Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – komisija) 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. LK-158 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. teistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2 epiz.) - (nužudymas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 15 metų 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis pridėta neatlikta bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir galutinė bausmė 15 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.

2. Bausmės pradžia: 2005 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga: 2020 m. gruodžio 14 d.

5. Nuteistasis E. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs tris ketvirtadalius paskirtos bausmės laiko. Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis komisijos svarstymui pristatytas ketvirtą kartą. Komisija konstatavo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, turi 11 klasių išsilavinimą, toliau mokosi dvyliktoje klasėje, moka priteistus ieškinius, toliau žada mokėti ieškinį dalimis. Skolos nėra didelės ir įveikiamos. Nuteistasis gauna atlyginimą ir yra remiamas artimųjų. Su artimaisiais socialinius ryšius palaiko, vedė, nori turėti vaikų, juos auginti. Šeimos parama nuteistajam labai svarbi kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys. Komisija nustatė, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, turi paskatinimų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, teigiama darbinė motyvacija, turi kur gyventi. Komisija pripažino, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.2. Nuteistojo skunde nurodoma, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros pranešime teigiama, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta lankyti suaugusiųjų vidurinę mokyklą, o nuteistojo lankomumas yra prastas. Tačiau nuteistasis skunde pažymi, jog dar nėra praėjęs pirmas mokslo metų trimestras, todėl teiginiai klaidingi.

5.3. Skundo autoriaus teigimu, už padarytą nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtis paskirta 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį šios bausmės, t. y. 13 metų 4 mėnesius. Supranta, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra sunkus, turi negrįžtamas pasekmes, dėl to nuoširdžiai labai gailisi, buvo jauno amžiaus, tuo momentu negalvojo ką padarė. Teismų praktika eina tuo keliu, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra lemiamas veiksnys. Lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skunde akcentuojamas EŽTT sprendimas byloje Orhovski prieš Lenkiją, valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažinti įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Nuteistojo skunde nurodoma, jog lytinis paleidimas yra vienu iš BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmių atlikimo principo realizavimo būdų.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. pateikė atsiliepimą į nuteistojo E. K. skundą, kuriame pritaria teismo išvadai, jog teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (60 balų pagal OASys), todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtina įvertinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, bei nuteistojo pastangas mažinant jų įtaką pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; išsilavinimo stoka; impulsyvumas; problemų sprendimo būdų pasirinkimas; formalus intervencijos priėmimas. Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis E. K. deda pastangas dėl išsilavinimo, mokosi dvyliktoje klasėje. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo lankomumas yra prastas. Nors nuteistasis savo skunde teigia, jog dar nepraėjo pirmasis trimestras, todėl tokie teiginiai neteisingi, tačiau šios Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės yra svarbios ir vertinamos, nuteistasis nuo pat mokslo metų pradžios turėtų dėti maksimalias pastangas siekdamas pagrindinio išsilavinimo ir tokiu būdu mažinti nustatyto kriminogeninio veiksnio įtaką pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus yra statinis, nekintantis veiksnys, tačiau jis vertinamas nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, o taip pat nuteistojo teistumų skaičių įstatymų nuostatų nepažeidė. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos, ankstesni teistumai sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Šias aplinkybes teismas vertina nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų pakankamumo kontekste. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apie lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, bei apie nuteistojo pataisos proceso atliekant laisvės atėmimo bausmę veiksmingumą, įvertinama tai, kad pataisos įstaigoje nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos jau negalioja, tačiau šie duomenys įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, ankstesnį teistumų skaičių, paskirtos bausmės dydį, nuteistojo teigiamo elgesio pataisos įstaigoje laiko kontekste dar sudaro pagrindą abejoti probacijos sėkme.

12. Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta išimtinai teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra.

13. Esant šių duomenų visumai manyti, jog E. K. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu ir po jo elgsis išimtinai teigiamai, įvertinus nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo impulsyvumą, (kriminogeninis veiksnys), esant nustatytai vidutinei smurtinio pakartotinio elgesio rizikai (kuri siejama su sprendimų priėmimu ir elgesio strategijų pasirinkimu), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai (15) balai. Todėl nuteistasis dar turi dėti pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis vedė, nori turėti vaikų, taip pat Komisijos nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nors ir yra svarbios, tačiau nėra pakankamos ir nenusveria aptartų duomenų, kurie nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, su jais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. (E. K.) skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.