- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- TS-35-859/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- G. V.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Aivaro Miškūno, skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-640 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. V.“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 238 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį -išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis. Pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 238 straipsnio 1 dalį pakeisti. Nusikalstama veika iš BK 238 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir skirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 9 dalimi subendrintos bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų 12 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. kovo 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. balandžio 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.
Komisija 2023 m. vasario 6 d. vienbalsiai priėmė Nutarimą, kuriuo nusprendė netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo. Nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai teikiamas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teikiamas antrą kartą, 2/3 teismo paskirtos bausmės įvykdė 2023 m. balandžio 2 d. G. V. šiuo metu teistas penktą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, administracine tvarka baustas 18 kartų. Asmuo du kartus teistas užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytos nusikalstamos veikos taip pat orientuotos į neteisėtą pelno gavimą. Dabartinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Sužinojęs apkaltinamojo nuosprendžio galutinį rezultatą, asmuo neprisėmė atsakomybės už savo neigiamo elgesio pasekmes, o pabėgo iš valstybės teritorijos ir ėmė slapstytis nuo teisėsaugos. Jo atžvilgiu išduotas Europos Arešto orderis. Slapstėsi (duomenys neskelbtini), ir slapstymosi metu įvykdė 16 vagysčių epizodų bei 2 kartus kėsinosi įvykdyti vagystes. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu, geba atsiriboti nuo jį destabilizuojančios aplinkos, teigia, kad nėra pasiduodantis kitų įtakai. Asmuo nelinkęs analizuoti nusikalstamų veikų, linkęs lyginti jas su kitomis. Nuteistasis turi labai mažą oficialaus darbo patirtį laisvėje. Laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis nedirbo iki (duomenys neskelbtini), kol jam buvo leista užsiimti individualia veikla, kuri (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta darbine. Nesutikimą dirbti (atsisakė tiek 2017 m., tiek 2020 m.) motyvavo mokymusi, tačiau net nebandė laikyti egzaminą, tik išklausė (duomenys neskelbtini) programą. Neįgijo jokių specialybių, profesinių kvalifikacijų nei laisvėje, nei įkalinimo įstaigose. Komisija taip pat nurodo, jog nuteistasis tiksliai susieja sau būdingų savybių pasireiškimą ar trūkumą su patiriamais sunkumais aptariamose gyvenimo srityse, gali įvertinti teigiamų savybių stiprinimo naudą bei perspektyvas, nurodyti esminius būdus efektyvesnei aktualių neigiamų savybių kontrolei. Nusikalstamo elgesio ypatumai rodo, jog praeityje G. V., siekdamas savo tikslų, nesusimąstė apie savo elgesio pasekmes kitiems (asmuo disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurios darė neigiamą įtaką kitų asmenų sveikatai). Nuteistasis sugeba išskirti dėsningumus, pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms, diskutuoti, priimti kito žmogaus nuomonę ir plėsti savo požiūrį, tačiau jei oponento nuomonė prieštarauja jo įsitikinimams, jis išlieka kategoriškas. Nuteistojo praeities teistumai rodo, kad paskirtos bausmės savo laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. G. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, galima įžvelgti teigiamą pokytį nuostatose į darbą – pradėjo vykdyti individualią veiklą (prilyginta darbinei veiklai). Pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, todėl buvo perkeltas į lengvąja grupę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos komisijos rekomendacijas.
Šalies argumentai
Nuteistojo G. V. gynėjas advokatas A. Miškūnas 2024 m. kovo 5 d. skundu teismo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, sutinka su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą akcentavo nuteistojo teistumų skaičių, vertimo baustumų administracine tvarka skaičių, nusikaltimų padarymo aplinkybes, oficialaus darbo patirtį iki bausmės atlikimo ir darė išvadą, kad nuteistasis nėra pasiruošęs tolesnei socialinei reabilitacijai laisvėje. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į darbą ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės, pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju aktualu tai, kad bausmės atlikimo metu G. V. dalyvauja mokymo procese, jo vykdoma individuali veikla ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Taip pat G. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įsidarbinimo galimybes po lygtinio paleidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 23 d. pateikė pažymą, kad G. V. po lygtinio paleidimo siūlo įsidarbinti (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, kad priimtų G. V. dirbti (duomenys neskelbtini), jei jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau visų šių aplinkybių Komisija neįvertino. Vertinant G. V. elgesį bausmės atlikimo metu itin svarbios šios aplinkybės: nuteistasis yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skolų antstoliams ar kitiems kreditoriams neturi, (duomenys neskelbtini) siekia įgyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 2 d. baigė psichologinę intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, nuteistojo dalyvavimas intervencijoje vertinamas kaip sėkmingas. Bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus skatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų G. V. nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro. G. V. bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptarinėjamu klausimu susijusią informaciją. G. V. geba tiksliai įvardinti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus (rūpintis artimaisiais, susirasti nuolatinį darbą), yra numatęs žingsnius jų siekiant. Pritaikius G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ypač palengvės jo (duomenys neskelbtini), nes šis gyventų kartu su jais ir jiems padėtų. Aktualu tai, jog per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį G. V. buvo baustas tik 1 kartą 2018 m. kovo 14 d., tačiau nuobauda nebegaliojanti. Daugiau pažeidimų nefiksuota.
Skunde pažymi, kad nuteistajam jau buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu ir rekomenduota vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog G. V. rekomendacijas vykdė: mokosi, jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei, dalyvavo intervencinėje ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Taigi iš nuteistojo bylos duomenų matyti, jog bausmės metu jis elgiasi pavyzdingai, vykdo visas rekomendacijas, tačiau Komisija vis tiek atsisako taikyti lygtinį paleidimą savo nutarimą motyvuodama šabloninėmis frazėmis, remiasi duomenimis, kurie jau buvo įvertinti priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Tuo atveju, jei nuteistasis G. V. atliks visą jam skirtą bausmę, tuomet jis bus paleistas į laisvę be jokios priežiūros ir be taikomų įpareigojimų, kas tik apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Tuo tarpu pritaikius lygtinį paleidimą G. V. būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų. Nagrinėjamu atveju nėra įžvelgtina priežasčių toliau G. V. taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aiškų, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nustatyta, jog G. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2023 m. balandžio 2 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. G. V. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija pakankamos pažangos neįžvelgė ir teismas su šia jos nuomone sutinka.
Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 14 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-509 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteisto padarytiems nusikaltimams būdingas nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Nebuvo gauta duomenų apie (duomenys neskelbtini) įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Nėra duomenų apie teistumus už veikas įsibraunant. Be to atkeiptinas dėmesys, kad nuteistasis teistas užsienio valstybėse už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytos nuteistojo nusikalstamos veikos taip pat orientuotos į neteisėtą pelno gavimą. Pažymėtina, kad G. V. sužinojęs apie apkaltinamojo nuosprendžio galutinį rezultatą, pabėgo iš valstybės teritorijos ir ėmė slapstytis nuo teisėsaugos. Pastarojo asmens atžvilgiu buvo išduotas Europos Arešto orderis. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.
Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog kriminalinės nuostatos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, į kurį atsižvelgta vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Kaip matyti iš G. V. asmens bylos, pirmą kartą su policijos pareigūnais pirmą kartą susidūrė (duomenys neskelbtini) m., pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) m., pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) m. Praeityje jam skirtos švelnesnės bausmės, taikyta amnestija prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Iki įkalinimo buvo padaryti labai šiurkštūs nusikaltimai. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. G. V. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.
Nuteistojo gynėjas savo skunde akcentuoja, jog Komisija turi orientuotis ne į jo praeities teistumus ir nusikalstamą elgesį iki įkalinimo, o jo elgesį ir pasiekimus laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau teismas pažymi, jog sprendžiant iš jo asmens bylos duomenų, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu išskirtiniu pavyzdingumu nepasižymėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas už šiurkštų režimo reikalavimų pažeidimą (buvo neblaivus), fiksuota dar pora vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, už kuriuos nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiu. Tuo metu skatintas tik keturis kartus, kas nėra įspūdingas pasiekimas atsižvelgiant, jog bausmė atliekama nuo 2017 metų spalio mėnesio, t. y. jau šešerius metus. Pažymėtina, kad nuo pastarojo paskatinimo skyrimo (2020 m. liepos 27 d.) jau praėjo beveik ketveri metai. Atsižvelgiant į nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų santykį, darytina išvada, jog G. V. elgesys įkalinimo įstaigose iš esmės nepasižymėjo pavyzdingu disciplinuotumu ir nerodė maksimalių pastangų keisti jį gera linkme. Tokia elgesio charakteristika leidžia įtarti, kad asmuo struktūruotoje aplinkoje geba kontroliuoti ir apriboti savo elgesį, žinodamas, jog jo socialus elgesys jam yra naudingas, tačiau jis nematė poreikio to daryti būdamas laisvėje, ką rodo jo teistumų ir baustumų istorija.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Socialinius ryšius su jais palaiko skambindamas telefonu, pasimatymų metu nėra lankomas, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Gautas 2023 m. gegužės 31 d. G. V. raštas, kuriame nurodyta, kad jis sutinka suteikti (duomenys neskelbtini) G. V. gyvenamąją vietą, galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi nuteistajam nėra būdingos problemos, susijusios su gyvenamosios vietos pastovumu, t. y. lygtinai paleistas jis turėtų kur sugrįžti. Taip pat tarpusavio santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius, artimieji laukia jo sugrįžtančio. Šiuo metu turi draugę, tačiau santykiai su ja nėra romantiniai. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo metu yra vienišas ir dėl to nepatiria didelių sunkumų ar išgyvenimų. Šios aplinkybės paprastai veikia kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir kaip svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę proceso dalis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis palaiko ryšius su savo šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų.
Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.
Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos nuteistojo charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas patikėtų, kad šios nuostatos bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, o nuteistojo teiginiai, kad jis laisvėje nebepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, nėra deklaratyvaus pobūdžio. Psichologinio vertinimo metu pastebėta, jog asmuo nelinkęs analizuoti savo nusikalstamų veikų, linkęs lyginti jas su kitomis ir menkinti. Kaltę pripažįsta tik formaliai, norėdamas anksčiau išeiti iš laisvės atėmimo vietos. Tai nėra geras požiūris atsižvelgiant, jog psichologų manymu, jo nusikalstamo elgesio istorija rodo stokojimą gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais, prastą savo ankstesnio elgesio pasekmių vertinimą. Nurodoma, kad G. V. negali įvardinti nei savo neigiamų savybių, nei asmeninių savybių, su kuriomis reikėtų dirbti, nei savo nemėgstamų savybių, kas, teismo vertinimu, rodo, kad asmuo nėra linkęs į savianalizę. Neįžvelgdamas savo problemų, jis nebus linkęs jų spręsti laisvėje arba darys tai nekonstruktyviais, nepriimtinais visuomenei būdais. Šiame kontekste svarbus savęs pažinimo įgūdžių lavinimas, ką akcentavo ir psichologai rekomenduodami priemones, orientuotas į problemų identifikavimo įgūdžių stiprinimą.
Teismui abejonių kelia ir G. V. nuostatos dėl darbinės veiklos. Jis turi labai mažą oficialaus darbo patirtį laisvėje. Laisvės atėmimo įstaigose nuteistasis nedirbo iki pat (duomenys neskelbtini). Teikti prašymus administracijai dėl įdarbinimo pradėjo tik (duomenys neskelbtini), tačiau įdarbintas nebuvo nesant laisvų vietų. Nesutikimą dirbti (atsisakė tiek 2017 m., tiek 2020 m.) motyvavo mokymusi, tačiau net nebandė laikyti egzaminų, tik išklausė (duomenys neskelbtini). Neįgijo jokių specialybių, profesinių kvalifikacijų nei laisvėje, nei įkalinimo įstaigose. Suinteresuotumą vykdyti individualią veiklą nuteistasis išreiškė tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė, galimai suvokiant, kad atsainus požiūris į darbą bus neigiamai vertinamas tiek Komisijos, tiek teismų. Todėl teismas nėra įsitikinęs dėl nuteistojo deklaruojamos motyvacijos dirbti laisvėje.
Aptartų socialinės tyrimo išvados teiginių pagrindu Komisija sprendė, kad nuteistasis nėra pasiruošęs tolesnei socialinei reabilitacijai laisvėje, mažiau struktūruotoje aplinkoje. Teismas pabrėžia, kad tai nėra tik subjektyvi Komisijos nuomonė, o specialistų atlikto socialinio tyrimo rezultatais paremta išvada. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis G. V. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė skundą „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų netaikymo nuteistajam G. V.“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. taip pat skundą atmetė, nurodydamas, jog sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones
Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu G. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas
nutaria:
nuteistojo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Aivaro Miškūno skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.