Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-286-449/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
1S-286-449/2025
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00296-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Juozapavičius, Vitalija Norkūnaitė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-286-449/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00296-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai,gynėjui Linui Stanislovui Bagdonui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo Lino Stanislovo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei kitaip jos išvengdamas, neturėdamas leidimo, labai didelį narkotinių medžiagų kiekį gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrais veiksmais kartu su V. L., siekdamas gauti neteisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. vasario 17 d. susitarė V. L. tėvui R. L. priklausančiu automobiliu Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykti į Nyderlandų Karalystę ir ten įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvos Respubliką. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą jis (R. A.), laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 18 d. iki 2025 m. vasario 19 d., veikdamas bendrai su V. L., minėtu automobiliu nuvyko į Nyderlandų Karalystę, kur tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo paketą su labai dideliu kiekiu 797,329 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį paslėpė automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stogo apdailos galinėje dalyje, o laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 19 d. iki 2025 m. vasario 20 d. iš Nyderlandų Karalystės nurodytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino atgabenus iki Lietuvos Respublikos sienos, 2025 m. vasario 20 d., 16.32 val., išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno paslėptą labai didelį kiekį 797,329 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol 2025 m. vasario 20 d., apie 16.32 val., kelyje A5 Suvalkai–Marijampolė–Kaunas, Salaperaugio k., Kalvarijos sav., patikrinimui sustabdę V. L. vairuojamą automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 16.37 val. iki 18.05 val., įvykio vietos apžiūros metu paslėptą automobilio stogo apdailos galinėje dalyje paketą su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, R. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 20 d., 20.33 val., savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kauno r., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir taip gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų: 209,751 g baltos ir rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 33,044 g, kol 2025 m. vasario 20 d., laikotarpiu nuo 20.33 val. iki 22.27 val., kratos metu, šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 33,044 g, surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

3. Be to, R. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė šaudmenis, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 20 d., 20.33 val., savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė dvi dėtuves su 40 vienetų pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ šaudmenų, kurie yra tinkami šaudyti ir pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą skirti A ir B kategorijų įvairiems ginklams, kol 2025 m. vasario 20 d., laikotarpiu nuo 20.33 val. iki 22.27 val. atliktos kratos metu 40 vienetų šaudmenų surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. A. laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaltinamajam R. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad R. A. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6. Kaltinamojo R. A. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria jo ginamajam suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams nuo 2025 m. lapkričio 21d., panaikinti.

6.1. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, suėmimo termino pratęsimo pagrindai argumentuoti formaliai, jie nėra pagrįsti bylos duomenimis. Gynėjas nurodo ir tai, kad kaltinamajam galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu tęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą, ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitomis suėmimo taikymui reikšmingomis aplinkybėmis. Pasak gynėjo, šiuo atveju kardomosioms priemonėms keliamus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Teismui buvo pateikti duomenys, kad R. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, dirbo, turi sveikatos problemų, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartyje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22421-19) nurodyta, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi neformaliai pasisakyti dėl galimybės skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Šiuo atveju teismas be pagrindo netaikė R. A. švelnesnių kardomųjų priemonių, skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl tokios kardomosios priemonės ar jų kompleksas būtų nepakankamos ar neefektyvios. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose įtvirtinta taisyklė, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis (2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusiją). Skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. A. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas ar bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Gynėjas nurodo, jog šiuo atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. A. turi būti laikomas suimtas.

6.3. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į R. A. sveikatos būklę, jam diagnozuotus susirgimus bei reikalingą gydymą, kuris nėra teikiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos ligoninėje. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti, jog tais atvejais, kai to reikia dėl sveikatos būklės, diagnozė ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams (2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Hummatov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04; 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Urbonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 549/17).

6.4. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad ši byla nėra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Ši byla nepasižymi nei inkriminuotų nusikalstamų veikų, nei proceso dalyvių, nei proceso veiksmų arba dokumentų gausumu. Taigi, nors byloje galimai nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai, nesant privalomos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos – ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, suėmimo terminas negalėjo būti tęsiamas ilgiau kaip šešis mėnesius.

6.5. Pasak gynėjo, įvertinus R. A. asmenybę, galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pavojingumą visuomenei, kaltinamajam turi būti paskirtos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – 10 000 Eur užstatas, intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamojo R. A. gynėjo skundas atmetamas ir kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad paduotame skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį nėra pagrindo. Apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kaltinamajam R. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą ir šios kardomosios priemonės terminą pratęsė pagrįstai.

10. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos (ar pratęsiamas jų taikymo terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo, kaip suėmimo termino pratęsimo sąlygos, kaltinamojo R. A. gynėjas skunde neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties R. A. parodymuose, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kituose baudžiamosios bylos duomenyse.

11. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. A. pratęstas pagrįstai nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimo pagrindų vertinimas grindžiamas pakankamo pagrįstumo kriterijumi. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas išdėstė ir įvertino bylos duomenis, kurie leido daryti pagrįstas išvadas apie realiai egzistuojančius suėmimo taikymo pagrindus.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

13. Spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, apygardos teismas įvertino visumą reikšmingų aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Šie duomenys parodo, kad R. A. saistomas socialiniais ryšiais. Tačiau tokius socialinius ryšius kaltinamasis turėjo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo metu, be to, praeityje būdamas teistas (veikos galimai padarytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu), taigi jis žinojo galimas neteisėto savo elgesio pasekmes, taip pat ir galimą laisvės atėmimo bausmės skyrimą, tačiau tai nuo šiuo metu jam inkriminuojamo nusikalstamo elgesio jo galimai nesulaikė. Taigi R. A. suprato, kad darydamas nusikalstamas veikas gali netekti ryšių su šeima, nepaisant to, galimai veikė nusikalstamai. Tokios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia abejoti, kad vien šeimos bei gyvenamosios vietos turėjimas, kai R. A. gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, būtų pakankamas eliminuoti jo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo riziką. Be to, R. A. inkriminuotų veikų tarptautinis pobūdis leidžia pagrįstai teigti, kad jis turi kriminalinio pobūdžio ryšių užsienyje.

14. Vertinant galimą kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką, svarbu atsižvelgti į tai, kad jis yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos vienintelės rūšies bausmės, atitinkamai – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų ir laisvės atėmimas nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. Nors, kaip teisingai pažymima kaltinamojo gynėjo skunde, vien tik asmeniui gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), tačiau galimas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas didina tikimybę, jog kaltinamasis, suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo teismo. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto suėmimo pagrindo buvimo, kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą apygardos teismas įvertino kartu su jo socialinius ryšius bei asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas taip pat įvertino, kad R. A. anksčiau teistas, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. A. galimai padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad nors kaltinamasis saistomas socialiniais ryšiais, tačiau šie jo turimi socialiniai ryšiai nėra pakankami, kad pašalintų realią jo pasislėpimo riziką. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad R. A., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

15. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pareikštas kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

16. Jau minėta, kad R. A. teistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo metu. Šioje byloje R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. A. kaltinamas padaręs ne atsitiktinius, bet galimai iš anksto suplanuotus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda. Nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos veikiant bendrai su kitu asmeniu, o jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Akivaizdu, kad nors R. A. galėjo turėti ir legalių pajamų, tačiau iš jam pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veiką jis galėjo siekti gauti ir neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis R. A. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

17. Skunde gynėjas nurodo ir apie kaltinamajam būtiną gydymą, kuris esą jam nėra teikiamas. Bylos duomenys patvirtina R. A. diagnozuotus susirgimus, tačiau, priešingai nei nurodo gynėjas, suimtajam yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Byloje nėra duomenų, kad šios paslaugos R. A. būtų teikiamos netinkamai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė neleistų jam taikyti kardomosios priemonės – suėmimo. Pastebėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą. Pagal šio straipsnio nuostatas, kvalifikuota medicininė pagalba, esant būtinumui, kaltinamajam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra galimybių, gali būti teikiamos valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

18. Skunde kaltinamojo gynėjas nepagrįstai nurodo, kad suėmimo terminas R. A. pratęstas nenustačius būtinų, BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti suėmimo terminai taikomi ikiteisminio tyrimo stadijoje. Į šiuos terminus neįeina asmens suėmime išbūtas laikas, kai baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam R. A. taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Kaltinamojo R. A. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Atsižvelgus į jau pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai gali būti pasiekti tik R. A. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o pritaikius švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nors ir būtų apribota kaltinamojo judėjimo laisvė (dokumentų paėmimas), ar jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (taikant intensyvią priežiūrą), ar 10 000 Eur užstatu, vis tik kaltinamojo R. A. galimybės bandyti bėgti (slėptis) ar naujai nusikalsti nebūtų pašalintos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes – kaltinamajam gresiančią bausmę, nusikalstamų veikų, dėl kurių R. A. pareikšti kaltinimai, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad proporcingumo principas, kaltinamajam taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeistas. Kaltinamasis laikomas suimtu nuo 2025 m. vasario 21 d., taigi nei bendra suėmimo taikymo R. A. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. R. A. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Šiuo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

20. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje R. A. ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. A. gynėjo Lino Stanislovo Bagdono skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi R. A. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Audrius JuozapavičiusVitalija NorkūneitėLinas Šiukšta