Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. bei nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendžio, kuriuo

A. V. (A. V.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu,

D. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

A. V. ir D. R. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 13 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, kilus konfliktui tarp jo ir kaimyno D. R. dėl automobilio pastatymo bei išvažiavimo iš kiemo, sudavė pastarajam smūgį automobiline pompa į galvą, taip nežymiai sutrikdė D. R. sveikatą.

D. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 13 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, kilusio konflikto tarp jo ir kaimyno D. R. dėl automobilio pastatymo bei išvažiavimo iš kiemo metu sudavė pastarajam smūgį koja į pilvą, taip nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad teismas jo veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. remdamasis nukentėjusiojo D. R. ir jo žmonos R. R., kuri iš esmės yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais. Apelianto teigimu, nors D. R. savo kaltę neigė, neprisipažino, kad vartojo smurtą prieš A. V., tačiau teismas D. R. parodymais nesirėmė ir, remiantis kita bylos medžiaga, jį pripažino kaltu. Apeliantas daro išvadą, jog D. R. parodymai buvo melagingi, prieštaravo liudytojo K. B. parodymams, teismo specialisto išvadai. Nuteistojo A. V. manymu, teismas, vertindamas kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus atskirai, turėjo remtis ne tik vieno nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymais, bet byloje nustatytų įrodymų visuma ir duodant teisinį įvertinimą kvalifikuoti nuteistųjų veiksmus.

Nuteistojo A. V. nuomone, byloje yra neginčytinai nustatyta, jog tarp jo ir D. R. vyksta nesutarimai dėl žemės sklypo valdos. Apeliantas teigia, kad sutuoktiniai D. ir R. R. yra konfliktuojantys žmonės, tai įrodo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-04-14 nuosprendis, kuriuo R. ir D. R. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d. už S. V. sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apygardos teismas šį nuosprendį paliko galioti. Nuteistasis A. V. nurodo, kad po šių įvykių R. ir D. R. ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ąjį PK, tačiau pareigūnai nuteistojo A. V. veiksmuose nusikaltimo sudėties nematė.

Apelianto teigimu, 2009-04-13 įvykis nebuvo išskirtinis. Nuteistasis A. V. nurodo, kad D. R. konfliktinę situaciją dėl automobilio pastatymo bei išvažiavimo iš kiemo sukėlė sąmoningai ir taip realizavo savo sumanymą, pirmas spyrė A. V. į pilvą, o po to užsimojo ranka smūgiuoti į galvą. A. V. pripažįsta, kad siekdamas išvengti D. R. smūgio, jo ranką numušė automobiline pompa, o tuo metu savaime išsitraukė pompos rankena, kuri kliudė D. R. galvą. Taip A. V. D. R. nežymiai sutrikdė sveikatą. Apeliantas nurodo, kad šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai K. B. ir S. V., specialisto išvada.

Nuteistasis A. V. teigia, kad jo veiksmus lėmė neteisėti paties nukentėjusiojo D. R. veiksmai, gindamasis nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Apeliantas teigia, kad už jo veiką Baudžiamajame kodekse atsakomybė nenumatyta, jo veiksmai kaip tyčiniai negali būti kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d., todėl, apelianto manymu, jis turi būti išteisintas.

Nuteistasis A. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti. Priteisti iš D. R. 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti, 1 600 litų advokato atstovavimo išlaidų ir 52 litus už specialisto išvadą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas tvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantų nuomone, bylos medžiaga nebuvo ištirta visapusiškai ir objektyviai, faktinė bylos medžiaga neįrodė, kad nuteistasis D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Remdamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Apeliantai abejoja, ar apylinkės teismo, vertinusio byloje surinktus įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas teigia, kad bylos privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos supaprastinta tvarka, skundą padavęs asmuo įgijo kaltintojo statusą ir pagal BPK 34 straipsnyje numatytas teises palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Apeliantai aiškina, kad skirtingai nei kiti ikiteisminio tyrimo subjektai savo teises ir pareigas dauguma atvejų įgyvendina per teismą, kurio žinioje yra privataus kaltinimo byla.

Nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo nuomone, vertinant specialisto išvadą Nr. G959/09(03) dėl A. V. padaryto sužalojimo, teismas, atsižvelgdamas į apelianto pareiškimą dėl medicinos dokumentų klastojimo, privalėjo patikrinti ir įvertinti specialistų pateiktų pradinių duomenų teisingumą. Apeliantų įsitikinimu, A. V. pateiktas dokumentas buvo su akivaizdžiais klastojimo požymiais, todėl teismo posėdžio metu buvo pareikalauta paskirti A. V. pateikto dokumento ekspertizę, tačiau teismas dėl R. R. prašymo nepasisakė, nuosprendį pagrindė suklastotu dokumentu.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas mano, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi proceso dalyvio prašymas skirti ekspertizę turėjo būti apsvarstytas ir išspręstas BPK 270, 292 straipsniuose nustatyta tvarka, o nutartyje turėjo būti nurodyti prašymo atmetimo motyvai.

Apeliantai nurodo, jog teismo posėdžio metu D. R. išreiškė nuomonę, kad liudytojai S. V. ir K. B. duoda melagingus parodymus ir jų parodymams patikrinti paprašė išreikalauti informaciją apie minėtų liudytojų mobiliųjų telefonų SIM kortelės susiejimą su bokštais 2009-04-13, nes, apeliantų manymu, taip buvo galima pašalinti abejones, ar liudytojas K. B. 2009-04-12 buvo atvažiavęs pas S. V. į (duomenys neskelbtini), ar 2009-04-13 K. B. buvo minėtu adresu, ar galėjo matyti įvykį. Apeliantų įsitikinimu, šis D. R. prašymas, atsižvelgiant į nuosprendyje padarytą išvadą, kad K. B. 2009-04-12 vakare buvo atvažiavęs pas S. V. sužinoti, kada sugrįžta jos vyras, o 2009-04-13, apie 11 val., buvo atvažiavęs prie namo, kuriame gyvena A. V., ir matė, kaip kaimynas spyrė A. į pilvą, o šis užsimojo automobiline pompa, buvo svarbus. Teismas šio prašymo nepatenkino, motyvuodamas tuo, kad liudytojai dėl mobiliojo ryšio telefonų turėjimo su savimi 2009-04-12 ir 2009-04-13 savo parodymus gali pakeisti. Apeliantų įsitikinimu, teismas, atmesdamas šį prašymą, iš anksto nutartimi įvertino įrodymus ir parodė išankstinį nusistatymą.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog „liudytojas K. B. (K. B.) parodė, kad 2009-04-12 vakare jis buvo užvažiavęs pas S. V.“, tačiau, apeliantų teigimu, teismo posėdžio metu nei K. B., nei S. V. nesugebėjo nurodyti nors apytikslį laiką. Todėl neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad K. B. buvo atvažiavęs vakare.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas teigia, kad apeliantas paprašė iškviesti į 2009-09-30 teismo posėdį medicinos ekspertą bei liudytojus S. V. ir K. B.. Apeliantas D. R. manė, kad eksperto dalyvavimas padės išsiaiškinti liudytojų parodymų prieštaravimų esmę ir atsakyti į svarbius klausimus dėl traumos gavimo ir jos padarymo mechanizmo aplinkybių. Apeliantai nurodo, kad teismas patenkinti D. R. prašymą atsisakė motyvuodamas tuo, kad nekilo abejonių, jog A. V. automobilio pompa smūgį D. R. sudavė. Apeliantų tvirtinimu, kaltinamasis A. V., liudytojai S. V. ir K. B. skirtingai nurodė įvykio mechanizmą ir pagrįstai kilo abejonių dėl jų parodymų objektyvumo, tačiau teismas D. R. atstovo prašymo esmės išgirsti nenorėjo. Abejones buvo galima pašalinti tik dalyvaujant medicinos ekspertui bylos nagrinėjimo metu, ypač dėl to, kad liudytojų parodymų pagrindu teismas padarė išvadą dėl D. R. kaltės.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas V. Žarkovas daro išvadą, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, ir tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantų manymu, teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo pažeidimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-24 nuosprendis turi būti panaikintas.

Nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo aiškinimu, privataus kaltinimo byloje skirtingai nei kitų kategorijų baudžiamosiose bylose kaltinamasis iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Tokiu atveju, asmuo byloje gali būti ir nukentėjusiuoju, ir kaltinamuoju. Tačiau tai neatleidžia kitą šalį nuo žalos, padarytos savo neteisėtu veiksmu, atlyginimo. Apeliantų teigimu, žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Remiantis BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apeliantų nuomone, teismas žalos atlyginimo klausimą išsprendė netinkamai.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendžio dalį dėl A. V. skundo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. R. baudžiamąją bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 str. 1 d., priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. R. 473 litus turtinei žalai ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1 800 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir nukentėjusysis A. V. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo D. R. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir nukentėjusysis D. R. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini, nes apylinkės teismas, vykdydamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nuteistųjų A. V. ir D. R. nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

BK 140 str. 1 d. dispozicijos objektyvieji požymiai apima žmogaus mušimą ar kitokį smurtavimą, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai.

Nuteistasis D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo kaimynas A. V. savo automobiliu užstatė pravažiavimą, todėl jis paprašė, kad A. V. automobilį patrauktų. A. V. supykęs priėjo prie jo ir trenkė jam automobiline pompa per galvą. Jis A. V. smūgių nesudavė (t. 1, b. l. 119–120).

Nuteistasis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-04-12 jis namo grįžo vėlai vakare. Kadangi D. R. pastatė bordiūrą toje vietoje, kur jis stato savo automobilį, todėl savo automobilį pastatė kieme, ant pravažiavimo. 2009-04-13, apie 11 val., jis iš automobilio bagažinės ėmė įvairius daiktus, kad nuneštų juos į sandėliuką. Kai jis vienoje rankoje laikė rankinę pompą, o kitoje – automobilio akumuliatorių kroviklį, prie jo priėjo D. R. ir liepė patraukti automobilį, nes jis negali išvažiuoti. A. V. pasakė, kad jis patrauks savo automobilį, kai šis pašalins savavališkai pastatytą bordiūrą. Tada D. R. jam spyrė į pilvą ir norėjo trenkti per veidą. A. V., norėdamas išvengti smūgio, pakėlė rankoje laikytą pompą, o pompos korpusas išslydo ir pataikė D. R. į galvą (t. 1, b. l. 117–118).

Abu nuteistieji neneigė, kad įvykio dieną tarp jų įvyko konfliktas, pripažino, kad įvairūs konfliktai tarp jų kyla dažnai. Nors nuteistasis D. R. neigė A. V. spyręs į pilvą, o A. V. teigė, kad D. R. su automobiline pompa pataikė į galvą netyčia, nuteistųjų kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaimynas A. V. savo automobiliu buvo užstatęs pravažiavimą, ir jos vyras negalėjo išvažiuoti. D. R. paprašius A. V. patraukti automobilį, šis D. R. automobiline pompa trenkė per galvą. R. R. tvirtino, kad D. R. A. V. jokių smūgių nesudavė (t. 1, b. l. 120–121).

Liudytoja R. R. patvirtino savo vyro parodymus, kad šis A. V. smūgių nesudavė, o tik A. V. D. R. trenkė per galvą automobiline pompa. Šios liudytojos parodymus, kad D. R. A. V. nespyrė į pilvą, paneigė liudytojai S. V. ir K. B.. Jų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie patvirtino ne tik nuteistojo D. R. ir liudytojos R. R. parodymus, kad A. V. D. R. sudavė per galvą, bet ir nuteistojo A. V. parodymus, kad D. R. jam spyrė į pilvą.

Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. R. liepė jos vyrui patraukti savo automobilį, o A. V. atsakė, jog patrauks automobilį, kai šis patrauks betoninį bloką. Tada D. R. A. V. spyrė koja į pilvą ir norėjo trenkti per veidą, o A. V., norėdamas apsisaugoti nuo smūgio, kilstelėjo rankoje laikytą pompą ir pataikė D. R. į galvą, tačiau tai padarė netyčia (t. 1, b. l. 121–122).

Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2009-04-13, apie 11 val., atvažiavęs pas A. V. matė, jog A. V. ir kaimynas barasi. Matė, kaip kaimynas spyrė A. V. į pilvą ir norėjo jam suduoti per galvą, o A. V., bandydamas išvengti smūgio, kilstelėjo ranką, kurioje laikė pompą ir su ja pataikė D. R. į galvą (t. 1, b. l. 122–123).

Nors nuteistasis D. R. ir jo gynėjas liudytojo K. B. parodymų objektyvumu abejoja, apylinkės teismas šio liudytojo parodymais rėmėsi pagrįstai. K. B. parodymai nuosekliai apibūdina įvykio aplinkybes, neprieštarauja ir nuteistojo D. R. bei liudytojos R. R. parodymams dėl suduoto smūgio D. R.. Apylinkės teismas nepatikėjo nuteistojo D. R. parodymais, kad jis A. V. į pilvą nespyrė, o nuteistojo A. V. gynybos versiją atmetė pagrįstai. Iš išnagrinėtų įvykio aplinkybių matyti, kad abu nuteistieji vienas kitą smurtui išprovokavo jau ne pirmą kartą. Šį kartą jų ginčas baigėsi muštynėmis, kurių metu nuteistieji vienas kito sveikatą sutrikdė nežymiai. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. ir jo gynėjas teigia, kad apylinkės teismas neišsprendė medicininių dokumentų ekspertizės skyrimo klausimo, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo nematyti, kad nuteistasis D. R. ar jo gynėjas būtų prašęs skirti kokią nors ekspertizę. Advokatas V. Žarkovas tik teigė, kad pateikti A. V. medicininiai dokumentai yra suklastoti. Apie liudytojų S. V. ir K. B. buvimo vietų nustatymą pagal jų mobiliųjų ryšių telefonų veikimo zoną 2009-04-12 ir 2009-04-13 pareikšti tik samprotavimai, bet ne konkretūs prašymai (b. l. 85, 123). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam D. R. ir A. V. buvo padaryti sužalojimai. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad D. R. į medikus kreipėsi 2009-04-13, kadangi jam buvo padaryta kraujuojanti žaizda (t. 1, b. l. 9). A. V. dėl pilvo sumušimo į medikus kreipėsi 2009-04-17 (t. 1, b. l. 57–58). Nuteistasis A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis į teismo medicinos ekspertus iškart po įvykio nesikreipė, kadangi negalvojo, jog D. R., pradėjęs konfliktą pirmas, dėl šio įvykio kreipsis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 117–118). Tiek nukentėjusiajam D. R., tiek nukentėjusiajam A. V. teismo medicinos ekspertai sužalojimus nustatė iš medicininių dokumentų. Nei apylinkės teismas, nei kolegija netikėti specialisto išvadomis neturi pagrindo.

Iš specialisto išvados Nr. G 593/09 (03) matyti, kad D. R. muštinė žaizda viršugalvio kairėje padaryta vienu traumuojančiu poveikiu kietu buku, bukabriauniu daiktu į galvą maždaug prieš savaitę laiko iki apžiūros, gal būt ir apžiūrėto D. R. nurodytu laiku, t. y. 2009-04-13. Dėl šio sužalojimo D. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 6).

Iš specialisto išvados Nr. G 959/09 (03) matyti, kad A. V. buvo sumuštas pilvas, rastos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje pusėje prie bambos. Sužalojimai atsirado nuo kieto buko daikto ar daiktų tiesioginio poveikio į pilvo kairę pusę prie bambos. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2009-04-17, todėl jie galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku (o A. V. specialistui paaiškino, kad sužalojimus patyrė 2009-04-13). Dėl šių sužalojimų A. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. b. l. 56).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta nuteistojo A. V. atnešta automobilinė pompa. Jos apžiūros metu teismas nustatė, kad pompos rankena plastmasinė, o jos viena pusė nulūžusi. Nuteistasis A. V. prisipažino, kad įvykio metu turėjo šią pompą, kad ji nuo smūgio D. R. nulūžo (t. 1, b. l. 139).

Kad D. R. į galvą smūgis buvo suduotas tyčia, patvirtino specialisto išvadoje nurodytas žaizdos padarymo mechanizmas ir tai, kad pompa nuo smūgio sulūžo.

Iš aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad D. R. A. V. spyrė į pilvą, o šis jam tyčia automobiline pompa trenkė per galvą. Apylinkės teismas nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikavo teisingai, tinkamai parinko bausmės rūšis bei nustatė jų dydžius.

D. R. dėl tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 Lt, o A. V. dėl to paties pareiškė 5000 Lt ieškinį. Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio nuostatas, bylos aplinkybes, jokio pranašumo gauti didesnį atlyginimą nei vienas, nei kitas nuteistasis neturi. Tam visiškai neturi reikšmės, kad D. R. reikalauja dvigubai didesnio žalos atlyginimo negu A. V.. Apylinkės teismas abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmetė pagrįstai, tokį savo sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos nepriteisimo nuosprendyje motyvavo, nei vienam, nei kitam nuteistajam jokio pranašumo gauti bent kokį žalos atlyginimą nesuteikė, tuo pagrįstai davė suprasti, kad tarpusavio konfliktų sprendimas įstatymų draudžiamais būdais yra netoleruotinas ir praturtėjimo šaltiniu būti negali. Tokiu teismo sprendimu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų pusiausvyra išlaikyta. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. ir nuteistojo D. R. bei jo gynėjo V. Žarkovo apeliacinius skundus atmesti.