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą, paskyrus švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo sankcijoje atsižvelgiama ir į tai, kad ji nuteista pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Ji suvokia pareigą laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, supranta savo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir priešingumą teisei, todėl manoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskyrus švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu, nesusijusią bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi šiuo atveju teismas mano, kad yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos skirti kaltinamajai V. Ž. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p.). Darytina išvada, jog siekiant, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajai V. Ž. taikytina Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, - laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jos terminą.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, peilis, kelnės, maikė, bliuzonas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž., pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai tiesiogiai nesusiję su darbu.

Išaiškinti V. Ž., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

V. Ž. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. Ž. išbūtą laiką suėmime nuo 2012-11-18 iki 2012-11-19.

Kauno teritorinės ligonių kasos, įm.k. 188783839, Aukštaičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 967300010076379717, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 5681,33 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 33 centus).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, kvito B 2013-01-09 serija BBB Nr. 026627, peilis 1 vnt., nukentėjusiojo V. V. kelnės 1 vnt., bliuzonas 1 vnt., maikė 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.