Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys – BIGBANK AS filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, antstoliai Mindaugas Dabkus ir Svajūnas Degimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės I. V. ieškinys atsakovui S. V. dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo, kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovei, pripažinti santuokoje įgytą prievolę kreditoriui BIG BANK AS filialui asmenine ieškovės prievole, pripažinti prievoles kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, taip pat prievoles visiems kitiems nežinomiems atsakovo kreditoriams asmeninėmis atsakovo prievolėmis, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą automobilį, palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji ir atsakovas nuo 2014 m. gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio. Santuoka iširo atsakovui palikus šeimą ir išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę. Atsakovui išvykus, šalys dar kurį laiką bendravo telefonu, tačiau atsakovas šeima nesirūpino, nepadėjo jos išlaikyti. Ieškinyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą BIG BANK AS skyriui, kylantį iš (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas, ieškovės žiniomis, turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus, kurie turėtų būti pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais: 1) 43,44 Eur skola ir vykdymo išlaidos kreditoriui VMI pagal 2010-10-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą dėl baudos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 454,23 Eur dydžio skola kreditoriui Valstybinei ligonių kasai pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo procesinį sprendimą byloje Nr. 1-260-498/2011, kurio pagrindu išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Mindaugas Dabkus; 3) 1278,06 Eur dydžio skola kreditoriui UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pagal įsiteisėjusį 2005 m. sausio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-377-04/2005, kurio pagrindu išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Svajūnas Degimas. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovas ir atsakovė santuokos metu įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur, ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl automobilio asmeninės nuosavybės teise priteisimo ieškovei. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo jai palikti iki santuokos turėtą K. pavardę.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. duomenimis valstybės biudžetui neskolingi. Tačiau pagal 2019 m. balandžio 8 d. vieningo antstolių vykdomųjų bylų sąvado duomenis iš atsakovo antstoliai vykdo išieškojimą keturiose vykdomosiose bylose, iš jų dviejose bylose valstybės naudai. Atsakovas nėra sumokėjęs valstybės naudai 43,44 Eur dydžio administracinio teisės pažeidimo baudos bei turi 9,09 Eur dydžio skolą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1582-02/01. Nurodoma, kad prievolės valstybės naudai turėtų būti tenkinamos iš asmeninio atsakovo turto (b. l. 54).

Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui neturi, o atsakovo skola Valstybinei ligonių kasai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. įsiteisėjusį vykdomąjį rašą Nr. 1-260-498/2011 duomenų teikimo dieną sudaro 454,23 Eur. Nurodoma, kad atsakovo įsipareigojimai Valstybinei ligonių kasai laikytini jo asmenine prievole ir turėtų būti tenkinami iš atsakovui tenkančios turto dalies (b. l. 71).

Atsakovui ieškinys, teismo šaukimas įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu) (b. l. 122-123), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į 2019 m. spalio 29 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovo teisme negauta. Tretiesiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo laikymasis ypač reikšmingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui, darytina išvada, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui bei trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl automobilio (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, kadangi minėtas automobilis iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2018 m. spalio mėnesį, buvo parduotas ir šiuo metu šalims nuosavybės teise nebepriklauso. Likusius ieškinio reikalavimus ieškovė palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad santuokos metu atsakovas vartojo alkoholį, dažnai prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, tačiau ieškovė, bijodama atsakovo, į policiją nesikreipė. Ieškovė nurodė, kad atsakovo išvykimas į Jungtinę Karalystę buvo suplanuotas, atsakovas jau išvykimo metu į Lietuvą grįžti neplanavo. Praėjus maždaug pusei metų po atsakovo išvykimo, atsakovas susisiekė su ieškove ir nurodė, kad gyvena Ispanijoje, palaiko santykius su kita moterimi, pasiteiravo, ar ieškovė jau tvarko su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovė ir atsakovas nuo 2014 m. lapkričio mėnesio nebendravo, atsakovui išvykus į užsienį, jis šeimai išlaikymo neteikė. Ieškovė savo veiksmuose kaltės dėl santuokos iširimo nemato. Ieškovė nurodė, kad turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą BIG BANK AS filialui, šiuo metu paskolos likutis yra maždaug 300-400 Eur. Minėta vartojimo paskola buvo panaudota automobilio įsigijimui bei padengti atsakovo įsiskolinimą. Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai ieškovei iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo žinomi, apie juos ieškovė sužinojo iš antstolių. Ieškovė nurodė, kad tarpusavio išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, prašo nutraukus santuoką palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2014 m. paliko šeimą ir iš anksto suplanavęs išvyko į užsienį, nedėjo pastangų rūpintis šeima ir ją išsaugoti, ieškovė turėjo apmokėti atsakovo paliktas skolas. Atsakovas vengė įgyvendinti savo kaip sutuoktinio pareigas, teismo procesu nesidomi, jame nedalyvauja. Atsakovė turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą, kurį prašo nutraukus santuoką pripažinti asmenine ieškovės skola. Atsakovo vardu esančius visus kreditorinius įsipareigojimus prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Prašo palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. V. ir atsakovas S. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 32).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepateikė atsiliepimo, įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus į ieškinyje nurodytas aplinkybes. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai – atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, jis smurtavo ieškovės atžvilgiu ne vieną kartą, piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, išvyko į užsienio valstybę, šeimos nerėmė nei moraliai, nei materialiai. Ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu, taip pat ieškovės, davusios priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2014 metų vasaros pradžios ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena, atsakovas išvyko į užsienio valstybę, neketina grįžti, nesiekia išsaugoti šeimos, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK pateiktos informacijos apie atsakovą, paskelbus atsakovui paiešką, jis atsisakė pateikti savo gyvenamosios vietos adresą, informavo, kad gyvena Ispanijoje, pastovios gyvenamosios vietos neturi, veda asocialų gyvenimo būdą, valkatauja (el. bylos priedas, b. l. 14). Atsakovas gyvenimo būdo nekeičia, nesiekia išsaugoti šeimos. Akivaizdu, kad šeimyninis gyvenimas šalims gyvenant atskirai, nepalaikant artimų santykių negalimas. Atsakovas neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai. Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio priežiūros, tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais. Atsakovui nesiekiant pakeisti gyvenimo būdo, nesiekiant išsaugoti šeimos, visiškai nutraukiant ryšius su sutuoktine bei neteikiant šeimai paramos, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumą šeimai, ar įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „K.“, o atsakovui turima pavardė – „V.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi (el. b. 38), atsižvelgiant į tai, klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nesprendžiami.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Ieškovė ieškiniu prašė santuokos metu įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė vertė – 2000 Eur), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. 2019-10-29 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo padalinti santuokoje įgytą automobilį ir priteisti jį jai, nurodė, kad reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Ieškovės teigimu, pareiškiant ieškinį 2019-03-27, automobilis jau buvo parduotas (2018 m. spalio mėnesį). Nustatyta, kad šalys santuokoje įgyto dalintino turto neturi (el. bylos priedas, b. l. 33, 34).

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimamas, civilinės bylos dalis dėl santuokoje įgyto automobilio padalijimo nutraukiama. Išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgyto dalintino turto neturi (el. bylos priedas, b. l. 33, 34; el. b. l. 40, 41), todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė prašo pripažinti asmenine jos prievole 741,77 Eur skolą Bigbank AS Lietuvos filialui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis 43,44 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolis Donatas Kisielius), 454,23 Eur skolą Valstybinei ligonių kasai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 1278,06 Eur skolą UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą Bigbank AS filialui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 45). Ieškovė prašo šią prievolė po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine jos prievole. Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas atsiliepimo nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog sutuoktiniai faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį ir nutraukė santuokinius ryšius nuo 2014 metų, įvertinęs ieškovės įsipareigojimų kreditoriui pobūdį, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, sprendžia, kad I. V. skoliniai įsipareigojimai kreditoriui Bigbank AS filialui po santuokos nutraukimo pripažintini ieškovės asmenine prievole iki jų visiško įvykdymo. Duomenų, leidžiančių teismui daryti teismui priešingą išvadą, byloje nėra.

Byloje, remiantis antstolių registro duomenimis, trečiųjų asmenų atsiliepimais, nustatyta, kad atsakovas turi skolą valstybei už nesumokėtą administracinę baudą (43,44 Eur), taip pat 9,09 Eur skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1582-02/11 (el. b. l. 20, 27, 54-58). VMI atsiliepime nurodė, kad šios skolos yra asmeninio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad šios atsakovo prievolės VMI atsirado dėl baudų ir kitų skolų, nesusijusių su šeimos poreikių tenkinimu, teismas pripažįsta S. V. skolas valstybės biudžetui asmeninėmis jo prievolėmis.

Ieškovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi 454,23 Eur įsiskolinimą Valstybinei ligonių kasai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 20, 21). Ieškovė prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa pateiktu atsiliepimu neprieštaravo, kad prievolės kreditoriui po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis (el. bylos priedas, b. l. 4). Kadangi skola Valstybinei ligonių kasai atsirado iki šalių santuokos sudarymo, nesant byloje ginčo dėl šių prievolių pobūdžio, teismas pripažįsta S. V. skolą Valstybinei ligonių kasai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninėmis jo prievolėmis.

Bylos duomenimis, atsakovas turi 1278,06 Eur įsiskolinimą UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pagal 2005-01-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-377-04/2005 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 23, 24). Ieškovė prašė šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Trečiasis asmuo, atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, šie įsiskolinimai atsirado iki šalių santuokos sudarymo, teismas sprendžia, kad atsakovo prievolės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Ieškovė prašo pripažinti, kad visos kitos nežinomos atsakovo skolos yra jo asmeniniai įsiskolinimai. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką šalys privalo pasidalyti ne tik visą turtą, bet ir visas bendras prievoles, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo privalo būti nurodyti visi tiek bendri, tiek asmeniniai kreditoriai (CPK 382 str. 5 p.), apie santuokos nutraukimą turi būti informuoti visi šalių kreditoriai – tiek bendri, tiek asmeniniai (CK 3.126 str. 2 d.). Į dalijamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Vadovaujantis CPK 266 straipsniu, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas negali spręsti dėl teismui nenurodytų, numanomų prievolių padalinimo nutraukiant šalių santuoką, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad visos nežinomos skolos atsakovo vardu yra jo asmeninės prievolės, atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės prievolės Bigbank AS filialui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis, o atsakovo prievolės kreditoriams VMI, Valstybinei ligonių kasai, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų).

Šioje byloje ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-1434-9004 yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 35). Ieškovės interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė Juta Kareivienė. Pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį (už reikalavimą nutraukti santuoką, už turtinį reikalavimą priteisti automobilį). Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, atsisakius ieškinio, grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovei atsisakius reikalavimo priteisti jai automobilį (už šį reikalavimą sumokėta 22,5 Eur žyminio mokesčio), ieškovei grąžintina 16,88 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 28,13 Eur sumokėto žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą).

Iš teismui pateiktos 2019-10-29 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 713,23 Eur (el. bylos priedas, b. l. 38). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 534,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, taip pat 28,13 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (75 Eur/2 x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 14,47 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 10,85 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 573,9 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės I. V. ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2-14583-1019/2019 dalį dėl santuokoje įgyto automobilio padalijimo.

Ieškovės I. V. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo S. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. V. palikti ikisantuokinę pavardę ,,K.“, S. V. – turimą pavardę „V.“.

Po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę Bigbank AS filialui, įm. k. 301048563, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis:

- prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai, įm. k. 188659752 (43,44 Eur ATP bauda ir 9,09 Eur pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1582-02/11);

- 454,23 Eur skolą Valstybinei ligonių kasai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus);

- 1278,06 Eur skolą UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pagal 2005-01-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-377-04/2005 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Svajūnas Degimas).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,88 Eur (šešiolika Eur 88 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-08-31. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,13 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 13 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 573,9 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų: 534,92 Eur suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, o 38,98 Eur žyminio mokesčio ir teismo turėtų pašto išlaidų suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbtini)Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.