Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis R. V. ūkyje pagalbiniu darbuotoju, anksčiau teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams (2018 m. gruodžio 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro);

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalimi galutine arešto bausme 20 (dvidešimčiai) parų;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį arešto bausme 50 (penkiasdešimčiai) parų; šią bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė arešto bausmė 70 (septyniasdešimčiai) parų (2020 m. rugsėjo 30 d. paleistas atlikus bausmę); teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2024 m. lapkričio 5 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 16.22 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARPK-0182“ nustatytas 3,07 promilių girtumas (be paklaidos), o 16.39 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo metu buvo nustatytas 3,07 promilių girtumas (be paklaidos).

Kaltinamasis J. J. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, vakarop, jis būdamas neblaivus važiavo automobiliu Opel Astra, kuris jam pačiam priklausė. Važiavo su draugu. Jį vairuojantį sustabdė (duomenys neskelbtini). Jam buvo nustatyta virš 3 promilių. Jis sutiko su rodmenimis ir pripažino vairavęs automobilį neblaivus. KET taisyklės jam žinomos ir jis žino, kad negalima neblaiviam sėsti už vairo. Prieš sėdant už vairo jis jautėsi truputį apsvaigęs. Jis buvo išgėręs 4 litrus alaus ir dar iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Tai ne pirmas atvejis, kai jis vairavo neblaivus, tai buvo gal 2019 m. Turėdamas tokią patirtį jis vis tiek sėdo neblaivus už vairo. Gailisi, kad taip padarė. Pasibaigus draudimui vairuoti, jis laikysis teises iš naujo. Suvokia, kad toks girtumas blogai.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo M. V. parodymų matyti, kad 2024 m. lapkričio 5 d. su J. pas jį namuose vartojo alkoholį, gėrė alų. J. pasiūlė važiuoti iki jo draugo. Alaus buvo nemažai išgėrę ir dar alaus pasiėmė į kelionę. A. M. jis pažįsta, jie taip pat kaip ir su J. dirba tame pačiame darbe. Kiek žino J. iš A. buvo nusipirkęs automobilį „Opel Astra“. Kad J. neturi vairuotojo pažymėjimo jis nežinojo, kažkada yra sakęs, kad buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą, bet kadangi jis į darbą atvažiuodavo automobiliu, jis galvojo, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu nepagalvojo, kad negerai daro, jog abu būdami išgėrę, susiruošė važiuoti iki J. draugo. Jiems važiuojant kaimo keliu juos sustabdė policijos pareigūnai, J. iš karto prisipažino, kad yra vartojęs alkoholio.

Iš tyrėjos M. B. 2024 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2024-11-05 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0182, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-11-05 16.22 val. J. J. buvo nustatytas 3,07 prom. neblaivumas (be paklaidos).

Iš Panevėžio apskrities VPK specialisto G. N. 2024 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-11-05 apie 15.40 val., dirbant ekipaže „P1922“ kartu su Panevėžio AVPK VTT vyresn. specialistu S. R., gautas iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) galimai neblaivūs asmenys važinėja su pilkos spalvos automobiliu „Opel Astra“ (valst. nr. nežinomi). (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį nurodytų požymių automobilį ir apie 16 val. 00 min. sustabdė minėtą automobilį „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), automobilyje sėdėjo vairuotojas ir šalia jo priekyje sėdėjo keleivis (M. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Automobilio vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, bei su savimi neturi jokių kitų dokumentų. Iš vairuotojo pateiktų asmens duomenų nustatyta, jo tapatybė, tai J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas J. J. teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijęs. Bendraujant su J. J., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėsena buvo nerišli, akys paraudusios. Jam alkoholio matuokliu Drager alcotest 7510 Nr. ARPK-0182, patikros Nr. (duomenys neskelbtini) , 16.22 val. buvo atliktas pirmas tikrinimas nustatytas 3,07 prom. neblaivumas, o 16.39 val. buvo atliktas antras tikrinimas nustatytas 3,07 prom. neblaivumas. J. J. buvo atliktas neblaivumo nustatymo aktas. Jis su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Automobilis „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Susisiekus su automobilio „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) savininku A. M., gim. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad automobilį pardavė J. J., tik dar nespėjo automobilio išregistruoti.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis pilkos spalvos, „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilis važiuojantis. Visas automobilis su smulkiais kėbulo defektais.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., atliktas tikrinimas prietaisu Drager alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini); pirmu tikrinimu 16.22 val. nustatytas 3,07 prom. neblaivumas; 16.39 val. – 3,07 prom. neblaivumas.

Iš nutarimo „Dėl automobilio pridavimo saugojimui“ matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Polis II vairuotojų registro įrašo matyti, kad J. J. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad lengvojo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM – 1540 Eur.

Iš tyrėjos R. A. 2025 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo „DĖL KŪNO KAMEROS ĮRAŠŲ“ matyti, kad byloje išsaugoti kūno kamerų, kurias tarnybos metu 2024-11-05 naudojo specialistai S. R. ir G. N., vaizdo įrašai.

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų rašai, kuriuose užfiksuota, kad sustabdytą automobilį vairavo J. J., jo paaiškinimai apie aplinkybes dėl vairavo esant neblaiviam, bei girtumo nustatymas.

Iš tyrėjos E. K. 2025 m. vasario 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl BPC garso įrašo gavimo“ matyti, kad iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) gautas 2024-11-05 BPC skambučio garso įrašas ID (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), kuris pridedamas prie šio tarnybinio pranešimo.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važinėja girti asmenys su automobiliu „Opel Astra“, pilkos spalvos.

Kaltinamasis J. J. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą. Jo parodymai esminėse detalėse sutampa su byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojo M. V. parodymais, apžiūrų protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais dokumentais. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys J. J. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 16.22 val. nustatytas 3,07 promilių girtumas (be paklaidos), o 16.39 val. – 3,07 promilių girtumas (be paklaidos). Kaltinamasis J. J., neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir vairuodamas automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, J. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors kaltinamasis J. J. pripažino savo kaltę ir teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Bylos duomenys rodo, kad J. J. 2019 metais jau buvo nuteistas už analogišką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o po šiuo nuosprendžiu inkriminuojamo tapataus nusikaltimo padarymo, 2025 m. sausio 24 d. nutarimu jis dar buvo nubaustas už 2025 m. sausio 11 d. padarytus administracinius nusižengimus, tarp jų – ir vairavimą transporto priemonės, kai jam nustatytas 1,16 promilių girtumas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnio teistumo ir baustumų, toliau šiurkščiai pažeidinėja KET reikalavimus – vairuoja neblaivus, kas paneigia kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmų, o jo reiškiamas prisipažinimas laikytinas formaliu, deklaratyviai išsakytu dėl tyrimo metu surinktų įrodymų bei kuo švelnesnės bausmės siekio. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra.

J. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje – neregistruotas, dirbantis, nevedęs. Teismas pastebi, kad nors kaltinamojo teistumas laikytinas išnykusiu, jo teistumo ir administracinio baustumo duomenys atitinkamai jį charakterizuoja. Gi iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad J. J. 2019 metais buvo nuteistas už analogišką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys rodo, kad 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu jis buvo nubaustas už 2024 m. spalio 20 d. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 3 dalyje (jų metu vairavo neturėdamas teisės), o 2025 m. sausio 24 d. nutarimu nubaustas už 2025 m. sausio 11 d. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir dalyse, 424 straipsnio 5 ir 6 dalyse (jų metu vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,16 promilių girtumas), jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – nesumokėtos. Pastarieji duomenys rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į kelių eismo taisyklių, įstatymų laikymąsi ir jam taikytų priemonių nepakankamą efektyvumą pastarojo elgesiui, išvadų nedarymą.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina maksimali. Teismo nuomone, visi aukščiau nurodyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad švelnesne bausme pasiekti bausmės tikslų neįmanoma.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą teismas nenustatė, tą paneigia ir aukščiau nurodytos aplinkybės.

Kartu su bausme, siekiant bausmių tikslų, kaltinamajam J. J. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, jo teistumo bei administracinio baustumo duomenis, į tai, jog jis ne pirmą kartą padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į jo nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 21 d.

BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti, kaltinamasis J. J. parodė, kad kaltinime nurodytas automobilis priklauso jam ir yra jo nuosavybė, tokius teiginius patvirtina ir liudytojo M. V. parodymai, specialisto G. N. 2024 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo duomenys, tokius kaltinamojo teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas teismui manyti, jog jo vairuotas kaltinime nurodytas automobilis yra paties kaltinamojo nuosavybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, minėtas automobilis, kuris šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje derančios ir jų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. J. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę skirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti J. J., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo nuosprendį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti J. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su užvedimo rakteliu), kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam J. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.