Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, su atsakovės priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė 1989-04-07 Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vaikai K. B. ir J. B., kurie jau yra pilnamečiai. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl atsakovės polinkio į alkoholinius gėrimus, nesirūpinimą vaikais ir šeima santykiai šeimoje pašlijo. Gyvenant santuokoje atsakovė dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, į namus vesdavosi svetimus vyrus, nesirūpindavo vaikais. Nuo 2011 rugsėjo atsakovė palikusi ieškovą su vaikais išėjo gyventi su kitu vyru. Ieškovas nurodo, kad jis savo gaunamas pajamas leisdavo (leidžia) buto komunalinių mokesčių dengimui, vaikų išlaikymui, maisto ir kitų būtiniausių prekių pirkimui, tuo tarpu atsakovė gyvendavo sau, prie būsto mokesčių neprisidėdavo. Su atsakove bandė šnekėtis dėl to, jog ji pasikeistų, būtų rūpestingesnė šeimai, tačiau jo prašymai, jokių rezultatų nedavė. Šiuo atveju, atsakovės elgesys laikytinas netoleruotinu ir prieštaraujančiu darniems šeimyniniams santykiams. Atsakovė prioritetą teikia ne šeimos, vaiko interesams ir gerbūviui formuoti, o alkoholiui ir rūkalams įsigyti.

A. B. vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis FORD, SCORPIO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio vidutinė rinkos vertė apie 2000 Lt) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka A. B..

Teisme priimtas atsakovės priešieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovė sutinka su tuo, kad jos su ieškovu santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, šeima iširusi, todėl santuoka nutrauktina. Atsakovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu, kadangi metams bėgant išryškėjo charakterių skirtumai, nesutarimai šeimoje. Nesutinka, kad santuoka iširo tik dėl jos kaltės, kadangi ieškovas nepateikia jokių konkrečių jos kaltės įrodymų. Nurodė, kad abu yra darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas.Nurodo, kad jų šeima gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Butas įgytas 1996-12-05. Butas buvo pirktas už 48000 Lt ir įregistruotas atsakovė E. B. vardu. Buto pirkimui panaudojo asmenines lėšas, tai yra, jai tėvo, J. L., padovanotus 32000 Lt. Pagal pateikiamą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dabartinė vidutinė buto rinkos vertė 95300 Lt. Tokiu būdu, įvertinusi, kad 67/100 arba 67 proc. buto įgyta iš jos asmeninių lėšų, dalintina 33/100 arba 33 proc. buto kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Mano, kad būtų teisinga butą palikti atsakovei, o ieškovui sumokėti 15724,50Lt kompensacija už jam tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Automobilis VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalinant turtą atitektų jai, o automobilis FORD SCORPIO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovui. Nurodo, kad automobilis FIAT TIPO yra išregistruotas, todėl jis pašalintinas iš dalintino turto sąrašo. Patvirtina, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Pavardę po santuokos nutraukimo palikti santuokinę. (b.l. 71-72).

Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu sutinka tik iš dalies, tai yra, dėl tarpusavio išlaikymo nereikalavimo, dėl pavardžių ir kreditorių. Su kitais priešieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė savo priešieškinyje nenurodo kokiais veiksmais pasireiškia jo kaltė. Dėl atsakovės prašymo 67 proc. buto pripažinti jos asmenine nuosavybe nesutinka iš esmės, kadangi , ta aplinkybė, kad atsakovė gavo dovanų 32000 Lt, dar neįrodo, jog būtent šie pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Ši suma galėjo būti išleista atsakovės asmeniniams poreikiams ar šeimos, vaikų poreikiams tenkinti. Nurodo, kad prieš įsigyjant ginčo butą, jis daug dirbo, o atsakovė turėjo daugiau laisvo laiko, todėl jis duodavo jai pinigus, o atsakovė tvarkydavo reikalus susijusius su šeimos nekilnojamuoju turtu. Kadangi atsakovė tvarkė ir buto pirkimo reikalus, todėl nekilnojamojo turto registre ji nurodyta, kaip buto savininkė, tačiau butas įgytas už bendras šeimos lėšas santuokos metu. Taip pat pažymi, kad santuokos metu įgytą turtą remontavo ir kitaip pagerino bendromis lėšomis kartu, bei gyveno ir šeimos turtu laikė jau apie 17 metų, todėl teigti, kad 67 proc. buto priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise yra neteisinga ir prieštarauja tiek įstatymams, tiek protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. ( b.l. 84-86).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja atsakovės motina N. L. nurodė, kad su vyru turėjo bendrų pinigų ir susitarė, kad 32000 Lt padovanos dukrai buto pirkimui (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad dukros šeima 4 metus gyveno pas juos, kai šeimai gimė berniukas, jie nusprendė nusipirkti butą, nes pas juos buvo mažai vietos. Jų kaimynė pardavinėjo butą už 48000 Lt. Apie tai ji pasakė dukrai. Dukra nurodė, kad jie tokių pinigų neturi ir jiems reikia 32000 Lt. Liudytoja nurodė, kad pasiūlė dukrai su žentu apžiūrėti butą ir jeigu jiems patiks, tai jie su tėvu padovanos pinigus dukrai. Butas patiko ir jie pradėjo tvarkytis buto pirkimo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 1989-04-07 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 73). Po šeimoje kilusių konfliktų sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių , atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, ji yra faktiškai pasibaigusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės netinkamo elgesio, nesirūpinimo šeima ir vaikais, polinkio į alkoholinius gėrimus. Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi metams bėgant išryškėjo charakterių skirtumai, nesutarimai šeimoje dėl ko jos ir ieškovo santuokiniai ryšiai nutrūko, šeima iširo.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimo priežastis dėl atsakovės kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovas parengiamojo posėdžio metu pripažino ir atsakovė su tuo sutiko, kad jų santuoka faktiškai iširo prieš 8 metus (b.l. 95).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Ilgametis abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – atitinkamai B. ir B. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Konstatuotina, kad sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl turto padalinimo

Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.).Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-101/2009). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo: E. B. vardu registruotas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 95300 Lt (b.l.75) bei keleivinis automobilis VW, GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vidutinė rinkos vertė apie 1000 Lt (b.l. 17); A. B. vardu registruota transporto priemonė keleivinis automobilis FORD, SCORPIO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vidutinė rinkos vertė apie 2000 Lt (b.l. 16). Viso santuokoje įgyto turto vertė - 98300 Lt.

Ginčo tarp šalių dėl automobilių padalijimo nėra, kadangi tiek ieškovas tiek atsakovė sutinka, kad automobilis VW, GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas atsakovei, o automobilis FORD, SCORPIO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovui.

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo teismo butą padalinti lygiomis dalimis ir priteisti po ½ bendro turto dalį, kadangi nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė prašo butą (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti jai, o iš jos priteisti ieškovo naudai 15724,50 Lt kompensaciją už jam tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovė nurodo, kad 67 procentai ginčo buto yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas santuokos metu už jos asmenines jai tėvo padovanotas lėšas, o dalintiną turtą sudaro tik 33 procentai buto.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai butą įsigijo 1996-12-05, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 7599, už jį sumokėdami 48000 Lt (b.l. 61). Butas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotas atsakovės E. B. vardu. 1996-12-05 tarp atsakovės E. B. ir jos tėvo J. L. yra sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, pagal kurią J. L. dovanojo dukrai E. B. 32000 Lt (b.l. 60).

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas turtas, jos įgytas gyvenant santuokoje su atsakovu, buvo įregistruotas viešajame registre 1997-02-06, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo.

Tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2008).

Iš šios bylos duomenų matyti, kad ginčo butas pirktas santuokos metu. Tikėtina, kad dalį lėšų buto įsigijimui yra skyrę atsakovės tėvai, nors ieškovas teigia, kad dovanotos lėšos buvo panaudotos įsigyto buto remontui, tačiau nors abi šalys pripažino, kad remontas butui buvo reikalingas, tačiau įvertinus buto pirkimo pardavimo kainą, abejotina, kad tokia didėlė suma galėjo būti išleista buto remontui. Įvertinus liudytojos, atsakovės motinos, parodymus, kad šalys buto įsigijimo momentu buvo reikalingos didesnio ploto būsto, dėl to, kad buvo padidėjusi šalių šeima gimus vaikui ir, kad šalys ketino įsigyti didesnį būstą, tačiau jo įsigijimui trūko pinigų, tikėtina, kad pinigai atsakovės tėvų buvo dovanoti šeimos poreikiams tenkinti, didinant šeimos gyvenamąjį būstą, o ne asmeniniams atsakovės poreikiams. Tai įrodo ir aplinkybė, kad prieš ginčo buto įsigyjamą, tai yra 2006-12-03, buvo dovanotas šalims priklausęs vieno kambario butas, kuriame šeima gyveno (b.l. 91, 104-105). Atsižvelgdama į ginčo buto įsigijimo aplinkybes, į tai, kad atsakovė įsigydama butą neišviešino, kad dalį buto ji perka asmeninės nuosavybės teise, į faktinius bylos duomenis, kad ginčo bute ieškovas su šeima pragyveno 16 metų, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, darė jo remontą bei šiuo metu jame gyvena, teismas daro išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad 67 procentai buto yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas butas, esantis Apkasų g. 9-21, Vilniuje, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu ginčo butu naudojasi, jame gyvena ieškovas bei šalių pilnamečiai vaikai, komunalinius mokesčius už buto išlaikymą moka tik ieškovas. Atsakovė pati pripažino, kad šiuo metu kai ji bute negyvena nemoka ir komunalinių mokesčių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad buto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims butas priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje.

Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl nekilnojamojo turto padalinimo, prašydamas jam priteisti ½ dalį buto, nurodydamas, kad jis neturi kitos gyvenamosios patalpos, o už priteistą kompensaciją negalės įsigyti kito nekilnojamojo turto. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, siūlydama ieškovui taikaus santuokos nutraukimo galimybę, siūlė ieškovui ginčo butą padovanoti vaikams ir toliau gyventi su vaikais. Teismas, įvertinęs šalių reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. numatytu prioritetu turto padalijimui natūra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalina lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Teismas laiko, kad toks turto padalinimas maksimaliai atitiktų šalių interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio, 2012-01-09 nutartimi buvo atleistas nuo 1387,50 Lt žyminio mokesčio (b.l. 37).

Atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, 2012-04-04 nutartimi buvo atleista nuo 2789 Lt žyminio mokesčio (b.l. 78).

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalys neturi teisinio pagrindo atlyginti viena kitai turėtų žyminio mokesčio išlaidų bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atižvelgiant į išdėstytą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1989-04-07 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. B., palikti santuokinę pavardę – B., atsakovei E. B., - B.

Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį FORD, SCORPIO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.